Dešimtuką papuošė gracingieji šokėjai
Jaunieji Klaipėdos šokėjai – 18-metis Imantas Joneckis ir ką tik 16-os sulaukusi Martyna Mickutė pirmą kartą pateko į miesto geriausių sportininkų dešimtuką ir savo gracija išsiskyrė tarp ant scenos išsirikiavusių sunkiaatlečių.
Svariausia sėkmė
O būti dešimtuke jie buvo verti. Dar balandžio mėnesį Austrijoje, Velso mieste vykusiame Pasaulio jaunimo klasikinių šokių čempionate mūsų pora iškovojo sidabro medalius. Tai svariausia individualios poros pergalė per „Žuvėdros“ sportinių šokių klubo gyvavimo 40-metį.
Kaip tvirtino šokėjų treneriai Romaldas ir Skaistutė Idzelevičiai, mūsų šokėjai buvo akivaizdžiai geriausi, tačiau aukso medalių laimėti neleido viską pinigais užpylę rusai. Jų poros iškovojo auksą ir bronzą. Lieka tik džiaugtis, kad lietuviams pavyko užkopti bent ant antrojo medalininkų pakylos laiptelio.
Šokėjų artimieji prieš varžybas nemanė, kad pavyks laimėti medalį, tikėjosi nebent ketvirtosios vietos.
Buvo nulemta
Apie aukso medalius net nereikėjo svajoti, čempionų – rusų poros – tėvai atvirai mūsiškiams į akis rėžė: „Jūs niekada neturėsite tiek pinigų, kad taptumėte čempionais“.
O ir pasiskųsti nėra kam. Tarptautinės šokių federacijos prezidentas – rusas. Jis, neslėpdamas simpatijų, per lemiamus šokius rėkė: „Rusai geriausi“.
Lietuvių meistriškumą įrodė ir tai, kad Austrijoje varžėsi net 65 poros iš 33 pasaulio valstybių.
Iki šiol geriausiai iš „Žuvėdros“ šokėjų buvo pasirodę Martynas Kūra ir Karina Kašėtaitė. Jie 2001 metais Pasaulio jaunimo Lotynų Amerikos šokių čempionate iškovojo bronzos medalius.
Buvo staigmena
Tad po penkių metų dešimtuke vėl šokėjai. I.Joneckis ir M.Mickutė Naujųjų metų išvakarėse atsakė į „Klaipėdos“ dienraščio klausimus.
- Ar buvo didelė staigmena, kai sužinojote, jog esate tarp geriausių 2006 metų miesto sportininkų?
Imantas: - Be abejo. Man, kad esame dešimtuke, pasakė „Vėtrungės“ gimnazijos, kurioje su Martyna mokomės, direktoriauspavaduotojas R.Dobranskis.
Martyna: - Apie dešimtuką, apie tai, kad ir mes jame, sužinojau per televiziją. Geras jausmas.
- Tad abu esate „Vėtrungės“ gimnazijos moksleiviai.
Imantas: - Man šie metai – paskutiniai. Pavasarį laukia abitūros egzaminai.
Martyna: - Kai baigsiu šiuos mokslo metus, liks dar dveji.
Kartu – septyneri metai
- Ar seniai šokate kartu?
Imantas: Nuo 1999-ųjų. Vadinasi, kartu - septyneri metai. Tuomet, kai ruošiausi pasitraukti iš šokių, būti Martynos porininku pakvietė jos mama.
- Iš šono žiūrint, šokti – vien tik malonumas, ar būna ir sunkių akimirkų.
Martyna: - Iš kurios pusės pažiūrėsi. Apskritai tai sunku.
Imantas: - Treniruojamės kiekvieną dieną po dvi valandas, prieš svarbias varžybas – dar daugiau.
Martyna: - Kas antrą savaitgalį važiuojame treniruotis į Kauną, anksčiau kelti meistriškumą vykdavome į Austriją, dabar papildomai – į Belgiją.
- Šokate klasikinius šokius, ar ne smagiau šokti temperamentingesnius Lotynų Amerikos šokius?
Imantas: - Anksčiau šokome viską. Vėliau nutarėme specializuotis. Klasikiniai šokiai reikalauja daugiau meistriškumo, yra sunkesni.
- Ar šokėjams dažnos traumos?
Imantas: - Patempti raumenys, Achilo sausgyslė – vos ne kasdienybė.
- Gal turite kitokių pomėgių?
Imantas: - Patinka automobiliai, žirgai, joti ant jų.
Martyna: - Be šokių dar patinka baletas. Linksmai leisti laiką.
Daug purvo
- Neseniai nuskambėjote dėl incidento, kai nėjote atsiimti prizų. Pasirodo, ir tokia nekalta sporto šaka, kaip sportiniai šokiai, sukelia emocijų audras.
Imantas: - Deja, šioje sporto šakoje, kaip ir daugelyje kitų, kuriose lemia teisėjų simpatijos, yra daug purvo. „Lithuanian Open-2006“ varžybose mus akivaizdžiai „užteisėjavo“. Negalėjome išlikti ramūs.
Martyna: - Po tokio konflikto pajautėme, kad Lietuvos šokių federacijai esame nereikalingi. Dažnai būna, kad Lietuvos teisėjai užsienyje mums duoda blogesnius balus nei užsieniečiai.
Neįmanoma išgyventi
- Ar iš sportinių šokių galite išgyventi?
Martyna: -Taurių ir diplomų turime per 200. Tačiau piniginius prizus gauname tik už prizines vietas suaugusiųjų varžybose. O viskas – suknelės, kostiumai, batai, bateliai, kelionės, gyvenimas viešbučiuose, starto mokesčiai – kainuoja. Todėl apie išgyvenimą net neverta kalbėti.
- Kokia tolesnė poros ateitis?
Imantas: - Mus, negaunančius iš valstybės nieko, vilioja užsieniečiai. Žada už viską mokėti. Tad artimiausiu laiku bus matyti. Laukiame konkretesnių pasiūlymų.
Naujausi komentarai