Benediktui Vanagui tylus išvykimas be iškilmių tapo atskaitos tašku pamirštant dalį organizacinių klausimų ir daugiau koncentruojantis į pačias lenktynes. Į naują „Toyota Gazoo Racing Hilux“ visureigį persėdęs, tačiau su tuo pačiu šturmanu Filipe Palmeiro ateinančių metų Dakare vėl startuosiantis lenktynininkas Lietuvoje tam tiesiog neturėjo laiko.

Didžiulė klaidos kaina

B. Vanagas juokavo, kad nors per daugelį metų įprato bendrauti su gerbėjais ir žiniasklaidos atstovais, pagal savo prigimtį iš tiesų yra vienišas vilkas. Todėl ir skrydis be triukšmo oro uoste jam visiškai priimtinas.

„Aš pernelyg nesijaudinu dėl to, kad oro uoste nėra žmonių. Suprantu, kokioje realybėje mes visi dabar gyvename ir stengiuosi nešvaistyti energijos svarstymams apie tai, kad viskas galėjo būti kitaip. Esame tarsi kariai, kurie turi įgyvendinti savo misiją, o tam reikia prisitaikyti prie bet kokių sąlygų“, – komentavo jis.

Atokvėpiui laiko lenktynininkas vėl neturėjo, tik iššūkių mąstai ir pobūdis pasikeitė. Anot B. Vanago, jei 2020-ųjų startas buvo pakibęs ant plauko dėl dviejų didelių sukrėtimų – prarasto partnerio ir susirgusio šturmano, tai prieš ateinančių metų Dakarą problemos buvo mažesnės, bet jos niekuomet nesibaigė.

„Nuolatos lipome laiptais aukštyn su kiekvienu žingsniu patekdami į naują lygį, kuriame patyrus nesėkmę visi rezultatai anuliuojami ir tu krenti į pačią apačią. Suklydę turbūt netgi nebūtume turėję galimybės startuoti kitais metais ir nebent planuotume Dakarą tolimesnei ateičiai“, – apie klaidos kainą kalbėjo sportininkas.

Sukaupė daug sportinio pykčio

B. Vanagas pažymėjo, kad dėl karantino apribojimų įvairiose šalyse aukščiausio lygio lenktynininkai šiais metais negalėjo dalyvauti varžybose taip dažnai, kaip būdavo įpratę, todėl daugelis jų bus sukaupę itin daug sportinio pykčio. Dėl to dar sudėtingiau prognozuoti rezultatus.

„Pandemija nepaveikė komandų techninio pasiruošimo, todėl jos ne tik labai norės varžytis, bet ir turės tam visas galimybes. Taip pat mūsų laukia negailestingi greičio ruožai ir tiesiog neįmanoma pasakyti, kaip kiekvienam seksis siekti savo tikslų, kiek bus avarijų ir mažesnių incidentų, gedimų“, – dėstė lenktynininkas.

Jis pripažino, kad komandos techninis pasiruošimas dar niekada nebuvo toks geras, koks yra prieš 2021-ųjų Dakarą. Visgi čia pat pridūrė, kad „Inbank Toyota Gazoo Racing Baltics“ rezultatams įtakos turės ir kiti faktoriai – sukaupta patirtis ir netgi tai, ar nenusisuks sėkmė.

Į Dakarą išlydėtas Antanas Juknevičius su komanda

„KREDA“ komandos lenktynininkų tandemas, Dakaro pankais vadinami Antanas Juknevičius ir Darius Vaičiulis kaip visada spinduliavo olimpine ramybe, nepataisomu optimizmo užtaisu ir viltimi, kad su laukiančiais iššūkiais pavyks susidoroti, nepriklausomai nuo to, kokią porciją sunkumų ši ekstremali situacija gali pavaišinti.

O minėta situacija ekstremali ne tik dėl uždarytos Saudo Arabijos sienos su išoriniu pasauliu, atšauktų skrydžių, žaibiškos reakcijos reikalavusio organizuoto užsakomojo reiso, bet ir dėl ore tvyrančios nežinos, ar sutartas ir raštais patvirtintas „žaliasis koridorius“ suveiks praktiškai, kai Dakaro nuotykiui pasiruošę lietuvių sportininkai turės patekti į nuo išorinio pasaulio dalies atsiskyrusią Arabijos pusiasalio valstybę. 

Lyg to dar būtų maža, tai ne vienintelė problema A. Juknevičiaus komandai neduodanti ramybės. Viena sunkiausių užduočių prieš prasidedant Dakarui, dalies „KREDA“ komandos kolektyvo lauks ne Džedos mieste, kuriame bus duotas lenktynių startas, bet už kelių tūkstančių kilometrų nuo jo – Dubajuje, iš kurio visa technika sausumos keliais turės būti transportuojama į Saudo Arabiją. Iššūkis bus ne tik pasiekti sieną, bet ir sėkmingai ją kirsti, nes situacija prie į saviizoliaciją save pasiuntusios valstybės išorinių sienų – lieka paslaptimi.

„Šiemet mūsų laukia daug įdomių dalykų, įdomiausia tai, kad, jausmas toks, lyg žaistume loterijoje. Neaišku, kaip viskas bus. Gali spausti pirmą, antrą ir net trečią dieną, o vėliau tave patikrina ir tu gali iškristi iš žaidimo. Prie kovos už vairo prisideda ir ta nematoma kova, todėl laukia labai daug iššūkių, bet dabar įveikėme pirmą etapą, esame oro uoste ir nuotaika labai gera.“ – kalbėjo „KREDA“ lenktynininkas A. Juknevičius, su komanda išsiruošęs į 12-ąjį savo Dakaro ralį.

„Antanui gali nepatikti mano planas, bet jeigu neatvažiuos mūsų komandos technika ir susirgtų Stéphane’o Peterhansel’o šturmanas, tai aš turėčiau laimėti, nes jis tikrai mane pakviestų į savo komandą.“ –  nestokodamas optimizmo dėstė mintis komandos navigatorius D. Vaičiulis, žaismingai kepštelėjęs A. Juknevičiui į pašonę.

„Mes esame unikalus ekipažas, praktiškai įrašyti į raudonąją knygą, nes lietuvių kilmės navigatoriai – lietuviškose Dakaro komandose – tikra retenybė. Mes esame etnografinę ir tautinę kultūrą puoselėjanti komanda. Tokie planuojame ir išlikti artimiausiu metu“, – pridūrė A. Juknevičius.