Iš jo liko tik pavardė ir kontraktas. Taip 2000 m. pavasarį apie Europos krepšinio superžvaigždę Predragą Danilovičių atsiliepė raudonžandis lietuvis vaikišku veidu. Per kelerius metus šis drąsus ir žodžio kišenėje neieškantis vaikinas iš Klaipėdos pats užėmė legendinio serbo vietą ir tapo bene geriausiu Europos snaiperiu. Tačiau laimė ir šlovė buvo trumpalaikė, o gyvenimas lietuviui priminė – kiekvienas žodis gali atsisukti prieš tave patį.

Ar "Kalašnikovas" užsikirto galutinai? Ar žudikas kūdikio veidu, paniekinęs P.Danilovičių, neišpranašavo savo ateities? Ar iš Arvydo Macijausko liko tik pavardė ir kontraktas?
Viena ryškiausių pastarojo dešimtmečio šalies krepšinio asmenybių dabar kursuoja tarp Lietuvos ir Graikijos. 28 metai – pats sportininko žydėjimas, tačiau A.Macijauskas krepšinio nežaidžia. Lietuvis kariauja su Pirėjo "Olympiakos". Kaip ir tikrame kare, šiame mūšyje dėl milijonų tenka aukoti nemažai. Tik pats A.Macijauskas dabar gali pasakyti, ar ant Graikijoje užkurto aukuro nesudegs ir visa jo karjera.

Graikams – gobšuolis

"Macas Graikijoje yra užmirštas. Nė vienas "Olympiakos" gerbėjas nenori, kad jis būtų komandoje. Sirgaliai mano, kad jis tenori gauti pinigų, o ne žaisti krepšinį. Visa ši byla – dėl pinigų. Taip ją vertina ir Graikijos sirgaliai, ir žiniasklaida", – dienraščiui pasakojo graikų žurnalistas Nikos Kousoulis.

Per dvejus metus A.Macijauskas Pirėjuje iš numylėtinio virto priešu. Graikai žino vienintelę tiesą – lietuvis tenori jėga išplėšti 4,4 mln. eurų, kurie jam priklauso pagal dar dvejus metus turinčią galioti sutartį su "Olympiakos".

Pirėjo klubas pagrindą nutraukti sutartį gavo rugpjūčio pabaigoje, kai A.Macijauskas, treniruodamasis Klaipėdoje, patyrė dešinės čiurnos traumą. Lietuvos spaudoje netrukus pasirodė pranešimų, kad snaiperis treniravosi su profesionalais, o tai iškart tapo "Olympiakos" ginklu. Graikai dar pridūrė faktus, kad lietuvis be klubo žinios kreipėsi į Suomijos medikus ir dėl nesibaigiančių traumų per du sezonus sužaidė vos 14 (iš 45) Eurolygos mačų.

Atrodė, kad Maco karjera Pirėjuje – baigta, tačiau lietuvis dantimis ir nagais įsikabino į savo sutartį. Snaiperis pasamdė du garsiausius Graikijos sportininkų advokatus Pantelį Dedę ir Andreasą Zaglį ir pats iškėlė bylą Pirėjo klubui. "Nei aš tų traumų noriu, nei jas užsakau", – paprastą argumentą išsakė A.Macijauskas.
Tačiau lietuvio statusas Balkanuose pasikeitė galutinai. Graikams jis yra nuo pinigų apsvaigęs gobšuolis. Kad ir kaip A.Macijauskas  nenorėtų, užsitęsęs bylos nagrinėjimas kelia grėsmę tiek jo reputacijai, tiek tolesnei karjerai.

Meluoja ar yra šmeižiamas?

"Macas melavo apie savo traumą prieš 2005 m. Europos čempionatą", – tokia paskutinė žinia iš bylos nagrinėjimo prasprūdo į viešumą.
Graikijos spauda paskelbė, kad krepšininko agentas Reedas Salwenas esą prasitarė, kad 2005 m. rudenį jo klientas rinktinės vadovams esą melavo apie kojos raumens traumą.

Pats A.Macijauskas tai pavadino angažuotų graikų žurnalistų paistalais, nors tuos rugsėjo įvykius iki šiol dengia nežinios skraistė. Tuomet krepšininkas savo iniciatyva atliko magnetinio rezonanso tyrimus, kurie ypatingų pažeidimų neparodė.
Tiesa, tuomet rinktinėje buvę žmonės pripažino, kad A.Macijauskui kelią į Europos čempionatą užkirto ir žurnalistų reakcija. Esą tik dėl to NBA Naujojo Orleano "Hornets" klubas rekomendavo savo naujokui nežaisti žemyno pirmenybėse.

