Kai Tarptautinės universitetų sporto federacijos (FISU) prezidentas Olegas Matycinas vaikštinėjo po Kauno dramos teatrą, jis vos spėjo spausti ranką pažįstamiems lietuviams. 51-ų metų rusas, atvykęs į Lietuvos studentų sporto asociacijos 25-mečio jubiliejų, prisiminė ne vien sportinius ryšius su mūsų šalimi.

"Kokie vėjai čia atpūtė? Draugystės. Pirmiausia, su Lietuvos studentų sporto vadovu Česlovu Garbaliausku. Be to, man, kaip naujam FISU prezidentui, labai svarbus toks partneris, kaip Lietuva, turinti gilias studentų sporto tradicijas", – kalbėjo O.Matycinas.

"Lietuva visuomet liks Olego širdyje, nes prieš daugelį metų jis Druskininkuose pasipiršo savo būsimai žmonai", – FISU prezidento gyvenimo detalę atskleidė Č.Garbaliauskas.

– Prezidente, kiek jūsų vadovaujamai FISU svarbi Lietuva? – paklausėme O.Matycino.

– Jūsų šalis turi didelę patirtį organizuojant dideles studentiškas sporto varžybas, tokias kaip SELL žaidynės. Juk jos prasidėjo beveik prieš šimtą metų. Pastebėjau, kad Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA) palaiko glaudžius ryšius su šalies vyriausybe, ministerijomis, sporto institucijomis. FISU, vienijančiai per 170 valstybių, labai svarbu, kad kiekviena nacionalinė asociacija būtų stipri savo šalyje.

– FISU vairą perėmėte ne pačiu lengviausiu laikotarpiu. Pasaulinė studentų universiada pagal mastą ilgai buvo antras sporto renginys po olimpinių žaidynių. Tačiau šiemet Baku debiutavo Europos žaidynės. Ar daugėjant tokio lygio sporto renginių nepasunkės universiadų rengimas?

– Nematau didelės priešpriešos. Be to, Europos žaidynės – tai daugiau nei 50 šalių, o universiada aprėpia visus žemynus, apie 170 valstybių. Kita vertus, panašiu metu vykstantys renginiai verčia sportininkus rinktis tik vieną iš jų. Čia labai svarbi Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) pozicija. Džiaugiuosi, kad IOC prezidentas Thomas Bachas dalyvauja mūsų veikloje ir pabrėžia būtinybę atsižvelgti ir į FISU varžybų grafiką.

– Kokias FISU veiklos kryptis akcentuojate jūs?

– Mūsų organizacija rūpinasi ne vien profesionaliu sportu, bet ir masine kūno kultūra, studentų sveiko gyvenimo būdo propaganda, švietimo programomis. Tačiau geriausiems atletams turi būti sudaryta galimybė išmėginti jėgas elitiniuose sporto renginiuose. Stiprinsime ryšius su IOC. Be to, mano siekis – plėsti varžybas ne tarp atskirų šalių, o tarp universitetų.

– Profesionalųjį sportą krečia dopingo skandalai. Jau diskvalifikuota Rusijos lengvosios atletikos rinktinė, panaši bausmė gresia ir Italijos komandai. Ar studentų sportui dopingo problema – aktuali?

– Laimei, universiadose mes nesusidūrėme su šiuo reiškiniu. Tai liudija, kad labiau išsilavinęs jaunimas yra atsparesnis įvairioms neigiamoms pagundoms. Tačiau akivaizdu, kad dopingo problema ypač aktuali ne vien dėl to, kad atletai kenkia savo sveikatai. Yra ir moralinių priežasčių. Manau, kad sukčiavimui studentų sporte – ne vieta. Su Pasauline antidopingo agentūra (WADA) jau parengėme atskirą antidopingo programą. Ji bus įgyvendinta būtent universitetuose.

– Pastebėjau, kad asmeniškai pažįstate ne vieną žinomą Lietuvos trenerį, sportininką. Su kuo jums asocijuojasi mūsų šalies sportas?

– Pirmiausia – su krepšiniu. Visas pasaulis žino, kad krepšinis daro jus galingus. Džiaugiuosi, kad Kauno "Žalgiris" ištisus dešimtmečius – Europos krepšinio klubų elite. Mačiau, kokią nuostabią areną pasistatėte. Natūralu, kad visa tai skatina vis naujų krepšinio talentų augimą. Lietuvos studentų sportas taip pat vienas stipriausių pasaulyje.