"Kaunas Hockey" ledo ritulininkai finale iki trijų pergalių 3:2 (6:1, 2:3, 1:3, 7:3 ir 2:1) nugalėjo Vilniaus "Hockey Punks" ekipą.

Nuo 1990-ųjų net 27 kartus aukso medaliais džiaugėsi Elektrėnų atstovai. Pernai šalies čempionatas nebuvo baigtas dėl koronaviruso pandemijos.

Vos ketverius metus gyvuojančiame Kauno klube P.Nausėda išbandė turbūt visas įmanomas pareigas: buvo ir žaidėjas, ir vadovas, o šį sezoną ėmėsi trenerio naštos. Pastarasis sprendimas pasitvirtino: 35-erių metų specialistas atvedė savo auklėtinius prie pirmojo titulo.

– Treneri, per reguliariojo sezono varžybas diktavote savo sąlygas visiems varžovams. Kodėl finalo serija buvo tokia atkakli? – paklausėme P.Nausėdos.

– Mums teko favoritų vaidmuo, nes pirmavome įvairiose komandų ir individualios statistikos kategorijose, o po lengvai laimėto pirmo finalo mačo daug kas iš anksto kabino aukso medalius. Visa tai mūsų jaunimui padarė meškos paslaugą, pernelyg pakėlėme sparnus. Tačiau jau po antrų rungtynių Vilniuje pasakiau, kad privalome keisti požiūrį. Tąkart pralaimėję, trečią dvikovą sužaidėme geriau, bet labai nesisekė įmušti įvarčių. Vis dėlto džiugu, kad komanda mobilizavosi ir galiausiai įrodė, kad yra verta titulo. Vyrai kovojo nepaisydami traumų: vienam skilęs šonkaulis, kitam įplyšęs raištis, bet nė vienas nesureikšmino savo bėdų. Ištverminga dvasia ir lėmė persilaužimą.

– Komandos kapitonas Vytautas Jagelavičius teigė, kad aukso medaliai – ne vien šio sezono nuopelnas. Ar pritariate jo nuomonei?

– Trofėjus kalėme kelerius metus. Nuo klubo įsteigimo sugebėjome sukurti stiprią struktūrą, radome nuolatinius rėmėjus, turime ilgalaikes perspektyvas. Mūsų sportinis kelias nebuvo labai ilgas, nes, tarkime, Vilniaus "pankai" viršūnės siekia jau keturiolika metų. Mes pasiekėme per ketverius.

– Lietuvos čempionate dominavote ir pernai, bet tada titulą iš jūsų atėmė pandemija. Buvo labai apmaudu?

– Žinoma! Tačiau tąkart neturėjome pasirinkimo, nes niekas nežinojo, kaip tvarkytis su koronaviruso grėsme. Tas kartėlis liko, tad šiam sezonui ruošėmės labai nuosekliai, visą čempionatą stengėmės išlaikyti aukštai pakeltą reikalavimų sau kartelę.

Vyrai kovojo nepaisydami traumų: vienam skilęs šonkaulis, kitam įplyšęs raištis, bet nė vienas nesureikšmino savo bėdų.

– Ar šį sezoną koronavirusas jums nebuvo iškrėtęs išdaigų?

– Ir dar kokių! Vienu metu dėl COVID-19 buvo iškritęs visas būrys žaidėjų. Tris ar keturis kartus teko stabdyti čempionatą. Buvo labai sunku, kai po treniruočių pasiekdavome gerą sportinę formą ir staiga – vėl dviem ar trims savaitėms turime užsidaryti namuose, grįžtame ir iš naujo kopiame į kalną. Pirma pauzė – net neprasidėjus sezonui. Pamenu, tada pasakiau: gal net nepradėkime varžybų, nes bus pasaka be galo. Vis dėlto pamažu įsivažiavome, padėjo ir Vyriausybės išimtys sportininkams, o ir patys išmokome su tuo tvarkytis, atsakingai žiūrėti į viruso prevenciją.

– Jums šis sezonas buvo pirmas einant trenerio pareigas. Kaip vertinate šį savo karjeros etapą?

– Trenerio darbo patirties turėjau ir anksčiau – kai patyriau sunkią traumą, šiek tiek dirbau su Elektrėnų "Energija". Šiemet jau visiškai atsiribojau nuo žaidėjo karjeros ir susitelkiau vien į treniravimą. Nebuvo sunku, nes kūnas jau primindavo, kad baigėsi mano profesionalaus sportavimo laikas. Trenerio darbo žinių lyg ir netrūko, nes tam ruošiausi, teko dirbti Lietuvos rinktinės vadovu, tad nuolat bendraudavau su kolegomis specialistais iš Vokietijos, Kanados. Nemažai domėjausi ir psichologiniais vadovavimo komandai aspektais.