Nusiaubtas uragano Katrina

Užuot vykęs į Europos čempionatą, A.Macijauskas tuomet išskrido į JAV, tačiau grįžo apšepęs kelių savaičių barzda ir nieko nepešęs. 2005 m. vasarą Naująjį Orleaną nusiaubęs uraganas Katrina, regis, padarė nepataisomą žalą ir "Kalašnikovo" karjerai.
Už Atlanto išvykęs kaip vienas geriausių planetos snaiperių, A.Macijauskas taip ir nesugebėjo per sezoną bent pasikalbėti su treneriu Byronu Scottu, o iš viso tesužaidė 19 rungtynių (2,3 tšk.). "Manau, kad niekada ten nebežaisiu. Europoje viskas aišku – čia žaidžia geriausi. O ten... Ten nežinai, kas žaidžia, nes tai yra šou", – tuomet griežtas buvo A.Macijauskas.

Bet košmariški metai už Atlanto paliko pėdsaką krepšininko asmenybėje. 2006 m. pasaulio čempionate nervinio tiko kamuojamas snaiperis buvo savo paties šešėlis. Tuometinės rinktinės nariai neoficialiuose pokalbiuose pripažino, kad buvo labai sunku rasti kalbą su lažą Amerikoje iškentėjusiu krepšininku.

"Nenoriu nei smerkti, nei vertinti, nei teisti. Yra vienos M.Šufutinskio dainos žodžiai: "Kiekvienas esame savo nelaimės kalvis." Manau, kad kiekvienas mūsų galime pridėję ranką prie širdies pirmiausia sau pasakyti, kada buvome teisūs ar neteisūs. Aš nenoriu būti vertintojas, noriu būti pagalbininkas", – sakė tuometinis rinktinės fizinio pasirengimo treneris Aleksandras Kosauskas.

Tačiau artimiausi žmonės jokių permainų sako nepastebėję. "Nemanau, kad metai NBA jį būtų pakeitę. Bent su manimi jis bendraudavo kaip anksčiau", – mūru už A.Macijauską stojo pirmasis jo treneris Stasys Kaupys.

Neigiamus įspūdžius apie save užbraukė pats A.Macijauskas. "Mano kantrybė baigėsi. Negaliu važiuoti į netvarką. Pasaulio čempionatas tikriausiai buvo paskutinės mano varžybos Lietuvoje rinktinėje", – šalies rinktinės vadovais tuomet piktinosi klaipėdietis.
Po viešos kritikos rinktinės trenerius ir vadovus nunešė permainų gūsiai. Macas išreiškė norą vėl vilkėti žalius ir baltos spalvų marškinėlius, tačiau žodžiai jau buvo ištarti. Pasaulio čempionatas buvo paskutinės klaipėdiečio varžybos Lietuvos rinktinėje. Kol kas ar visai?

Problemas išgyvena savyje

"Labai gaila Arvydo", – atsiduso S.Kaupys. Klaipėdos krepšinio mokyklos direktorius A.Macijauską pažįsta kaip nuluptą. Kai septynerių metų iš bendraamžių niekuo neišsiskiriantis berniukas pravėrė krepšinio mokyklos duris, S.Kaupys dar negalėjo atspėti, kad tai – būsima Europos krepšinio žvaigždė.

Bet prabėgus keleriems metams deimantas pradėjo spindėti vis ryškiau. A.Macijauskas niekada nesikratė darbo, o sveiko įžūlumo jam taip pat niekada netrūko. "Kai jis buvo septintokas, jau matėsi, kad gali užaugti neblogas žaidėjas. Jis sujungia dvi svarbiausias savybes – Dievo duotą talentą ir norą dirbti", – auklėtinį gyrė S.Kaupys.
Treneriui nuo pat pradžių įsiminė ir dar vienas auklėtinio bruožas. "Arvydas niekada nesiskundžia, visada šypsosi ir būna geros nuotaikos. Nuo mažens negalėjai suprasti, ar jam blogai, ar gerai. Jei ir turi problemų, jas sprendžia pats. Galbūt širdyje jis ir išgyvena, bet niekam to neparodo", – kalbėjo Klaipėdos krepšinio mokyklos direktorius.

Kairės kojos Achilo sausgyslė, abiejų čiurnų problemos, nugaros skausmai – per pastaruosius dvejus metus A.Macijauskas patyrė kone visas įmanomas traumas. Tačiau viešumoje išlieka toks pat ramus ir geros nuotaikos. "Sunku psichologiškai, bet turi būti stiprus – ruošiesi, sportuoji. Nes norisi žaisti. Norisi gerai žaisti", – neseniai dar sykį pakartojo 192 cm ūgio gynėjas.

"Kai birželio mėnesį bendravome paskutinį kartą, jis man neatrodė prislėgtas. Po to patyrė čiurnos traumą, bet nemanau, kad kas nors pasikeitė. Nesu per visą laiką iš jo girdėjęs nė vieno skundo. Nemanau, kad dabar jis staiga pasikeistų", – patvirtino ir S.Kaupys.

Išvargina savo organizmą?

S.Kaupys sutiko, kad dėl Maco traumų virtinės gali būti kaltas... jis pats. "Gali būti, kad jis perkrauna savo organizmą. Jo darbštumas – ne 100, o 200 procentų. Bet ar tai nulemia traumas, sunku pasakyti. Manau, kad Arvydas pats geriausiai jaučia savo kūną ir žino, ko ir kiek jam reikia", – svarstė pirmasis krepšininko treneris.

