Iš užsienio į gimtąją Lietuvą dėl pandemijos ir karantino suvaržymų grįžęs 15-metis kaunietis J. Paštukas šiuo metu pluša „Be1 NFA“ akademijos treniruotėse. Šioje akademijoje dirba ne vienas treneris iš Portugalijos, kurios futbolas Justui pažįstamas ne iš nuogirdų. Gabus vaikinas  vienerius metus treniravosi Lisabonos „Benfica“ futbolo mokykloje, po to gyveno bei treniravosi Belgijoje.

Tobulėjo „Benfica“ sistemoje

J. Paštuko kelias į didįjį futbolą prasidėjo vos ketverių. Sulaukęs dešimties jis jau buvo pelnęs beveik pusšimtį medalių ir apdovanojimų, tarp jų ne vieną individualų įvertinimą. Lietuvis ne kartą gavo geriausio įvairių rungčių žaidėjo prizą tokių pasaulinių grandų kaip Italijos „AC Milan“ bei Amsterdamo „Ajax“ treniruočių stovyklose. 2015 m. iš 200 dalyvių rungties 1x1 (vienas prieš vieną) finale jis laimėjo pirmos vietos medalį, o  2016 m. toje pačioje rungtyje pakartojo savo individualius sugebėjimus, laimėjęs finale prieš bendraamžį prancūzą ir taip pat, vienintelis iš visos stovyklos, buvo įvertintas antruoju medaliu už kūrybą ir mentalitetą žaidimo metu. Garsiausioje Olandijos, jei ne visos Europos, jaunųjų futbolo talentų kalvėje lietuvis ne tik pasisėmė neįkainojamos patirties, bet ir atkreipė užsienio specialistų dėmesį. Nuo tada jaunuoliui didžiąją laiko dalį teko praleisti toli nuo gimtinės.

Būdamas 12 metų Justas sulaukė kvietimo iš keleto Portugalijos futbolo akademijų, iš kurių pasirinko Lisabonos „Benfica“ sistemą. Treniruojantis bei rungtyniaujant Lisabonoje lietuviui teko susidurti su visai kita futbolo mokykla bei didžiule konkurencija.

„Visi žinome, kad Portugalija yra futbolo talentų lobynas. Atvykęs pas juos, jei nori ten būti pastebėtas, turi būti visa galva geresnis už vietinius, o tai, patikėkite, labai sudėtinga. Juk skiriasi ne tik futbolo mokyklos, supratimas, bet net ir jų temperamentas. Atvykėliui tenka prie visko derintis ir daug ką mokintis iš naujo“, - pasakojo futbolininko tėtis Nerijus Paštukas.

Nors lietuvis iki tol daugiausia žaidė saugo pozicijoje, „Benfica“ futbolo mokyklos treneriai jame įžvelgė puolėjo talentą. Sprendimas pasiteisino – didžiausiame Portugalijos jaunučių turnyre „CHAMPIONS IN LOURES“ 2018 m. J. Paštuko atstovaujama komanda užėmė trečią vietą, o lietuvis įmušė daugiausia įvarčių savo amžiaus grupėje. Jis buvo apdovanotas geriausio žaidėjo taure, kuri yra daugelio Portugalijos vaikų svajonė.

„Buvo neapsakomas jausmas: pilnos tribūnos Portugalijos futbolo aistruolių ploja lietuviui iš Ringaudų kaimelio“, – prisimindamas turnyrą juokėsi žaidėjo tėtis.

Garsenybės tėčio pamokos

Portugalijoje lietuviui sekėsi puikiai, tačiau vėliau dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių šeimoje jis turėjo palikti Portugaliją. Vėliau vėjai pūstelėjo į Belgiją ir Prancūziją. Po pokalbių su keliomis akademijomis, gabus jaunuolis pasirinko „KSC Lokeren OV“ klubo akademiją, kurioje puikiai adaptavosi. Rungtyniaudamas prieš Belgijos regiono rinktinę, lietuvis jau per pirmąjį kėlinį pasižymėjo dviem įvarčiais bei rezultatyviu perdavimu.

