Rug­sė­jo mė­ne­sį 30-me­tį švę­sian­tis klai­pė­die­tis And­rius Ged­gau­das dar ne­sku­ba spor­to ba­te­lių ka­bin­ti ant vi­nies.

„Kar­je­rą tę­siu tik už­sie­ny­je", - tvir­tai nu­kir­to 2004 m. ge­riau­siu Lie­tu­vo­je žai­džian­čiu fut­bo­li­nin­ku iš­rink­tas ka­muo­lio vir­tuo­zas.

Tech­niš­kas ir darbš­tus

Tech­niš­ką fut­bo­lą mėgs­tan­tis žais­ti sau­gas vi­sa­da sten­gia­si var­žo­vus per­gud­rau­ti val­dy­da­mas ka­muo­lį, jud­ru­mu ir grei­čiu. Ki­tas A.Ged­gau­do ko­zi­ris - taik­lūs per­da­vi­mai var­žo­vų ne­den­gia­miems ko­man­dos drau­gams.

„Nuo ma­žens iki šiol žai­džiu tik sau­gu, - dien­raš­čiui sa­kė Klai­pė­dos fut­bo­lo mo­kyk­los auk­lė­ti­nis. - Neį­si­vaiz­duo­ju sa­vęs ki­to­je po­zi­ci­jo­je. Dėl ko­man­dos in­te­re­sų ga­lė­čiau bū­ti puo­lė­ju - esu ata­kų kū­rė­jas, ta­čiau ne grio­vė­jas."

A.Ged­gau­das vis pri­me­na, kad jam pa­tin­ka tech­niš­kas fut­bo­las, ko­kį de­monst­ruo­ja Is­pa­ni­jos ko­man­dos.

„Pir­me­ny­bę tei­kiu pie­tie­tiš­ko sti­liaus fut­bo­lui, - sa­kė klai­pė­die­tis. - To­dėl la­bai no­rė­čiau kar­je­rą tęs­ti Pie­tų Eu­ro­po­je."

And­rių ug­dęs tre­ne­ris Ri­man­tas Sker­sys ma­tė, kad išaugs ge­ras fut­bo­li­nin­kas.
„Nuo ma­žens bu­vo la­bai darbš­tus, - sa­kė 1978 m. gi­mu­sius ber­niu­kus tre­ni­ra­vęs R.Sker­sys. - Nors tų me­tų gru­pė­je bu­vo ne­ma­žai per­spek­ty­vių jau­nu­čių, kaip kad Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės rink­ti­nės ka­pi­to­nas To­mas Da­ni­le­vi­čius, daug me­tų „At­lan­te" rung­ty­nia­vę Ed­vi­nas Lu­ko­še­vi­čius, Liud­vi­kas Va­lius, tuo me­tu di­de­lių vil­čių tei­kę Ta­das Ka­ri­naus­kas, Hen­ri­kas Daub­lys, And­rius, bū­da­mas vie­nas ma­žes­nių, iš­si­sky­rė tech­niš­ku žai­di­mu."

Tė­vo pė­do­mis

A.Ged­gau­das tu­ri sen­ti­men­tų vi­siems di­die­siems Lie­tu­vos mies­tams - gi­mė Vil­niu­je, užau­go Klai­pė­do­je, o rung­ty­niau­da­mas Kau­ne du kar­tus ta­po ša­lies čem­pio­nu.
„Vi­si mies­tai man bran­gūs, - tei­gė fut­bo­li­nin­kas. - Vil­niu­je pas tre­ne­rį Kęs­tu­tį La­to­žą pra­dė­jau lan­ky­ti fut­bo­lo tre­ni­ruo­tes. Tė­vams per­si­kė­lus gy­ven­ti į Klai­pė­dą, ta­pau uos­ta­mies­čio fut­bo­lo mo­kyk­los auk­lė­ti­niu."

Var­gu ar ga­lė­jo And­rius pa­si­rink­ti ki­tą spor­to ša­ką. Tė­vas Vy­tau­tas bu­vo gar­sus Vil­niaus „Žal­gi­rio", se­nes­niais lai­kais ko­vo­ju­sio TSRS pir­me­ny­bė­se, fut­bo­li­nin­kas, vė­liau - Klai­pė­dos „At­lan­to" vy­riau­sia­sis tre­ne­ris.

„Be abe­jo­nės, bū­tų bu­vę keis­ta, jei bū­čiau lan­kęs ki­tos spor­to ša­kos tre­ni­ruo­tę, - pe­čiais trau­kė A.Ged­gau­das. - Tė­vui ta­pus „At­lan­to" tre­ne­riu, nuo­lat su­kioda­vau­si tarp žai­dė­jų. Laks­ty­da­vau per tre­ni­ruo­tes, va­žiuo­da­vau žiū­rė­ti rung­ty­nių į tuo­me­tės So­vie­tų Są­jun­gos mies­tus. Ge­riau­siai pri­si­me­nu TSRS fut­bo­lo tau­rės rung­ty­nes tarp „At­lan­to" ir Mask­vos „Tor­pe­do". Mask­vo­je klai­pė­die­čiai su­ge­bė­jo su­žais­ti ly­gio­sio­mis, ta­čiau na­mie pra­lai­mė­jo gar­bin­gai 0:1."