– Kurie žaidėjai buvo "Kaunas Hockey" lyderiai?

– Vienos ryškios žvaigždės neturėjome, tad išskirti kurį nors ledo ritulininką nenorėčiau. Pirmiausia todėl, kad pavyko suburti puikų vienminčių kolektyvą. Visi atiduodavo 100 proc. jėgų, vos įžengę į komandos drabužinę pamiršdavo asmeninius rūpesčius ir darydavo viską, ko reikia komandai.

– Ne pirmus metus ryškų vaidmenį jūsų ekipoje atliko legionieriai iš Rusijos. Kuo priviliojote savo rezultatyviausią žaidėją Eduardą Čekmariovą ir kitus užsieniečius?

– Jiems patinka Kaunas, komanda, kurioje žaidžia. Be to, tapus čempionais, atsiveria galimybės dalyvauti tarptautinėse varžybose. Ne paskutinis vaidmuo tenka ir tam, kad Kaune yra naujutėlė ledo arena.

– Kada iš senosios ledo arenos kelsitės į naująją? Ar jau lankėtės joje?

– Kol kas nežinome šios arenos atidarymo datos, nes pandemija koreguoja gyvenimą. Esu joje buvęs ir nekantriai laukiu, kada galėsime išmėginti ledą. Manau, kad laukti liko nedaug.

– Šiemet Lietuvos lygoje rungtyniavo penkios ekipos. Ar netrūko konkurencijos?

– Reikia rasti kiekybės ir kokybės pusiausvyrą, nes dirbtinai galima surinkti daugiau komandų, bet bus didžiuliai skirtumai tarp lyderių ir autsaiderių. Daug kas priklauso nuo infrastruktūros plėtros. Nauja arena – Kaune, ateityje turėtų išdygti ir Vilniuje bei Klaipėdoje. Manau, kad šiuo metu Lietuva pajėgi savo ledo ritulio lygoje turėti daugiausia šešis klubus, bet viskas turi vykti natūraliai.

– Jums rimčiausią iššūkį metęs "Hockey Punks" klubas šiemet akivaizdžiai ūgtelėjo, jam atstovavo Lietuvos rinktinės puolėjas Povilas Verenis ir kiti žinomi ledo ritulininkai. Ar vilniečių šuolis jūsų nenustebino?

– Jie auga ne pirmus metus ir tikrai nusipelnė vietos finale bei įrodė, kad yra rimti varžovai.

– Šiemet vėl iškovojote kelialapį į Baltijos lygą. Ar ketinate joje dalyvauti?

– Su šiuo turnyru siejame dideles viltis. Manau, kad Baltijos lygoje galėtų tobulėti ir daugiau Lietuvos komandų. Tačiau daug kas priklauso nuo pandemijos suvaldymo, nes kelionių suvaržymai labai apsunkina tarptautinių renginių organizavimą. Gerų varžovų mūsų regione netrūksta, yra daug stiprių Latvijos klubų, Estijoje – pajėgios Tartu, Talino ir kitų miestų ekipos. Tikrai yra su kuo kautis.

– Ar ketinate pasinaudoti ir kelialapiu į Europos turnyrus?

– Daug kas priklausys nuo mūsų biudžeto. Kauno miesto savivaldybė patvirtino, kad nori matyti mus tarptautinėse varžybose. To paties siekiame ir mes. Pernai Europos taurių varžybos dėl pandemijos nevyko, žiūrėsime, kaip bus šiemet.

– Kaip sekasi jūsų klubo įsteigtai Vaikų ledo ritulio akademijai?

– Ji gyvuoja, tačiau dėl karantino veikla ribojama. Kol kas organizuotai gali dirbti tik vienuolikmečiai, o jaunesniems vaikams – priverstinės atostogos. Treniruočių pauzės nėra gerai, bet kito pasirinkimo neturime. Manau, kad, persikėlę į naują areną ir suteikę geras treniruočių sąlygas, ant ledo pritrauksime kur kas daugiau vaikų.

– Penki "Kaunas Hockey" žaidėjai kviečiami į Arūno Aleinikovo vadovaujamą Lietuvos rinktinę. Kokie jų planai?

– Mūsų vaikinai su kitų Lietuvos klubų atstovais stiprins žaidimo ryšius bendroje treniruočių stovykloje, o vėliau planuoja vykti į tarptautinį turnyrą Lenkijoje.