Su tėčiu Nerijumi apsistoję  Gento mieste jie susipažino su garsaus futbolininko Kevino De Bruyne tėčiu Herwigu. Dabar daugelis mato 29 metų K. De Bruyne spindintį Belgijos rinktinėje bei Anglijos čempionų „Manchester City“ klube. Tačiau tik artimiausi Kevino žmonės žino, kokį ilgą ir sudėtingą kelią iki dabartinių aukštumų jis nuėjo. Apie tai naujiesiems draugams papasakojo K. De Bruyne tėtis, atkreipęs dėmesį į jaunojo lietuvio gabumus futbole. Herwigas puikiai suprato jaunuolio situaciją, nes pats su Kevinu praėjo visą nelengvą kelią, kurio subtilybėmis pasidalino su naujaisiais draugais iš Lietuvos. Šie pasakojimai tapo neįkainuojama pamoka ir pavyzdžiu J. Paštukui.

Pasak N. Paštuko, Herwigas De Bruyne paliko paprasto, nuoširdaus žmogaus įspūdį. Puikiai futbolą suprantantis ir iki šiol Kevino karjera besirūpinantis vyras daug pasakojo apie santykių svarbą, sūnaus skatinimą siekiant sportinių aukštumų. Anot jo, tai nėra lengvas ar savaiminis veiksmas - atvirkščiai, tai sudėtingas psichologinis ir daug laiko, bei didžiulių pastangų reikalaujantis procesas.

„K. De Bruyne tėtis, nemažai pasakojo apie visą savo sūnaus karjeros ciklą. Jis akcentavo, kad sportininko karjeroje daug kas prasideda nuo šeimos. Neveltui ir Kevino augimui labai didelę reikšmę turėjo namuose diegiamos vertybės ir motyvacija. Kai vaikai mato artimųjų palaikymą, dėmesį ir jų pastangų įvertinimą, jie puikiai supranta, kad  gerbiate jų pasirinkimą, o tai labai suartina ir motyvuoja“, - pasakojo kaunietis.

„Ir man, ir sūnui jau ne vieneri metai tai – lyg rimtas darbas. Kartu keliaujame po įvairias šalis, tobulėjame, semiamės patirties. Nežiūrint jauno amžiaus, Justas kasdien treniruojasi kaip tikras profesionalas. Kai kiti jo draugai pramogauja ar ilsisi, jam - treniruotės. Savaitgaliais, kai draugų, klasiokų gimtadieniai ir laisvalaikis, Justui rungtynės, asmeninės treniruotės. O kur dar traumos, reabilitacija, įvairūs sveikatos tyrimai  ir griežta dienotvarkė, bet manau, tą patį patiria visi jaunieji sportininkai, pretenduojantys į profesionalią karjerą“, - dėstė pašnekovas.

Pats jaunasis futbolininkas už gerą fizinę formą yra itin dėkingas su juo papildomai dirbančiam lengvosios atletikos treneriui Jonui Čižauskui.

Jaunasis sportininkas nepamiršta padėkoti ir mokytojams, kurie supranta, palaiko ir skiria daugiau dėmesio stengdamiesi įkrauti jo žinių bagažą. Gyvendamas Portugalijoje lietuvis lankė amerikiečių mokyklą, o Belgijoje mokėsi vietinėje sustiprintoje olandų kalbos  mokykloje, kuriose tikrai buvo nelengva: nauji mokytojai, naujos metodikos, kiti išbandymai. Belgijoje jam įteiktas sustiprintos olandų kalbos mokyklos baigimo diplomas.

Lietuvos futbolo ypatybės

Naujos patirtys bei pažintys gerokai praplėtė ir N. Paštuko požiūrį į futbolą. 

Dažnai lietuviai mano, jog mūsų  jaunieji sportininkai nėra tokie gabūs šiai sporto šakai, nors iš tiesų, iki tam tikro amžiaus mūsiškiai niekuo nenusileidžia bendraamžiams iš užsienio. Tiesa, su viena svarbia sąlyga – jeigu vaikai yra tinkamai ugdomi: tiek techniškai, tiek fiziškai, tiek taktiškai bei psichologiškai.

