AIBA sankcijų dar nesibaigus žaidynėms sulaukė net septyni Rio de Žaneiro olimpiadoje dirbę teisėjai. Tarp diskvalifikuotųjų atsidūrė ir trys arbitrai, aptarnavę Lietuvos boksininkų kovas.

Nuo darbo nušalinti airis Michaelas Gallagheris ir argentinietis Gerrardas Poggo, teisėjavę per Evaldo Petrausko ir indo Manojaus Kumaro kovą. Nepaisant to, kad lietuvis nenusileido varžovui iš Indijos, rezultatas buvo palankus M.Kumarui.

Neakivaizdaus AIBA pripažinimo, kad rezultatai buvo suklastoti, sulaukė ir E.Stanionis. Bausmė buvo skirta per lietuvio neva pralaimėtą kovą su uzbeku Šachramu Gijasovu dirbusiai arbitrei iš Alžyro Sidi Yakoub Keirai. Pastaroji neseniai buvo tapusi pirmąja moterimi teisėja pasaulyje, kuriai suteiktas aukščiausias – penkių žvaigždučių – AIBA arbitro reitingas.

"Kas iš to, olimpinių rezultatų juk niekas jau neatšauks", – susikrimtęs "Kauno dienos" redakcijoje kalbėjo E.Stanionis.

Trenerio Vido Bružo auklėtinis į olimpines žaidynes vyko turėdamas aiškų tikslą – parsivežti dovaną savo 22-ojo gimtadienio proga. Tačiau rugpjūčio 17-ąją, užuot Rio de Žaneire grūmęsis dėl išsvajoto medalio, jis jau vaikštinėjo po gimtąjį miestą.

Pirmoji svorio kategorijos iki 69 kg kova "Riocentro Pavilion 6" arenoje su kinu Liu Wei lietuviui nieko blogo nežadėjo. Jis varžovą sutriuškino 3:0 ir žengė į aštuntfinalį. Ten jo ir laukė Š.Gijasovas. Nors nuo lietuvio smūgių krušos uzbekas ne kartą vos neišsitėškė ant ringo, teisėjai lyg niekur nieko nugalėtoju paskelbė Š.Gijasovą.

– Eimantai, jus neva įveikęs varžovas iš Uzbekijos pasiekė finalą, kur pralaimėjo kazachui Danijarui Jeleusinovui. Ar stebėjote šią lemiamą akistatą?

– Nežiūrėjau. Ką ten žiūrėti. Nenorėjau. Visi matė, kad Š.Gijasovą aš nugalėjau. Olimpiniu čempionu tapusį D.Jeleusinovą taip pat esu įveikęs. Dėl to dar man skaudžiau ir sunkiau. Galima sakyti, kad teisėjai iš manęs pavogė olimpinį medalį, jei ne čempiono titulą.

– Skandalai skandalais, bet ar pats jauti atlikęs viską, ką galėjai?

– Atidaviau visas jėgas. Viskas pavyko. Pavyzdžiui, pirmą varžovą sutriuškinau, o juk jis – pasaulio čempionato prizininkas.

– Ar kovodamas aštuntfinalyje žinojai, kaip keičiasi rezultatas?

– Treneris buvo sutaręs, kad jam paskambintų telefonu, jei aš atsilikinėsiu. Prieš trečią raundą, žinodamas, kad rezultatas nepalankus, ėmiausi aktyvesnių veiksmų. Ėjau į ataką, rizikavau, ieškojau progos stipriam lemiamam smūgiui, kad uzbeką pasiųsčiau į nokdauną ar nokautuočiau, bet mėgėjų bokse, kur ir pirštinės storesnės, ir kiti apribojimai, tai padaryti ne taip lengva. Be to, priešininkas nėra silpnas, todėl jo patiesti nepavyko.

– Kokia buvo tavo reakcija paskelbus kovos rezultatą?

