– Kokie buvo Lietuvos rinktinės lūkesčiai prieš išvažiuojant į olimpines žaidynes ir kokia savijauta, nuotaika po jų?

– Nuotaika gera. Iš tikrųjų mes džiaugiamės mūsų sportininkų pasirodymais. Tikrai pasiekėme nemažai. Turime keturis medalius. Galbūt ne visi jie tos spalvos, kurios tikėjomės. Kalbant apie lūkesčius, taip, visi žino, turėjome dvi olimpines čempiones, iš kurių visa Lietuva laukė titulų apgynimo. Deja, taip neįvyko. Nenutiko jokia tragedija, nes sportininkės jaunos, viskas prieš akis. Šioks toks nusivylimas, manau, ir sportininkėms, ir visiems žiūrovams liko. Ne visos viltys pasiteisino.

– Tie, iš kurių medalių buvo tikėtasi, kaip jūs ką tik ir paminėjote, jų neiškovojo, bet medalius iškovojo tie, apie kuriuos kalbėta mažiausiai. Nuo ko vis priklauso geras pasirodymas? Galbūt nuo psichologinio pasiruošimo?

– Tai olimpinės žaidynės. Nė vienas neatvažiavo čia nepasiruošęs. Kiekvienas tikisi parodyti geriausią rezultatą. Mūsų sportininkai ir sportininkės, kurie turėjo ankstesnių pasiekimų, tikrai vylėsi ir padarė viską, ką galėjo, tačiau, kaip jūs ir sakote, labai daug įtakos turi ir psichologinis pasiruošimas, ir spaudimas apginti anksčiau gautą titulą. Tas spaudimas nemenkas.

Situacija nėra visiškai vienoda. Rūtai Meilutytei ji buvo vienokia, o Laurai Asadauskaitei – šiek tiek kitokia. Laura iš tiesų pasirodė nuostabiai. Tai, kaip ji finišavo, kai buvo įsitikinusi, jog tikrai nieko nelaimės, tai dar kartą parodo, kad sportininkas yra „karys“, kuris privalo kovoti iki galo.

Kaip matėme, krepšinio rinktinė, kurią stebėjo visa Lietuva ir mes čia, Rio de Žaneire, taip pat atrodė šiek tiek kitaip. Jiems prasčiau sekėsi ir jų pasirodymai paskutinėse trejose rungtynėse tikrai nenudžiugino, bet neskubėkime sportininkų smerkti. Galbūt tam yra tam tikrų aplinkybių.

– Ar sklandžiai praėjo pats renginys? Ar tenkino ten buvusios sąlygos?

– Toks renginys negali būti be kažkokių smulkių nesusipratimų. Labai dažnai tuos nesusipratimus mėgstama akcentuoti ir mėgautis bet kokiu grafiko nesutapimu, pavyzdžiui, kažkur neatvažiavo autobusas, kažkur kažkas ne laiku prasidėjo, kažkur kažkas pavėlavo. Neatsimenu nė vienų olimpinių žaidynių, kuriose to nebūtų, o jų mačiau, patikėkite, ne vienas.

Nors nesusipratimų būta, tačiau iš esmės viskas praėjo tikrai gerai, sakyčiau, nes kažkokių katastrofų neįvyko. Visada veikia žmogiškasis faktorius. Kaip žinote, buvo skandalų, susijusių su teisėjavimu, įvyko nesusipratimų dėl varžybų eigos, bet renginys tikrai labai geras, labai geranoriški žmonės, daugybė savanorių. Saugumas, dėl kurio taip buvo nerimauta, iš tikrųjų yra užtikrintas. Neskaitant kai kurių įvykusių incidentų, visur mieste saugu.