Per 1000 km nuo didesnių miestų nutolęs Oimiakonas pripažintas šalčiausia apgyvendinta vieta žemėje. Nuotykių ieškotojas Karolis Mieliauskas vasario mėnesį, per pačius didžiausius speigus žada ten nukakti motociklu.

Motociklu per užšalusį kaulų kelią

Motociklininkai įpratę sezoną baigti vos tik paspaudžia šaltukas ir iš dangaus iškrenta pirmosios snaigės. Vilnietis K. Mieliauskas šiuo metu tik ir laukia pirmųjų tikrų šalnų, kad galėtų ruoštis didžiajai kelionei. Gruodžio 13 dieną, ketvirtadienį Vilniaus „Kartlande“ motociklininkas pristatė žiemai paruoštą savo kasdienį „Yamaha XT660Z Tenerre“ motociklą, kuriuo jis keliaus iš Jaktusko miesto Rusijoje į šalčiausia apgyvendinta vieta žemėje pripažintą Oimiakono kaimą Sibiro gūdumoje.

Tai 1000 km kelionė vadinamuoju kaulų keliu pačiu atšiauriausiu metų laiku. Kelionės detales dėliojantis nuotykių ieškotojas sako, kad starto metu termometras turėtų rodyti apie -40 laipsnių temperatūrą, o finiše stulpelis gali nukristi ir žemiau nei 60 laipsnių šalčio ribos. 1920 metais čia buvo užfiksuota žemiausia temperatūra apgyvendintoje vietoje: -71,2 laipsnio Celsijaus.

„Į Oimiakoną veda vienintelis 1000 km ilgio kaulų kelias iš Jakutsko. Jis taip vadinamas dėl to, kad stiprinti kelio pagrindui naudoti jį stačiusių tremtinių palaikai. Sunkiai pravažiuojamas kelias kerta kalnus, neužšąlančias upes, aplink labai nedaug civilizacijos, gyventojai vienas nuo kito nutolę šimtus kilometrų. Tose vietovėse mobilaus ryšio padengimas minimalus“, - 5 dienų maršrutą trumpai apibūdino Karolis.

Automobiliai Sibire turi dvigubus stiklus, taip pat jie nėra gesinami, mat esant tokiam šalčiui sunkiai užsikuria net benzinu varomi varikliai. Apie motociklus vietiniai gyventojai nė negalvoja, mat spaudžiant tokiam speigui net metalas pradeda trūkinėti. Technikai tai bus didelis iššūkis, tad ir ilgus metus Karoliui tarnaujantis „Yamaha“ motociklas buvo specialiai pritaikytas milžiniškiems šalčiams: sumontuotos žieminės, dygliuotos padangos, uždengta aušinimo sistema, nuo šalčio apsaugoti kiti mechaniniai agregatai ir be abejo, sumontuotos šildomos vairo rankenėlės. Vis tik ant balno sėdėsiančiam motociklininkui tai bus gerokai didesnis iššūkis.  Tiksliau – visi du: fizinis ir psichologinis. 

Didžiausias iššūkis - psichologijai

„Yra sakoma, kad šiluma kaulų nelaužo. Tuo tarpu šaltis, ypač toks speigas... Šiuo metu turiu iššūkį sugalvoti, kaip apsirengti, kad būtų ne tik šilta, bet ir saugu. Kalbant apie rūbus motociklininkams, apranga, pritaikyta tokioms temperatūroms, kokiomis aš važiuosiu, tiesiog neegzistuoja, tad teks važiuoti apsirengus Suomijos muitininkams sukurtais žieminiais drabužiais. O jei su jais bus per šalta – savo aprangą paskolino žymus Lietuvos alpinistas Tadas Jeršovas. Ji skirta kopti į aukščiausias Pasaulio viršukalnes, tad jei su tais rūbais galima jaustis gana komfortiškai ant Everesto, tikiuosi, bus gana patogu ir ant motociklo sėdėti esant blogiausios oro sąlygoms.

Kitas iššūkis, kuris iš tiesų man ir paskatino leistis į šią kelionę yra psichologija. Man labai įdomu stebėti savo proto veiklą vienoje ar kitoje situacijoje. Pavyzdžiui, kaip Karolis elgsis matydamas, kad termometro rodyklė nukrito žemiau 50 laipsnių ribos. Gyvenime man labi svarbu stebėti savo proto veiklą esant ekstremalioms situacijoms, mėgstu užsibrėžti sunkiai įgyvendinamus tikslus ir jų siekti net tada, kai smegenys, protas, savisaugos instinktai siūlo apsigręžti ir judėti atgal“, - savo iššūkį aiškino Karolis.

Ne pirmas pasivažinėjimas šaltyje

Nuotykių ieškotojas ir įkvepiantis pasakotojas sako, kad motociklas jam tėra priemonė dirbti su savimi, stebėti vidinius procesus ir perlipti save. Tai nėra jo pirmoji kelionė šaltyje motociklu. Prieš du metus K. Mieliauskas tuo pačiu „Yamaha“ motociklu išilgai pravažiavo užšalusį giliausią pasaulyje Baikalo ežerą. Važiavo vienas, neturėdamas jokios stovyklavimo įrangos, elektra šildomų drabužių ar palydovinio telefono. Per savaitę ledu sukorė per 800 km.

„Stovint prie ledo properšos 15 km nuo kranto ir matant atvirą vandenį, žinant, kad ežero gylis po ta properša kone pusantro kilometro, protas eina iš proto. Jis sako, kad verta atsitraukti ir grįžti atgal, tačiau aš esu užsibrėžęs tikslą ir turiu rasti sprendimą kaip pervažiuoti tą properšą. Teisingi sprendimai gali būti priimami tik ignoruojant proto triukšmą, bet išlaikant tam tikrą saugumo standartą. Man patinka savistaba ir ėjimas už komforto zonos. Smalsumas veda naujų potyrių link“, - savo turimą patirtį išdėstė Karolis.

Daug sudėtingų kelionių įveikęs motociklininkas anksčiau visada keliavo vienas. Tačiau šis iššūkis bus ne tik pats didžiausias, bet ir bene pavojingiausias, sudėtingiausias, tad iš paskos lydinčiame automobilyje važiuos komandos technikas, galėsiantis pasirūpinti technika. Taip pat – fotografas ir operatorius, įamžinsiantys kelionę, kurios eigą bus galima sekti puslapyje www.thecoldestride.com.