Jau pusę metų Vilniaus „Žalgiryje“ nebedirbantis Lenkijos futbolo specialistas Marekas Zubas antradienį iš arti stebėjo savo buvusių auklėtinių pasirodymą Čempionų lygos atrankoje. Tai pakurstė kalbas, kad 50-metis M.Zubas gali pakeisti rinktinės trenerį Igorį Pankratjevą. Pats lenkas neslepia noro vadovauti Lietuvos rinktinei, tačiau iš Lietuvos futbolo federacijos skambučio nesulaukia.

Lietuvos čempionų klubui M.Zubas vadovavo pustrečių metų, kol perleido vairą Valdui Dambrauskui. Šio vadovaujami žalgiriečiai antradienį baigė pasirodymą Europos fronte – po pralaimėjimo 0:1 „Malmo“ ekipai vilniečiams teko atsisveikinti su Čempionų lygos svajone.

M.Zubas mano, kad šiais metais komanda turėjo geresnius šansus žengti toliau nei praėjusį sezoną, kai jo vadovaujamas „Žalgiris“ 0:4 buvo sutriuškintas Zagrebo „Dinamo“.

Prieš susitikimą su Švedijos ekipa „Žalgiris“ įsigijo penkis naujus žaidėjus – Darvydą Šerną, Lucasą Gaucho, Jorge Chulą, Eliandro ir Donovaną Slijngardą. Į komandą spėjo įsilieti tik nuo rungtynių pradžios rungtyniavęs D.Šernas. L.Gaucho ir J.Chula pasirodė po keitimų.

Komanda neteko vieno iš lyderių Elivelto ir tai atsiliepė jos pasirodymui, mano M.Zubas: „Mano nuomone, „Žalgiris“ neturėjo optimalaus žaidėjų pasirinkimo. Įsigyti naujokai kol kas neparodė to, ko iš jų buvo tikėtasi.“

M.Zubas neslepia, kad Lietuvos futbolą iš arti stebi ne šiaip sau – vyriausiojo rinktinės trenerio pareigos jį vilioja, tačiau Lietuvos futbolo federacija su juo kol kas nesusisiekė.

M.Zubas pasidalijo pastebėjimais apie rungtynes su „Malmo“, darbo paieškas ir norą vadovauti Lietuvos futbolo rinktinei.

– Ką galite pasakyti apie „Žalgirio“ rungtynes su „Malmo“?

– Žvelgiant į abu susitikimus „Žalgiris“ tikrai turėjo gerą galimybę patekti į kitą etapą. Tačiau tai yra futbolas ir kartais mažiausi dalykai nulemia galutinį rezultatą. Manau, kad taip atsitiko ir rungtynėse Vilniuje. Mano nuomone, „Žalgiris“ neturėjo optimalaus žaidėjų pasirinkimo. Įsigyti naujokai kol kas neparodė to, ko iš jų buvo tikėtasi.

Svarbiausias žaidėjas Elivelto susižeidė prieš rungtynes, tai buvo labai svarbi netektis. Viską nulėmė vienas įvartis. Šiais metais buvo lengviau patekti į kitą etapą, negu praėjusiais, kai mes žaidėme su Zagrebo „Dinamo“. Labai gaila, kad „Žalgiriui“ nepavyko nugalėti Malmės ekipos, nes šiuo metu jos yra panašaus pajėgumo.

– „Žalgiris“ prieš akistatą Čempionų lygoje įsigijo penkis naujus žaidėjus. Dabar jiems belieka Lietuvos A lyga. Kaip vertinate šiuos pirkinius?

– Kiekvienas naujas žaidėjas gali pridėti komandai stabilumo. Aišku, pasirodymas Europoje jau baigtas. Kai kuriais žaidėjais treneris dar nepasitikėjo ir jie nežaidė ilgai arba išvis nepasirodė. Juk kiekvienas žaidėjas turi pristaikyti prie komandos ir susižaisti. Patyrę žaidėjai reikalingi komandai. Manau, kad ir rungtynėse traumą patyręs Mantas Kuklys keitė taktinius sprendimus, kai jis turėjo pasitraukti.

– Kalbant apie jus, ar turite naujų pasiūlymų treniruoti komandą Lenkijoje ar svetur?

– Šiuo metu turiu pasiūlymą iš Lenkijos klubo, bet jo sąlygos manęs nelabai tenkina. Aišku, man yra svarbu kuo greičiau surasti naują darbą, nes negaliu ilgai būti be klubo. Tačiau kol kas aš laukiu.

– Jūsų apsilankymai LFF stadione pakurstė kalbas, kad galbūt jūs bendraujate su Lietuvos futbolo federacija dėl rinktinės trenerio darbo. Būta daug kalbų, kad Igoris Pankratjevas ilgai savo posto neišlaikys. Ar galite pakomentuoti šiuos gandus?

– Aš esu atviras pasiūlymams. Stebiu Lietuvos futbolo situaciją. Čia praleidžiu nemažai laiko. Kiekvienam treneriui norisi būti rinktinės treneriu. Viskas priklauso nuo federacijos. Jie turi turėti planą, ką daryti su rinktine ir jos rezultatais.

Mane tai tikrai domina ir jeigu prezidentas Julius Kvedaras nori su manim susitikti, aš to norėčiau. Viską galima suderinti ir susitarti. Tai svarbiausias postas šalies futbolo sistemoje. Galiu pasakyti, kad mane tai domina, bet viskas yra federacijos rankose.

– Pastaruoju metu federacija ir jos prezidentas buvo sulaukę kritikos. Ką jūs galvojate apie Juliaus Kvedaro vadovavimą?

– Aš neturėjau galimybės su juo pasikalbėti apie futbolą. Mes dažnai prasilenkdavome, nes LFF stadionas buvo mano antrieji namai, bet mes niekada nekalbėjome apie rinktinės planus. Viskas priklauso nuo jo norų.