Buriuotoja Viktorija Andrulytė įsitikinusi, kad šį laikotarpį, kai įprastą pasaulio gyvenimo tempą sustabdė koronavirusas, galima išnaudoti asmeniniam tobulėjimui kitose srityse. „Pažiūrėjau į tą laiką optimistiškai, kad galima įgyti kitų įgūdžių“, – bendraudama su „Olimpine Panorama“ šypsojosi būsima olimpietė.

Kovo 12-osios rytą buriuotoja V. Andrulytė su treneriu Linu Eidukevičiumi turėjo išvykti į stovyklą Gran Kanarijoje, tačiau kovo 11-osios vakarą, nors Lietuvoje dar nebuvo paskelbtas karantinas ir visi būriais šventė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, treneris ryžtingai atšaukė kelionę.

„Ispanai sakė: viskas gerai, atvažiuokite. Ir varžybos Maljorkoje dar nebuvo atšauktos, bet treneris nusprendė, kad nevyksime. Matėme, jog padėtis prastėja. Gerai padarėme, kaip paaiškėjo vėliau. Po to ir jachtklubą ten uždarė, nebūtume galėję ten treniruotis“, – pasakojo buriuotoja, kuriai per plauką pavyko išvengti chaoso, į kurį būtų neišvengiamai patekusi, jeigu abu su treneriu būtų laikęsi planų.

Viktorija liko namuose Kaune. Ji džiaugiasi, kad Kaune jachtklube liko jos jachta, tiesiog nespėjusi iškeliauti į tolimąsias salas. Gran Kanarijoje liko tik buriuotojos apranga. Bet tai menka bėda – jau užsisakė naują, nes senąją vis tiek reikėjo keisti.

Žinia apie olimpinių žaidynių nukėlimą metams buvo laukta ir tikėta. „Pasirengimas buvo sustojęs, kiek iš buriuotojų žinau, nelabai kas galėjo vandenyje treniruotis, keletas varžybų buvo atšaukta. Laukėme tos žinios. O jei vis dėlto žaidynės būtų įvykusios, jas būtų lydėjęs nesaugumo jausmas, nes visi sportininkai gyvena tame pačiame kaimelyje“, – sakė sportininkė.

Nors geriausia Lietuvos buriuotoja olimpinį bilietą pelnė praėjusią vasarą ir susidėliojusi planus sistemingai ruošėsi startui Tokijuje, nagų dėl to, kad teks keisti visus pasirengimo planus, o olimpines viltis nukelti dar metams, negraužia. Karantino laiką leidžianti savo namuose Kaune viena, ji šį metą priima kaip duotybę atsikvėpti, pasimėgauti lėtesniu gyvenimo tempu ir patobulėti kitose gyvenimo srityse.

„Atsirado laiko pomėgiams, kuriuos buvau primiršusi. Net sau laiko neturėjau. Tad pirmą savaitę tiesiog leidau sau pabūti, grožio procedūras pasidaryti“, – atokvėpiu džiaugėsi Viktorija.

Kiek atsikvėpusi buriuotoja nupūtė dulkes nuo kampe ilgai stovėjusios gitaros, kurią brązginti išmoko dar mokyklos laikais. Vėliau dėl intensyvaus sportinio tvarkaraščio gitaros stygų nebelietė. Dažnai į rankas pasiima knygą. Šiuo metu ji ugdo verslumo įgūdžius, tad atitinkamą renkasi ir literatūrą.

„Turiu laiko užsiimti tobulėjimu – klausau įvairių seminarų internete. Smagu įgyti kitų įgūdžių, ne tik tobulėti sporto srityje“, – pozityvumo nestokojo mergina.

V. Andrulytė Lietuvos sporto universitete yra įgijusi kineziterapeutės specialybę, o tęsdama magistratūros studijas pasirinko treniravimosi sistemas. Visi mokslo laipteliai įveikti – beliko parašyti ir apsiginti magistro darbą.

„Kadangi visą laiką būdavau užsienyje, neturėjau laiko jam parašyti. Dabar ramiai parašysiu ir ginsiuosi arba rudenį, arba kitų metų pavasarį“, – planus dėstė buriuotoja.

Bendravimo poreikį Viktorija patenkina naudodama išmaniąsias technologijas ir būdama namie viena neliūdi.

„Susiskambiname, esame bendraminčių grupelėse. Turime net kavos pertraukėles 12 valandą, tad tas laikas praeina ganėtinai greitai, tik reikia jo neiššvaistyti veltui“, – perspėjo sportininkė.

Karantinas Viktorijai padovanojo ir Velykas. Mat pastaraisiais metais šią pavasario šventę ji dažniausiai sutikdavo toli nuo namų, todėl negalėdavo marginti kiaušinių, o tą daryti ji mėgsta, ypač vašku.

„Nesureikšminu to fakto, kad per Velykas buvau viena. Man atrodo, reikia žiūrėti į situaciją adekvačiai, nepasiduoti jausmams. Paskambinsiu močiutei, pasveikinsiu gimines“, – prieš šventę, bendraudama su „Olimpine Panorama“, savo planus pasakojo buriuotoja, balandžio 16-ąją atšventusi ir savo gimtadienį.

„Buriuoti šiuo metu Lietuvoje per šalta, o kai bus šilta, klausimas, ar galėsime išplaukti“, – balandžio pradžioje nieko konkretaus negalėjo pasakyti sportininkė. Tad sportinę formą ji palaiko sportuodama namuose, lauke prasilekia dviračiu ar riedučiais.

„O daugiau nelabai ką galiu daryti. Buriavimas – techninė sporto šaka, aš net suoliuką pasidariau krenavimui, bet vis tiek tai nėra tas pats, kas laviruoti ant vandens“, – sakė sportininkė.

Buriavimo ji pasiilgo. Nepaisant to, kad pastaraisiais metais vien juo gyveno.

„Po dviejų savaičių atsisėdau ir pagalvojau: kaip gera! Atsipalaidavimas atėjo, dingo įtampa, nes visada galvoji apie varžybas, o dabar žinai, kad jų greitai nebus – Europos čempionatas nukeltas į spalio mėnesį“, – pabrėžė Viktorija.

Ar iš tokio poilsio bus daugiau naudos ar žalos? „Treneris gerai pasakė: visiems sąlygos vienodos. Kas prisitaikys prie tų sąlygų, tas išeis stipriausias. O kas galvos, kad ruošiausi, planai žlugo, kaip dabar bus, – tikrai save nuvargins. Taip, tie planai visiems žlugo, pasirengimas buvo sudėliotas iki pat olimpinių žaidynių, reikės viską perdėlioti. Tiems, kurie mokės šį laiką išnaudoti, tiems jis išeis į naudą“, – filosofiškai žvelgė būsima olimpietė.