– Man pirma kova buvo net sunkesnė. O aštuntfinalyje buvau ramus. Maniau, kad varžovas bus pajėgesnis. Po pirmo raundo, kai treneris pasakė sulaukęs sutarto skambučio, nes pralaimiu, pamaniau, kad skambinusysis kažką supainiojo. Nepatikėjau, kad galiu atsilikti po tiek sėkmingų atakų. Juk aiškiai mačiau, kad smūgiavau tiksliai, o varžovas tik šokinėjo ringe ir kartais atsikirsdavo, tačiau nepavojingai – it paglostydamas.

– Skandalingas tavo atvejis buvo tik įžanga didžiulių skandalų, kilusių dėl atimtų pergalių iš Airijos ir Kazachstano boksininkų. Ar galima paaiškinti, kaip nesąžiningi teisėjai ir boksininkai apeina AIBA numatytus saugiklius, siekiant išvengti sukčiavimo?

– Tie, kas turi pinigų ir nori sukčiauti, randa būdų dabar ir ras ateityje. Juk buvo pakeista teisėjavimo sistema, kad taškas skaičiuojamas, kai keli teisėjai vienu metu nuspaudžia mygtuką. Tačiau jie išmoko apeiti šią sistemą. Vėliau – kita tvarka: neva iki paskutinio momento slepiama, kurie arbitrai teisėjaus konkrečioms kovoms. Tačiau matyt dar prieš turnyro pradžią paimami pinigai, teisėjams aiškiai pasakius, kad kažkurį boksininką reikia praleisti iki prizininkų, o kažką – iki pat aukso.

– Ar su treneriu V.Bružu bent pabandėte pateikti protestą turnyro organizatoriams?

– Po Londono olimpiados 2012-aisiais, kur irgi buvo nemažai skandalų, uždrausta pateikti protestus. Galbūt bokso veikėjai pabūgo Tarptautinio olimpinio komiteto grasinimų, kad dėl korupcijos boksas bus išbrauktas iš olimpinių žaidynių programos. Tad nutarė bet kokias pretenzijas užgniaužti. Brazilijoje tiesiog nebuvo kam skųstis.

– Olimpinėmis žaidynėmis bokso istorija nesibaigia. Kokią matai šios sporto šakos išeitį?

– Korupcija bokse buvo ir bus. Spėju, kad AIBA iš to gyvena. Nebent boksą išmestų iš olimpiados – tuomet šios organizacijos strategai gal susimąstytų apie pasekmes. Kol kas viskas apsiriboja skambiais pareiškimais apie kovą už sąžiningą teisėjavimą.

– Ar tau nekyla minčių palikti mėgėjų ringą ir pasukti kito buvusio olimpiečio iš Kauno Egidijaus Kavaliausko pėdomis – persikelti į JAV ir pradėti profesionalo karjerą?

– Apie ateitį nieko konkretaus negaliu pasakyti. Dabar atsikvėpsiu, išvyksiu su drauge pailsėti į Egiptą. Vėliau pagalvosiu. Vis dėlto norėčiau pasinaudoti dar vienu šansu – sulaukti 2020-ųjų Tokijo olimpinių žaidynių. Pats renginys, olimpinė dvasia man labai patiko.

– Ar Brazilijoje spėjote pamatyti ką nors daugiau nei ringą ir olimpinį kaimelį?

– Žinoma! Mums padėjo trenerio V.Bružo buvęs auklėtinis, įsikūręs Brazilijoje. Jis pavežiojo ne vien po turistų lankomas vietas, bet ir po atokesnes vietoves.

– Rio de Žaneire ne vienas sportininkas nukentėjo nuo ilgapirščių. Ar jūs išvengėte tokių nemalonumų?

– Nuo vagysčių saugojomės. Girdėjau skundų, kad sportininkai nėra saugūs net olimpiniame kaimelyje. Ne vieną viešbutyje apšvarino kambarinės. Todėl mes pinigines ir telefonus užrakindavome lagamine ir palikdavome kambaryje. O šiaip mane jau ganėtinai apvogė ringe (liūdnai šypsosi – aut. past.).