27-erių metų kanojininkas Jevgenijus Šuklinas, prieš keletą dienų tapęs Europos čempionu, įtemptai ruošiasi varžyboms ir sako neturįs daug laiko nei sau, nei pramogoms. Tiesa, svajonių jaunikiu tituluojamas sportininkas išlieka santūrus – vyrui svarbiausia atrodyti tvarkingai.

- Sporto varžybos – pramoga žiūrovui, šou, kuriame sportininkai stengiasi būti patrauklūs publikai. Tarkim, futbolininkai dažnai išsiskiria įmantriomis šukuosenomis. Ar daug dėmesio skiriate savo išvaizdai?

- Nepažįstu nė vieno sportininko, kuris treniruotųsi ar dalyvautų varžybose vien norėdamas tapti žinomas. Manau, kad vyrui svarbiausia atrodyti tvarkingai.

Kiekvienas profesionalas siekia užsibrėžto tikslo – pergalės, medalių. Kovoji dėl čempiono vardo, o ne tam, kad kažkas tave pastebėtų. Smagu, jei žmogus save prižiūri, bet sporto šou nepavadinčiau. Populiarios sporto šakos turi daugiau rėmėjų, generuoja didesnes lėšas, galbūt yra padaromas šou, pavyzdžiui, krepšinyje yra jo dalelė. Tačiau irklavime - ne, čia „nesisuka“ dideli pinigai.

- Jūsų laimėjimai sporte išties įspūdingi, prieš keletą dienų prie turimų medalių ir iškovotų pergalių pridėjote ir pergalę Pasaulio taurės trečiojo etapo varžybose. Dalyvausite Europos kanojų ir baidarių čempionate. Sunku išlaikyti tokį tempą?

- Nesvarbu, ar ruošiamės čempionatui ar ne, ar už lango būtų žiema ar vasara - mūsų treniruočių grafikas visada atrodo taip pat. Pirmoji treniruotė sporto salėje prasideda pusę dešimtos ryte ir tęsiasi iki vidurdienio. Po pietų gauname šiek tiek laiko ramiam poilsiui, po kurio antroji treniruotė - vandenyje. Tačiau tai dar ne viskas, nes vakare vėl grįžtame mankštintis į sporto salę. Dienos pabaigoje mūsų visų laukia masažas, padedantis atgauti jėgas, ir ramus miegas. Laisvadienius turime tik sekmadieniais, bet vasarą, kai treniruotės vyksta Trakuose, namo - į Visaginą - išvykstu jau šeštadienio vakarą. Keliaudamas pavargsti nuo viešbučių, svetimų vietų, todėl gera sugrįžti, išsimiegoti savo lovoje.Visaginas - mažas ir ramus miestas, kur galiu pailsėti ir atsipūtęs vėl kibti į darbus.

- Ar profesionalus kanojininkas pritars posakiui – „sportas yra sveikata“?

- „Sportas – sveikata“ tik tada, kai esi sportininkas mėgėjas. Profesionalams tenka aukoti sveikatą gerų rezultatų vardan. Nesvarbu, ar tau ryte ką nors skauda - maudžia petys, sąnariai – vis tiek privalai mankštintis, plaukti kanoja. Treniruočių praleisti negalima, todėl visada atsiranda kokios nors traumos, neretai jos „susideda į krūvą“. Profesionalūs sportininkai kartais juokauja, „jei ryte prabudus tau nieko neskauda, reikėtų susirūpinti, ar tu vis dar gyvas“. Iš tiesų tai reiškia, jog treniruočių metu neatidavei visų jėgų, tokiu atveju negali tikėtis ir gerų rezultatų.

Trejus metus sportuoju turėdamas stuburo išvaržą. Kartais skausmai būna tikrai stiprūs, negaliu net pasilenkti, bet turiu dirbti toliau. Todėl labai svarbu turėti gydytoją, kuris tave gerai pažinotų. Mūsų komandos masažuotojas pažįsta kiekvieną ir žino, kokios bėdos kamuoja ir kas vakarą „sustato viską į vietas“.

- Be gero fizinio pasirengimo sportininkams svarbi ir mityba. Visai neseniai Visagine su draugu atidarėte piceriją. Ar dažnai pasilepinate čia ruošiamais itališkais patiekalais?

- Negaliu pasakyti, kad esu išrankus maistui. Daugiausia laiko praleidžiu treniruočių stovyklose, kuriose taisyklė paprasta – valgai tai, kas būna paruošta. Turime valgyti, kad turėtume jėgų sportuoti, todėl kad ir kas būtų paruošta, nesakai „nenoriu“. Laisvu nuo treniruočių metu, kai galiu pasirinkti, renkuosi sveikesnį maistą, geriu daug vandens. Kartais leidžiu sau pasimėgauti patiekalais, pagamintais atidarytoje picerijoje. Tiesa, dėl prasidėjusio varžybų sezono savo miestą aplankau retai, todėl ir progų suvalgyti gerą itališką picą nebūna daug. Kita vertus, tokia mityba nesuderinama su sportu. Viskas turi būti vartojama saikingai.
- Nors rūkymas ar alkoholio vartojimas tarp sportininkų nėra dažnas reiškinys, tačiau tokių atvejų pasitaiko. Ar pats turite žalingų įpročių?

- Iš tikrųjų pats tokių įpročių neturiu, bet tokių sportininkų yra. Nepuolu nei smerkti, nei jų ginti - tai kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Jei kas nors nori ir gali rūkydamas sportuoti, o parūkęs turi jėgų treniruotis, gali tai daryti, tačiau aš niekada net nebandžiau rūkyti. Tabako dūmai man skleidžia nemalonų kvapą. Kartais žmonės sako, jog gyvenime būtina išmėginti viską. Aš su tuo nesutinku.