Parazitai ir aferistai ar žaidėjų teisių gynėjai ir klubų savivalės griovėjai? Futbolo agentai ir patys pripažįsta, kad jų kastoje būna visokio plauko veikėjų.

Darbas – priešiškoje aplinkoje

Kol šalies krepšinio rinkoje žaidėjų ir agentų santykiai maždaug nusistovėjo, futbolo agentai mūsų šalyje žengia pirmuosius žingsnius. Ir jie nėra labai lengvi.

Lietuvoje šiuo metu yra trys oficialią FIFA licenciją turintys agentai – kauniečiai Vidas Adomaitis ir Deividas Sadauskas bei Vilniuje įsikūręs Gintas Širmelis. Kelerius metus šia veikla vertęsis kitas vilnietis Raimondas Jurevičius (bendradarbiavo su "Sports Management Alliance Ltd." agentūra) pastaruoju metu kiek atitrūko nuo futbolo reikalų.

Tačiau jo kolegos per pokalbius su dienraščiu pripažino, kad futbolo agento darbas Lietuvoje nėra rožėmis klotas. "Futbolo infrastruktūra ir kultūra pas mus tik vystosi, todėl iki šiol agentų pernelyg ir nereikėjo", – pabrėžė kovo mėnesį FIFA egzaminus išlaikęs ir agento licenciją gavęs V.Adomaitis.

"Nišos dirbti su lietuvių žaidėjais ir Lietuvos klubais šiuo metu nėra. Lietuvos futbolininkai mano, kad normalu patiems pasirašinėti sutartis. Jie tikisi, kad gali išsiderėti daugiau", – dabartinę situaciją apibūdino metus šį darbą dirbantis D.Sadauskas.

Agentų veikla Lietuvoje nesaldi ir dėl to, kad klubų vadovai juos nesidrovėdami garsiai pavadina parazitais ir aferistais. Panašią, nors ne tokią radikalią, nuomonę išreiškė ir Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius.

"Iš vienos pusės gerai, kad agentų nėra daug, nes daugelio jų veikla neatneša naudos nei žaidėjui, nei klubui. Mes matėme nemažai licencijuotų agentų iš kitų šalių, kurie pridarė tiek žalos Lietuvos žaidėjams... Geriau jau jų nebūtų", – atsiduso L.Varanavičius.

Agentams tokioje aplinkoje dirbti nėra lengva, bet didžiausia problema nėra klubų vadovų ar federacijos atstovų požiūris. Į agentus kreivai žiūri ir didžioji dalis pačių futbolininkų.

Agentai – tik rasti klubą

Nusprendus pasižvalgyti, kiek lietuvių dirba su šalies ar užsienio agentais, teko gerokai nustebti. Žaidėjų rinkos kainas ir jiems astovaujančius agentus nurodantis portalas transfermarkt.co.uk prie daugelio Lietuvos futbolininkų pavardžių nurodydavo, kad agentų jie neturi.

Bene daugiausiai mūsiškių po savo sparnu yra priglaudusi vokiečio Erwino Kollmano vadovaujama "Sport Enterprising" agentūra. Tarp jos klientų nurodytos Sauliaus Mikoliūno, Vido Alunderio, Roberto Poškaus, Darvydo Šerno, Gedimino Butrimavičiaus, Giedriaus Barevičiaus, Juliaus Raliukonio ir Vitalio Stankevičiaus pavardės.

Lietuvos rinktinės žaidėjai Deividas Šemberas ir Žydrūnas Karčemarskas dirba su Rusijos "ProSports Management", tarp kurios klientų yra ir buvęs FBK "Kaunas" saugas Pascalis Mendy. Po vokiečių "Sports-Supreme GbR" sparneliu yra prisiglaudę Vitoldas Čepauskas, Marius Dovydėnas ir Egidijus Juška.

