Daugkartinis Lietuvos kulkinio šaudymo čempionas ir rekordininkas Karolis Girulis vaikystėje nebuvo įnikęs į knygas apie indėnus ir nelakstė apsikaišęs galvą plunksnomis, kaip jų herojai. Tačiau tradicinis indėnų ginklas lankas ne tik nulėmė Karolio polinkį į šaudymą, bet ir tapo užsiėmimu, iš laisvalaikio pomėgio virtusiu darbu.

Kelialapio į Tokijo olimpines žaidynes siekiantis 33 metų K. Girulis daug laiko praleidžia šaudykloje. Bet nemaža dalis jo dienos prabėga ir dirbtuvėse, kur nagingo vyro rankose iš įvairių medienos gabalų gimsta išskirtinės išvaizdos lankai.

„Būtent nuo lankų ir prasidėjo mano gyvenimas, susijęs su šaudymu. Vaikystėje vasaras leisdavau kaime. Tais laikais kažkokių ypatingų žaislų nebuvo daug, tai prisigalvodavome visko. O kartą tėtis iš lazdyno išlenkė lanką. Šūvis, emocija. Tai buvo kažkas naujo, įdomaus. Pradėjau lankus daryti pats. Iš pradžių – padedamas vyresniųjų. Paskui jau vienas. Visa tai išaugo į knygų apie lankų gamybą skaitymą, vėliau – žinių paieškas internete. Skaičiau tikrai daug, žiūrėjau video, siunčiausi literatūrą anglų kalba. Pradėjau klijuoti kompozitą, tobulėjau ir galiausiai pomėgis išaugo į nedidelį verslą“, – pasakojo alytiškis, įkūręs mažąją bendriją „Arcmedis“.

Kai K. Girulis augo, Alytuje ir aplinkiniuose rajonuose nebuvo galimybės lankyti šaudymo iš lanko treniruočių. Jos atsirado tik vėliau. „Trankiausi po kovos menų, plaukimo, krepšinio būrelius. Kol kartą močiutė per radiją nugirdo, kad renkamos šaudymo grupės. Mokykloje irgi kažkas kažką girdėjo, tai susirinko mūsų būrelis ir nuėjome. Iššovėme po tris šūvius. Mus pagyrė, tai buvo gera motyvacija ir užsikabinome. Iki šiol mane treniruoja pirmasis mano treneris Česlovas Pavilonis“, – prisiminė olimpinės rinktinės kandidatas.

Paėmęs į rankas šautuvą, K. Girulis lanko toli į šalį nepadėjo. Jis ne tik juos gamina, bet ir dalyvauja varžybose. Tiesa, ne olimpinės rungties, bet landšaftinio šaudymo, kur taikiniais pievose ir miškų takuose tampa stacionarūs taikininiai arba trimačiai žvėrys. Šią sporto šaką Lietuvoje populiarina Lietuvos šaudymo iš lanko asociacija. Varžybose alytiškis dalyvauja su jo paties gamintais lankais.

Asociacijoje K. Girulis atsakingas už medžioklės su lanku sritį. Be to, jis yra medžioklės su lanku tarptautinių  kursų instruktorius. Tačiau medžioklė lankais Lietuvoje draudžiama, tad medžioti jis su bendraminčiais keliauja į Suomiją, kur laimikiais tampa ne tik žvėrys ar paukščiai, bet ir žuvys.

Suomijoje K. Girulis parduoda nemažą dalį savo rankomis pagamintų lankų – šioje šalyje yra bičiulių, padedančių pareklamuoti prekę.

„Mano lankai yra iškeliavę į nemažai šalių. Landšaftinio šaudymo mėgėjai vieni per kitus sužino apie mano gaminamus lankus. Kai kurie perka ir medžioklei. Bet yra ir tokių, kurie užsisako lanką pramogai, varžybose ar medžioklėje net nedalyvauja“, – paaiškino Karolis.

K. Girulio lankai yra tradiciniai, jie kiek panašūs į tuos, kuriais šaudoma olimpinėse žaidynėse, bet skiriasi jų medžiagos ir konstrukcija.

Standartinis alytiškio pagamintas lankas kainuoja nuo 550 eurų. Brangiausias, kurį jam teko parduoti, buvo įvertintas 1000 eurų. Kaina prieklauso nuo išskirtinių detalių, papildančių standartinį modelį, nuo medienos, apdailos, drožinių. Rinkoje yra ir 8000 – 10000 eurų kainuojančių lankų, savo šaudymo savybėmis niekuo nesiskiriančių nuo standartinių. Kaina kyla dėl gamybai naudojamų medžiagų.

Pagaminti vieną lanką K. Girulis užtrunka apie keturias dienas. Daugiausia laiko atima klijavimas, lakavimas ir džiovinimas specialia įranga. Dirbtuves, kuriose gimsta lankai, sportininkas įsirengė tėvų namuose, kuriuose ir pats su šeima gyvena.

Lanką alytiškis pradeda gaminti tik gavęs užsakymą. Tačiau laukdamas be darbo nesėdi – įrankiai tinka ir nestandartinių baldų gamybai. Štai vienam privačiam darželiui K. Girulis pagamino ne tik visus baltus, bet ir žaislus vaikams.

Medžiagos lankams K. Girulis dažniausiai įsigija iš Lietuvoje egzotine mediena prekiaujančios įmonės. Bet jei klientas nori kažko konkretaus, siunčiasi ir iš užsienio. Kartais norimos medienos paieška trunka pusmetį ar net ilgiau.

Sportininkas vienintelis Lietuvoje turi įmonę, gaminančią lankus. Nors pavienių entuziastų, užsiimančiu šiuo amatu, jam teko sutikti.

K. Girulis taip pat gamina ir strėles – medines, anglies pluošto, aliumines. Temples lankams jis daro iš specialaus sintetinio pluošto. Anksčiau tam yra naudojęs odos atraižas ar net gyvulių žarnas.

Nors vaikystės pomėgis tapo darbu, K. Giruliui šaudymas iš lanko tebėra smagus užsiėmimas, skirtas atsipalaidavimui, galvos pravėdinimui, geroms emocijoms sužadinti.

Paklaustas, ar ryžtųsi, kaip legendinis šveicarų šaulys Vilius Telis, šauti iš lanko į obuolį, padėta ant žmogaus galvos, K. Girulis šypteli: „Su lanku nerizikuočiau. O štai su šautuvu galėčiau ir iš pusės kilometro“.

Šautuvas yra ginklas, su kuriuo K. Girulis tikisi atkeliauti į Tokijo olimpines žaidynes. Jis buvo per žingsnį nuo olimpinio kelialapio praėjusių metų Europos čempionate, kur pasiekęs Lietuvos rekordą pateko į finalą ir iškovojo aštuntąją vietą. Jei finale būtų pavykę aplenkti bent du olimpinių bilietų dar neturėjusius konkurentus, galima būtų ramiai ruoštis Tokijui.

Dabar nusitiesti kelią į Tokiją lietuvis bandys šiais metais vyksiančiose Europos zonos atrankos varžybose. O jei jos neįvyktų, K. Girulis tikisi gauti vadinamąją laukinę kortą – šaliai arba asmeniškai sportininkui skiriamą kvietimą.