"Treniruodamasis žmogus pats geriausiai jaučia, ką gali atlikti, o ko – ne. Darbą ir poilsį derinti būtina. Kitas dalykas – koks tas poilsis, nes svarbu atsikvėpti ir fiziškai, ir psichologiškai. Arvydas yra labai darbštus ir protingas žmogus. Tik jis pats gali atsakyti, ar iš savęs reikalauja ne per daug. Galiu pasakyti tik vieną dalyką – vieni traumas patiria nesisaugodami, o kiti paslysta net labai save tausodami", – dėstė Aleksandras Kosauskas.

Ilgametis Kauno "Žalgirio", o dabar Sopoto "Asseco Prokom" fizinio rengimo treneris iki šiol artimai bendrauja su A.Macijausku, nuolat su juo kalbasi telefonu. Itin artimi A.Kosausko ir A.Macijausko ryšiai užsimezgė 2007 m. vasarą, kai treneris Klaipėdoje padėjo krepšininkui sutvirtinti kairę koją po Achilo sausgyslės traumos.

"Tada kartu dar dirbo Simonas Serapinas, Donatas Zavackas, Martynas Mažeika. Atsimenu, kartą Arvydas vienam iš jų, nenoriu sakyti kam, pasakė, kad gali nebesitreniruoti, jei nenori dirbti iš visų jėgų. Vadovaujuosi tokiu principu: treneris savo žiniomis turi uždegti auklėtinį, o auklėtinis savo darbštumu – trenerį. Su Arvydu buvo būtent taip", – prisiminė A.Kosauskas.

Šis specialistas ir iki šiol dažnai susisiekia su A.Macijausku, paklausia, kaip klostosi jo reabilitacija. "Susigyvenome, kaip ir su kiekvienu žaidėju, kuriam padėjau. Labai apmaudu, kad Arvydui taip nesiseka. Tačiau noriu tikėti, kad viskas jam bus gerai, – Macui sveikatos linkėjo A.Kosauskas.

Sveikas neįgalusis

Sveikatos A.Macijauskui tikrai prireiks. "Olympiakos" per bylos nagrinėjimą pasitelktas gydytojas iš Vokietijos paskelbė, kad lietuvis serga Šauermano sindromu ir osteoartritu. Esą toliau profesionaliai sportuodamas lietuvis gali atsidurti neįgaliojo vežimėlyje.
"Netikiu. Kad taip nėra, gali patvirtinti ir jį konsultuojantys Lietuvos rinktinės gydytojai Rimtautas Gudas ir Vytenis Trumpickas", – nukirto A.Kosauskas.

A.Macijauskas taip pat tikina, kad yra visiškai sveikas ir jį nurašyti per anksti: "Esu jaunas. Be to, dar turiu sutartį, tad galvoti apie karjeros pabaigą nėra prasmės."
Dar po kelių mėnesių sutarties jis turbūt nebeturės. Graikų žurnalistų nuomone, geriausiu atveju lietuviui iš "Olympiakos" pavyks išsireikalauti 1–2 mln. eurų. Blogiausiu – snaiperis liks ir be pinigų, ir be darbo sezono viduryje.

Bylos nagrinėjimas Graikijoje bus baigtas gruodžio pabaigoje. Tada galbūt bus aiškiau, kur nuves tolesnis A.Macijausko kelias. "Mano meilė krepšiniui – begalinė. Jį myliu labiau nei save", – šie 2006 m. pasakyti krepšininko žodžiai leidžia spėti, kad "Kalašnikovo" kalenimą dar išgirsime.

A.Macijausko dosjė

Gimė 1980 m. sausio 19 d. Klaipėdoje.
Ūgis: 192 cm.
Svoris: 90 kg.
Pirmasis treneris: Stasys Kaupys.

Komandos: Klaipėdos "Universitetas-Irvinga" (1996–1997 m.), Klaipėdos "Neptūnas" (1997–1999 m.), Vilniaus "Lietuvos rytas" (1999–2003 m.), Vitorijos "Tau Ceramica" (Ispanija, 2003–2005 m.), Naujojo Orleano "Hornets" (NBA, 2005–2006 m.), Pirėjo "Olympiakos" (Graikija, 2006–?).

Lietuvos rinktinė: 2002–2006 m., dvejus pastaruosius metus neatstovavo dėl traumų.

Titulai: Europos čempionas (2003 m.), LKL čempionas (2000, 2002 m.), NEBL čempionas (2002 m.), Ispanijos taurės laimėtojas (2004 m.).

Asmeniniai titulai: LKL finalo naudingiausias krepšininkas (2002, 2003 m.), NEBL finalo ketverto naudingiausias krepšininkas (2002 m.), išrinktas į geriausių Eurolygos žaidėjų penketą (2005 m.).