Beje, du pastarieji Vilniaus "Žalgirio" žaidėjai yra vieni retų Lietuvoje žaidžiančių futbolininkų, kuriems atstovauja profesionalūs agentai. Lietuvoje kol kas giliai įsišaknijusi mada, kad futbolininkai patys, be pagalbos, derasi ir pasirašo sutartis su klubais.

Dienraščio kalbintų pašnekovų nuomone, galbūt tik 5–10 proc. Lietuvos A lygos žaidėjų, sudarydami sutartis, tariasi su agentais ar teisininkais.

"Galbūt tai yra prieš tai dirbusių rusų agentų palikimas, bet lietuviai žaidėjai nenori pasirašyti sutarčių su agentais. Rusams tai būdavo palanku, nes jie išveždavo žaidėją į užsienį, o paskui nusiplaudavo rankas. Tačiau nuo tų laikų mūsų žaidėjų požiūris nepasikeitė. Jie iš pradžių prašo surasti klubą, o sutartį su agentu nori pasirašyti po to", – reziumavo D.Sadauskas.

Susipranta po laiko

Asmeninės žaidėjo derybos su klubu dažnai baigiasi panašiu scenarijumi: nereikia mokėti komisinių agentui, tačiau kilus konfliktui su futbolininku gali būti elgiamasi kaip su ką tik gimusiu šunyčiu.

"Šiuo atžvilgiu į Lietuvą su agentų pagalba atvykstantys užsieniečiai yra geriau apsaugoti, – paaiškino V.Adomaitis. – Lietuvoje man yra tekę skaityti tokių sutarčių, kurios 100 proc. palankios klubui ir nė kiek negina sportininko interesų. Mūsų žaidėjai pasirašo klubų primestas sutartis, o paskui apsiginti būna labai sunku. Tokiose sutartyse žaidėjai turi tik pareigas, bet jokių teisių. Nenoriu reklamuoti teisininkų ar agentų, tačiau pats gyvenimas viską sudėlioja į savo vietas. Žaidėjas galbūt sutaupo agentui, bet paskui tas taupymas atsisuka prieš jį patį."

Tokių sutarčių klasikos kūrėjas galėtų būti praėjusiais metais savo gyvavimą baigęs "Vilniaus" klubas. Vilniečiai per mėnesį įsipareigodavo mokėti futbolininkui 300 litų, bet už sutarties nutraukimą reikalaudavo 0,5 mln. litų kompensacijos. "Ir paskui "Vilniaus" klubo prezidentas (Algimantas Breikštas – red. past.) stebėjosi ir piktinosi, kai mes atsisakėme registruoti tokias sutartis", – rankomis skėstelėjo LFF vadovas Liutauras Varanavičius.

Tiesa, LFF taip pat ne visada gali apsaugoti futbolininkus. V.Adomaitis įsitikinęs, kad savo poziciją turėtų keisti ir patys klubai.

"Klubai gyvena snobiškomis nuotaikomis ir jaučiasi visagaliai. Jei nenori sutikti su mūsų sąlygomis, tai tavęs nereikia – toks požiūris vyrauja Lietuvoje. Suprantu, kad dabar ekonominės sąlygos viską keičia, bet pasigendu elementaraus žmogiškumo. Be to, klubai neturėtų pamiršti, kad būtent futbolininkai kuria produktą – futbolą", – akcentavo kaunietis futbolo agentas.

Jei ne klubai, tai patys žaidėjai turėtų susirūpinti savo teisėmis. Vakarų Europos šalyse jas gina profesionalių žaidėjų profsąjungos. "Tai turėtų būti iniciatyva ne iš viršaus, o iš apačios. Juk patys futbolininkai turėtų būti suinteresuoti savo asmenine gerove", – tikino L.Varanavičius, pridūręs, kad anksčiau ar vėliau panaši organizacija Lietuvoje atsiras.

