Gruodžio 21-ąją prestižinėje Lietuvos sporto apdovanojimų šventėje paaiškės geriausias „Metų sportininkas“, „Metų sportininkė“, „Metų komanda“, „Metų treneris(-ė)“, „Metų proveržis“. 

Balsuoti iki gruodžio 12 d. galima visose penkiose kategorijose, kuriose visuomenės balsas lems 20 proc. galutinio rezultato, likusius 80 proc. sudarys apdovanojimų Tarybos balsas, rašoma LTOK pranešime.

Likus vos kelioms savaitėms iki šventinio renginio, LTOK kviečia susipažinti su norminantis. 

Metų sportininkė

Į „Metų sportininkės“ titulą pretenduoja trys atletės, iškovojusios savo pirmuosius medalius Europos ir pasaulio čempionatuose, bei po pertraukos į elitinį sportą sugrįžusi tikra medalių kolekcionierė.

Ana Starovoitova

Budva, Juodkalnijos miestas prie Adrijos jūros, garsėja savo smėlio paplūdimiais, tačiau klaipėdietei Anai Starovoitovai atminty jis išliks kaip vieta, kur buvo pelnytas svarbiausias karjeros trofėjus.

Čia 27-erių boksininkė, klubo „Bokso visata“ atstovė, iškovojo Europos čempionato bronzos medalį ir padarė tai olimpinėje svorio kategorijoje. 

Svorio kategorijos iki 60 kg varžybose A. Starovoitova 4:1 eliminavo Šveicarijos boksininkę Marją Aną Milisi ir tokiu pat rezultatu – suomę  Anni Viantie.

Pusfinalyje lietuvė rezultatu 0:5 nusileido Lenkai Bernardovai iš Čekijos, tad ant kaklo užsikabino bronzos medalį.

„Šio medalio siekiau bent du dešimtmečius“, – kelią link šio pasiekimo apibūdino A. Starovoitova, kuri  pasirodymą 2022 m. pasaulio čempionate baigė po pirmos kovos.

Įdomu tai, kad A. Starovoitovai tai buvo penktasis karjeroje Europos čempionatas, o keturiuose ankstesniuose nebuvo iškovojusi nė vienos pergalės.

Kotryna Teterevkova

20-metė Kotryna Teterevkova Romoje, Italijoje, pelnė pirmąjį karjeros Europos čempionato medalį, kartu su kitais rinktinės plaukikais šį čempionatą paversdama Lietuvai sėkmingiausiu istorijoje.

200 m krūtine finale K. Teterevkova buvo aiški lyderė pirmuosius 150 metrų, ir, nors per paskutinę 50 m atkarpą prarado tempą, finišavo trejetuke ir pelnė bronzą. Sugaišusi takelyje 2 min. ir 24,16 sek. K. Teterevkova nusileido tik šveicarei Lisai Mamie ir italei Martinai Carraro.

Maža to: Budapešte, Vengrijoje,  K. Teterevkova pirmą kartą karjeroje pateko į pasaulio čempionato finalą, kur užėmė 5 vietą, taip pat viršydama lūkesčius.

„Slapčia visi svajojame, bet tokios vietos Europos ir pasaulio čempionatuose buvo netikėtumas“, – sakė   Michailas Romanovskis, su šia sportininke dirbantis 11 metų.

K. Teterevkovos pasiekimus sureikšmina ir faktas, kad tai buvo viena iš tų plaukikių, kuri Lazdynų baseino Vilniuje uždarymo pasekmes pajuto savo kailiu, ir treniruotis turėjo kasdien važinėdama į Širvintas ar Elektrėnus.

Verta paminėti ir tai, kad 2022 metais K. Teterevkova užfiksavo ir du Lietuvos rekordus plaukiant 50 m baseine – 200 m krūtine (2:22.88) ir 400 m kompleksiniu būdu (4:55.85).

Rūta Meilutytė

Į plaukimą Rūta Meilutytė grįžo sau įprastais grybšniais – užkeliančiais ant apdovanojimų pakylos. Rūtos medalių skaitliukas vėl sukosi pilnu pajėgumu.

Po trejų metų pertraukos elitinių pasaulio sportininkių gretose plaukusi R. Meilutytė pasaulio čempionate Budapešte, Vengrijoje, 100 m krūtine finale įveikė per 1 min. 6,02 sek. ir nusileido tik italei Benedettai Pilato ir vokietei Annai Elendt, iškovodama bronzą.

Iš Budapešto 25-erių R. Meilutytė taip pat parsivežė neolimpinėje, 50 m krūtine, distancijoje iškovotą aukso medalį. Identiškas scenarijus pasikartojo ir Senojo žemyno pirmenybėse.

Europos čempionate Romoje R. Meilutytė nusileido tik baseino šeimininkėms italėms B. Pilato ir  Lisai Angiolini – finale 100 metrų nuplaukė per 1 min. 06,50 sek. ir pelnė taip pat bronzos medalį. O neolimpinėje 50 m krūtine distancijoje tapo čempione.

Įdomu tai, kad dėl organizatorių klaidingai nurodyto laiko R. Meilutytė vos nepavėlavo į 50 m krūtine pusfinalio plaukimą. Tačiau be deramo apšilimo startavusi R. Meilutytė ne tik buvo greičiausia, bet ir pagerino (29,44 sek.) sau priklausiusį Lietuvos rekordą, gyvavusį nuo 2013 metų.

Viktorija Andrulytė

Viktorija Andrulytė debiutinėse olimpinėse žaidynėse Tokijuje užėmė 25-ą vietą ir pasirodymu neliko patenkinta. „Pasimokai iš klaidų ir eini toliau“, – tuomet sakė buriuotoja, ir rezultato ilgai laukti neteko.

Tepraėjo keli mėnesiai ir 2021 metų pabaigoje V. Andrulytė jau džiaugėsi didžiausiu karjeros laimėjimu. Ir vienu didžiausiu laimėjimu Lietuvos buriavimo istorijoje.

Pasaulio čempionato ILCA6 jachtų klasės varžybose, vykusiose Omane, V. Andrulytė iškovojo bronzos medalį. Prieš paskutinę varžybų dieną ji rikiavosi ketvirtoje vietoje, bet per paskutiniuosius plaukimus sugebėjo pakilti į trečią poziciją, už nugaros palikdama Tokijo olimpinių žaidynių čempionę, Danijos buriuotoją Anne-Marie Rindom.

Per visus čempionato plaukimus V. Andrulytė surinko 73 baudos taškus ir nuo čempionės belgės Emmod Plasshaert (71) bei sidabrą pelniusios lenkės Agatos Barwinskos (71) atsiliko tik dviem taškais. Čempionate iš viso varžėsi 64 buriuotojos.

Viktorijos pasiekimas ypatingas – tai vos antrasis Lietuvos buriuotojų medalis olimpinės klasės pasaulio čempionatuose. 2012 m. pasaulio čempione yra tapusi Gintarė Scheidt.

Savo balsą renkant nugalėtoją gali atiduoti kiekvienas – balsuoti galima čia.