„Iki 10 metų vaikai daugeliu aspektų visose šalyse yra panašūs. Tad atrodytų, kas trukdo mūsiškiams įsitvirtinti Europoje. Klausimas gilus, bet daug kas susiveda į trenerių bei tėvelių meilę šiai sporto šakai, netgi tam tikrą pasiaukojimą. Mūsų vaikai žaidimą myli ne mažiau nei Italijoje ar Portugalijoje, bet suaugusiųjų požiūris į juos skiriasi gerokai“, - sakė N. Paštukas.

Anot jo, skirtingai nei minėtose šalyse, Lietuvoje buvo smarkiai apleistas masiškumas. O juk tik per  masiškumą ir atsirenkami talentai. Vis dėlto pastaruoju metu situacija Lietuvoje stipriai keičiasi – nemažai investuojama į infrastruktūrą, o futbolą renkasi vis daugiau mažųjų sportininkų. Vyro teigimu, viena pagrindinių dar likusių lietuviško futbolo problemų - aukštos kvalifikacijos trenerių  stoka vaikų amžiaus grupėse.

„Nieko nekritikuoju, bet kiek mačiau užsienio akademijų, o jų mačiau išties daug, tai mūsų trenerių akcentai dėliojami ne ten, - pabrėžė N. Paštukas.

Jo teigimui, Belgijoje visa esmė ir pradžia yra vaikai nuo 4-5 iki 11-12 metų. Būtent šiuo laikotarpiu dedamos didelės pastangos ir finansiniai resursai formuojant ir sudominant jaunąjį sportininką. Juk kokius bazinius pamatus žaidėjams treneriai sudės iki 14 metų, ant tokių ateityje ir augins suaugusį futbolininką. Pašnekovo nuomone, būtent todėl būtina investuoti į mūsų trenerių kvalifikaciją ir sekti jų kompetencijas bei darbą, kad nekiltų klausimai: kur dingsta gabūs jaunieji Lietuvos futbolininkai, sulaukę 16 metų, o vėliau taip ir nepasiekiantys jiems prognozuotų aukštumų.

Dalinasi gerąja patirtimi

N. Paštukas neslėpė tėvynėje ne kartą pastebėjęs keistą kitų tėvelių ar trenerių elgesį: pavydą, apkalbas ir kitus neigiamus veiksnius, veikiančius vaikų ugdymą. Pažangiosiose futbolo valstybėse žmonės moka skatinti, vertinti ir džiaugtis geraisiais pavyzdžiais. 

Pats futbolą žaidęs vyras pastebi, jog vaikai iš pradžių galvoja labiau apie asmeninius pasiekimus, bet kuo didesnę patirtį įgyja, tuo aiškiau supranta, kad šiame sporte laimi ne žaidėjas, bet komanda. O kai sekasi komandai, tada šlovės ir dėmesio užtenka kiekvienam jos nariui.

„Tikrai smagu, kai tokiose futbolo talentais turtingose valstybėse kaip Portugalija, Belgija ar Nyderlandai, žmonės  klausinėja ne tik apie Justą, bet ir apie jo tėvynę, gimtąjį miestą. Sūnus visada pabrėžia besididžiuojantis atstovaudamas savo šaliai. Šiuo etapu mes visi galime pasidžiaugti Justo pasiekimais ir kartu prisidėti prie jo tobulėjimo“, - kalbėjo žaidėjo tėtis.

Justas ir jo tėtis yra pasirengę pasidalinti savo užsienyje įgytomis patirtimis bei žiniomis su kitais tėveliais ar jų vaikais.

Pašnekovas atskleidė, jog artimiausiuose J. Paštuko planuose, kai tik leis pandeminė situacija,  persikėlimas į žinomą Europos futbolo akademiją ar komandą. Juolab, kad pastaruoju metu lietuvis sulaukė nemenko susidomėjimo iš Italijos bei kelių kitų šalių futbolo klubų.