Kovoja su "nelegalais"

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) neseniai paskelbė kovą su nelegaliai dirbančiais agentais. LFF vadovas L.Varanavičius tvirtino, kad futbolas tokią kovą vykdo jau dešimt metų.

"Žinoma, negalime sukontroliuoti, kas atstovauja futbolininkams – tėvai, giminaičiai ar prisiplakę aferistai. Tačiau yra aiškūs reguliavimai, kad ginčų atveju nelicencijuoti agentai nelaikomi trečiąja šalimi, o jų parašai nieko nereiškia", – pažymėjo L.Varanavičius.

Vis dėlto oficialias FIFA licencijas turintys agentai pasakojo, kad jaučia konkurenciją. "Oficialiai jie dirbti negali, bet dirba. Nepamirškite, kad didžioji dalis Lietuvos trenerių yra agentai. Aišku, jie gali bendradarbiauti su licencijuotais agentais, bet iš principo patys yra agentai", – kalbėjo D.Sadauskas.

"Kadangi agentų veikla pas mus yra pakankamai naujas reiškinys, FIFA yra numačiusi sankcijas su nelegaliais agentais dirbantiems žaidėjams ir klubams, bet pas mus į jas žiūrima pro pirštus. Tačiau situacija pamažu keičiasi į gerąją pusę", – samprotavo V.Adomaitis.

Užsidirbs įsivažiavę

Nei V.Adomaičiui, nei D.Sadauskui agento darbas kol kas neneša duonos kasdieninės. Pašnekovai turi kitos veiklos – V.Adomaitis verčiasi teisininko praktika, o D.Sadauskas yra vienos Kauno nekilnojamojo turto bendrovės bendraturtis.

"Be ryšių ir kontaktų su užsienio partneriais šiame versle nėra ką veikti. Kaip pavyzdys galėtų būti tai, kad nė vienas lietuvis šiuo metu nežaidžia Vokietijoje. Ten praktiškai neįmanoma įsiūlyti žaidėjo, jei nepadeda ilgai dirbantys vietiniai agentai. Pats palaikau ryšius su kolegomis Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Kipre, Turkijoje. Labai domina ir Kinijos rinka. "Artimiausioje ateityje iš agento veiklos įmanoma bus pragyventi", – tikino D.Sadauskas, kuris agento veikla susidomėjo dirbdamas futbolo rėmėjo Vladimiro Romanovo komandoje.

Pats futbolą keliuose Lietuvos klubuose žaidęs V.Adomaitis reikiamų pažinčių išsaugojo iki šiol, bet kontaktai su užsienio partneriais tik mezgasi. "Tenka pripažinti, kad agentai – pakankamai uždara bendruomenė, nelabai nori įsileisti naujokų. Pažintys ir ryšiai čia lemia viską", – pasakojo Lietuvoje žaidusių kroato Luka Aničičiaus ir tunisiečio Mohamedo Arouri interesams atstovaujantis pašnekovas.

Ir V.Adomaitis, ir D.Sadauskas vylėsi, kad tarp jų klientų vis daugės Lietuvos futbolininkų. "Pas mus susiformavęs neteisingas agento įvaizdis, kad jis tik pasiima komisinius ir daugiau nieko nedaro. Tikras agentas turėtų būti ir žaidėjo geras draugas, su kuriuo šis galėtų pasitarti dėl studijų, dėl investavimo ir panašiai. Manau, kad su nauja futbolininkų karta pasikeis ir požiūris į agentus", – kalbėjo Kūno kultūros akademijoje bakalauro darbą apie sporto agentų veiklą rašęs V.Adomaitis.

Agentai Europos šalyse*

Šalis Agentų skaičius

Vokietija 254

Rusija 96

Albanija 26

Slovėnija 22

Gruzija 16

Slovakija 14

Baltarusija 13

Suomija 7

Juodkalnija 5

Latvija 5

Lietuva 3

Estija 1

*minimos tik kai kurios Europos šalys.