Kauno „Stumbro“ klube dirbantis treneris, kaip ir daugelis specialistų bei mėgėjų, seka Europos pirmenybių peripetijas. Kauniečiui, ne vieną sezoną dirigavusiam A lygos klubams, įsiminė ne viena Europos čempionato komanda, tačiau pokalbį su mūsų portalu jis pradėjo nuo komplimentų Islandijos futbolininkams.

„Atsitiktinumų Europos čempionate nebūna. Gali būti netikėtai pasibaigusios vienos rungtynės, bet ne kelios. Islandai ir grupės varžybose parodė, kad niekam nenusileidžia, o jei prisiminus atrankos į Europos pirmenybes turnyrą, pamatysime, kad jie du kartus įveikė Olandijos rinktinę. Sykį net žaisdami mažumoje. Ir Prancūzijoje islandai pasitiki savo jėgomis. Nors anglai antrajame kėlinyje lyg ir mėgino juos spausti, islandai atsakydavo kontratakomis, kurios buvo netgi pavojingesnės nei tituluotų varžovų išpuoliai“, - apie islandų pergalę 2:1 kalbėjo D.Gvildys.

- Kuo paaiškintumėte islandų fenomeną?

- Kai kas sako, kad tai trenerių įdirbis. Aš sakyčiau, kad tai – sistemos nulemtas rezultatas. Pažiūrėkite kiek metų islandai investuoja į futbolą, į pačias jo šaknis – aikšteles, maniežus, vaikų futbolą. Nepamirštant ir trenerių, jų mokymo, tobulinimo, kvalifikacijos kėlimo kursų, skatinimo sistemos. O kaip tuo metu būdavo pas mus. Pirmieji nepriklausomybės metai, treneriams labiau rūpėjo biznis, o ne darbas. Jie numesdavo kamuolį ir palikdavo vaikus žaisti. Toks mąstymas tęsėsi ilgai. Nuoširdžiai dirbančių specialistų buvo tik vienetai. O ir tie dirba už minimalų atlyginimą. Todėl ir talentingesnių vaikų pas mus išaugo tik vos vienas kitas. O juk lietuvių tauta yra pakankamai darbšti ir gabi, kad pasiektų pergalių ir futbole. Tačiau reikia kryptingo darbo. Įsivaizduokite, koks būtų trenerių požiūris į darbą, jei auklėtiniui patekus į jaunių rinktinę jie sulauktų įvertinimo, paskatinimo. Kitąmet pasiekus jaunimo ar kitokios rinktinės lygį, vėl gautų premiją...

- Ar pačiam teko susidurti su Islandijos komanda?

- Atstovavau rinktinei, kai islandai mums buvo paprasti ir įveikiami varžovai. Prieš du dešimtmečius mes juos nugalėjome namuose, nenusileidome ir išvykoje. O dabar… Palyginkite kokį šuolį jie padarė. Todėl, kad futbolo vadovai drauge su valstybės valdžia sutelkė jėgas. Jie atliko sociologinius tyrimus, sužinojo, jog jų vaikams ir jaunimui nelabai yra ką veikti, kad jie iš to nuobodulio neretai užsiima kenksmingais dalykais. Tad islandai padarė atitinkamas išvadas, pristatė sporto aikštynų įvairioms sporto šakoms, labai daug investavo į sporto infrastruktūrą.

- Kalbant apie Europos čempionatą apskritai. Kurios komandos paliko geriausią įspūdį?

- Iš pastarųjų pasirodymų patiko italai. Tai – labai gerai organizuota, mobili, taktiškai brandi komanda. Italai, drauge su vokiečiais ir belgais, kol kas yra labiausiai verti titulo. Tiesa, vokiečiai žaidžia tik tiek, kiek reikalinga pergalei pasiekti. Tuo tarpu belgai vis labiau įsisiūbuoja su kiekvienu žingsniu. Gaila, kad italai ir vokiečiai susidurs jau ketvirtfinalyje, todėl vienai iš jų čempionatas baigsis. Grupės varžybose man imponavo Albanijos komandos pasirodymas. Manau, kad iki patekimo į aštuntfinalį debiutantams pritrūko tik sėkmės. Šių naujokų, vengrų, tų pačių islandų žaidimas įrodo, kad UEFA nesuklydo išplėsdama dalyvių skaičių. Ne mažiau svarbu, kad daugeliui mažų valstybių atsirado papildoma motyvacija ir reali galimybė patekti į šią nuostabią futbolo šventę.