Maratono tempu Iš Hailo į Sakaką

Septintajame 2021-ųjų metų Dakaro ralio etape nutrūktgalvių, pasiruošusių, jeigu tik reikės, lopetos pagalba perkasti visą Saudo Arabijos dykumų smėlį, laukė 743 kilometrų diena, iš kurių 225 kilometrai iki greičio ruožo starto, 453 kilometrai (organizatoriai nusprendė sutrumpinti originalų atstumą) su aktyvuotu koviniu režimu, ir 65 kilometrai iki nauja nakvynės vieta, tiesa – vieniša, tapusios stovyklos, Sakakos mieste.

Septintasis greičio ruožo etapas „pravėrė“ duris į tradicinį dviejų dienų Dakaro maratoną. Šiame žmogui ir technikai sukurtame iššūkyje ištvermė – vienas sėkmės faktorių. Kodėl? Po sunkios dienos grįžusių į bivuaką lenktynininkų komanda nepasitiks, o tai reiškia, kad išsiropštus iš savo Dakaro technikos sėdynių, reikės akimirksniu virsti dviem šveicariško laikrodžio tikslumu dirbančiais mechanikais ir patiems atlikti profilaktinius darbus. Čia gerojo scenarijaus atveju. Trasoje prisidarius reikalų – techninio aptarnavimo darbai, siekiant pastatyti Dakaro safari gyvūną ant kojų, bus atliekami miego ir kitos dienos jėgų sąskaita.

Trasos dangos profilis: 48 proc. gruntas, 41 proc. smėlis, 11 proc. kopos. Ką mums tai sako, atsižvelgiant į tai, kad bivuake reikės atsiraitojus rankoves kibti į darbus? Pabandykime suvesti šiuos galus.

Pirmiausia, ekipažas turėjo labai tausoti savo techniką, o kiekvieną iš septynių padangų, kurių turėtų užtekti dviem maratoniniams greičio ruožams, laikyti aukso vertės brangenybe, nes „Priority list“ (elitinis sąrašas) esantiems lenktynininkams kiekvienos papildomos padangos kaina Dakaro „valiuta“ – 15 minučių baudos laiko, pridedamo prie galutinio komandos rezultato.

Dakaro standartais labai įvairus, greitas ir pavojingas technikai greičio ruožas. Šiek tiek kopų masyvų jo pradžioje ir pabaigoje. Nedidelės, grandinėlėmis išsidėsčiusios kopos, vertusios prisitaikyti ir keisti vairavimo režimą. Visa kita – buvo „padengta“ smėliniais ir gruntiniais paviršiais. Komandos navigatoriaus žodžiais sakant: „Akmenų buvo visur“, todėl navigacija žvyrkelio atkarpose buvo labai sudėtinga. Momentinis kurso keitimas ir žaibiška reakcija smėlėtose upių vagose – du šios dienos navigatoriaus „palydovai“. Reikėjo išvengti „pasislėpusių“ aštrių akmenų, norint nepakloti visų atsarginių ratų vienu kirčiu ir meldžiantis Dakaro Dievams stovėti trasoje laukiant kitų malonės.

Nauja diena – sena daina: Dakaro grojaraštyje populiariausias šio, 43-iojo, sezono hitas „Prie starto linijos nusidriekusi transporto priemonių popuri“. Kai galvoji, kad maratoninė diena negalėtų būti sunkesnė, Dakaro organizatoriai sako: „Žmonės, palaikykite savo arklių vadeles, mes tuoj jums parodysime“. Ir pateikia įprasta gyvenimo ironijos išraiška tapusį siurprizą – starto laikų kokteilį. Trijų skirtingų Dakaro klasių – automobilių, sunkvežimių, lengvųjų prototipų ir SSV motobagių – atstovai vėl buvo išrikiuoti į vieną starto liniją.

Šeštajame greičio ruože užfiksavęs geriausią 2021-ųjų metų rezultatą, KREDA ekipažas kirto finišo liniją 22-oje vietoje, bet šiandien startavo iš 34-osios vietos. Lenktynininkų dueto priekyje šiame greičio ruože laukė 8 kitose klasėse besivaržantys lenktyniniai žvėrys. Tradiciškai, didžioji jų dalis – Dakaro milžinai – lėti sunkvežimiai. Kantrybę ir vidinę stiprybę pavertę savo „šarvais“, turėjusiais apsaugoti karštas širdis ir šaltus protus, skęsdami dulkių kamuoliuose, Dakaro pankų duetas laukė tinkamo momento, laiko ir erdvės trasos trajektorijoje atžvilgiu, lenkimui atlikti. Per tą skausmingai ilgą laukimą automobilių kokpituose sėdintys lenktynininkai „pasivaišino“ smėlio dulkių „užkandžiais“ ir beveik iki dugno išsėmė, atrodo, beribį kantrybės rezervuarą. Vadovaudamiesi savo komandos dvasią atspindinčia mintimi „Mes pankai, mes mėgstame sunkius Dakarus“, „laputės“ savininkai, negalėdami palaikyti sportinio tempo, nepasidavė ir gynė savo žvėrį į priekį, kovodami su netikėtai užklupusiomis techninėmis problemomis. Galiausiai, praleidę trasoje 5 valandas ir 49 minutes, 15.50 val. Lietuvos laiku ekipažas pasiekė septintąjį greičio ruožo finišą, preliminariai 38-oje vietoje.

Kaip dieną vertina A. Juknevičius?

„Išvažiavę iš bivuako ir nuvažiavę 10 kilometrų pastebėjome, kad kaista variklis. Pasirodo, gerai nenusiorino variklio aušinimo sistema. Sistemą greit susitvarkėme ir greitai lėkėme į startą. Pavėlavome 45 sekundes, gal dar ir kokią baudą už greičio viršijimą gausime. Pamatysime vėliau. Gaila, tačiau dienos bėdos užsitęsė ir trasoje. Važiavome tik trimis stabdančiais ratais, vienas ratas nestabdė, nes prakiuro jo stabdžių šlangutė. Stojome užaklinti šlangutę, deja, visą dieną negalėjome palaikyti normalaus lenktyninio tempo. Na ką, maratonas su savu žavesiu. Judam į uždarą bivuaką ir bandysime susitvarkyti automobilį rytojaus dienai“, – sakė trumpą dienos apžvalgą pateikęs lenktynininkas A. Juknevičius, pasiruošęs šiandien transformuotis į komandos mechaniką, atliksiantį reikiamus darbus.

KREDA komandos lyderis – Antanas Juknevičius yra labiausiai patyręs lietuvis lenktynininkas, 2021-iais, pradėjęs savo 12-ąjį Dakarą. Smėlynus ir dykumas laikantis savo stichija, Dakaro panku vadinamas lenktynininkas yra tris kartus pagerinęs Baltijos šalims priklausantį geriausią rezultatą automobilių kategorijoje. 2018-aisiais Antanas Juknevičius organizatorių oficialiai pripažintas Dakaro ralio Legenda.