Iš­ban­dy­mai už­sie­ny­je

Ūg­te­lė­jęs A.Ged­gau­das bu­vo pa­kvies­tas į Klai­pė­dos „At­lan­tą". Vė­liau sau­gas rung­ty­nia­vo Šiau­lių „Ka­re­dos" eki­po­je.

1999 me­tais klai­pė­die­tis iš­vy­ko į pir­mą­jį sa­vo kar­je­ro­je už­sie­nio klu­bą - Lo­dzės „Wi­dzew". Len­ki­jo­je pra­leis­ti dve­ji me­tai jau­nam žai­dė­jui pa­li­ko di­de­lį įspū­dį ir ta­po tramp­li­nu prieš di­džią­sias per­ga­les.

„Nors vė­liau žai­džiau įvai­rio­se ko­man­do­se - Lie­tu­vo­je, Uk­rai­no­je, Ar­mė­ni­jo­je, ta­čiau Len­ki­jo­je man la­biau­siai pa­ti­ko, - pri­si­pa­ži­no A.Ged­gau­das. - „Wi­dzew" ko­man­do­je į fut­bo­li­nin­kus bu­vo va­ka­rie­tiš­kas po­žiū­ris. Jų nie­kas neuž­da­ry­da­vo į ka­ran­ti­ną ba­zė­je kaip Uk­rai­no­je, ta­čiau ne­tu­rė­jo ken­tė­ti žai­di­mo ko­ky­bė."

Po lai­mės paieš­kų Uk­rai­no­je ir Ar­mė­ni­jo­je me­tus te­ko pra­leis­ti be fut­bo­lo. Dėl di­de­lio no­ro žais­ti A.Ged­gau­das pa­si­karš­čia­vo, kad Je­re­va­no „Spar­tak" tre­ne­ris lai­ko jį ant suo­le­lio, to­dėl sa­va­va­liš­kai iš­vy­ko į Lie­tu­vą.

„Do­nec­ko „Me­ta­lurg" ko­man­do­je ne­lei­do žais­ti, pra­dė­jau ner­vin­tis, - ne­slė­pė žai­dė­jas. - Ka­dan­gi klu­bo sa­vi­nin­kas tu­rė­jo eki­pą ir Ar­mė­ni­jo­je, to­dėl pa­te­kau į „Spar­tak" eki­pą. Jam at­sto­va­vau tik tris kar­tus. Rei­kė­jo ne­si­karš­čiuo­ti, ta­čiau pa­vei­kė įtam­pa - nie­ko ne­klau­sęs 2002 me­tais su­si­kro­viau la­ga­mi­nus į Lie­tu­vą. Dėl to vie­nus me­tus ne­ga­lė­jau nie­kur žais­ti."

Per­ga­lių ban­ga

Pa­ra­dok­sa­lu, ta­čiau me­tai be klu­bo bu­vo į nau­dą. Vė­liau pa­si­py­lė tik ge­ros ži­nios.
2003-iai­siais A.Ged­gau­das bu­vo pa­kvies­tas į na­cio­na­li­nę rink­ti­nę, ta­po pa­grin­di­niu „Kau­no" žai­dė­ju, o 2004 me­tais su ko­man­dos drau­gais ta­po ša­lies čem­pio­nu, iš­ko­vo­jo Lie­tu­vos fut­bo­lo tau­rę bei bu­vo iš­rink­tas ge­riau­siu tarp Lie­tu­vo­je žai­du­sių fut­bo­li­nin­kų.
Šiais me­tais A.Ged­gau­dui ne­blo­gai se­kė­si Azer­bai­dža­ne.

Nuo­lat žai­dė Ba­ku „In­ter" vie­nuo­li­kė­je, į ku­rią klai­pė­die­tį pa­kvie­tė jo­je rung­ty­nia­vęs Val­das Tra­kys. Šiais me­tais „In­ter" eki­pa ta­po sa­vo ša­lies čem­pio­ne. Nuo šiol A.Ged­gau­das jau tu­ri dvie­jų vals­ty­bių čem­pio­no lau­rus.

Ta­čiau per va­sa­ros ato­sto­gas And­rius kar­tu su Ba­ku „Stan­dart" ko­man­do­je žai­du­siu E.Lu­ko­še­vi­čiu­mi su­ži­no­jo, kad Azer­bai­dža­no fut­bo­lo fe­de­ra­ci­ja klu­bus už­spei­tė į kam­pą - už kiek­vie­ną le­gio­nie­rių rei­ka­lau­ja 25 tūks­tan­čių JAV do­le­rių įmo­kos.

„Rei­kia bū­ti aukš­to ly­gio žai­dė­ju, kad klu­bai ryž­tų­si kvies­ti už to­kią kai­ną, - ste­bė­jo­si A.Ged­gau­das. - Iki šiol už le­gio­nie­rių klu­bams rei­kė­da­vo mo­kė­ti po sep­ty­nis tūks­tan­čius, ta­čiau dėl to­kio įkai­nio šuo­lio Azer­bai­dža­ne ki­lo su­maiš­tis, be­veik vi­sos ko­man­dos kra­tė­si už­sie­nie­čių lyg ma­ro."