Kazys Paulikas, buvęs politikas, miesto tarybos Turto komiteto pirmininkas, pastaraisiais metais vėl grįžęs į verslą, nebegalėdamas matyti pakalnėn nusiritusio Klaipėdos sporto, kviečia specialistus išlieti širdgėlą.
– Man, kaip klaipėdiečiui, svarbu, kaip atrodo mūsų bazės, kaip gyvuoja olimpinės ir neolimpinės sporto šakos ir ypač, kuo alsuoja visuomeninis judėjimas, – dėl ko kilo idėja rengti konferenciją, sakė sportui neabejingas verslininkas. – Todėl šiuo sunkesniu, sąstingio, laiku, manau, neprošal bus pakalbėti apie apleistą miesto sporto padėtį. "Atlanto" futbolininkai įsitvirtino turnyrinės lentelės žemesnėje dalyje, niekaip bent bronzos medalių negali iškovoti 15 metų Lietuvos krepšinio lygoje žaidžiantys "Neptūno" krepšininkai, vos alsuoja "Žemaitijos dragūno" rankininkai, moterų rankinio komandos net nėra. Iš prestižinių sporto šakų Klaipėdos vardą garsina tik "Lemminkainen" krepšininkės. Visos kitos, trečio pagal dydį Lietuvos miesto, žaidybinių sporto šakų komandos įsitvirtinusios tarp vidutiniokų. Ir maža vilčių, kad artimiausiu metu reikalai pagerės.
Be to, esu įsitikinęs, kad miesto Kūno kultūros ir sporto skyriaus (KKSS) ir jo vadovo Irenijaus Zaleckio darbe trūksta skaidrumo: kaip yra ir bus dalijami pinigai, kokios sporto bazės bus statomos, kurios – renovuojamos. Dėl I.Zaleckio ligos konferencijoje dalyvauti sutiko ir miesto sporto viziją iki 2012 m. pristatys jo pavaduotojas Ignas Pocius. Visų pranešėjų, kurių bus 12 ar net daugiau, prašiau, kad savo pranešimuose mažiau aimanuotų, o bandytų žvelgti į priekį, ką galima būtų pakeisti vienoje ar kitoje sporto šakoje.
– Didžiulės uostamiesčio sporto problemos turbūt ir paskatino rengti konferenciją?
– Iš tiesų taip. Nors šiandien ir nesu aktyvus miesto politikas, tačiau negaliu matyti, kaip Klaipėdos sportas, žengdamas žingsnį į priekį, du žengia atgal. Neturėdamas jokių galių pakeisti miesto sporto vadovą, kviečiu žmones kelti į viešumą blogą KKSS darbą. Keista, kad klaipėdiečiai, treniruodamiesi apgailėtinomis sąlygomis, pasiekia pakankamai aukštų rezultatų. Baisu matyti apleistas vaikų futbolo ir krepšinio mokyklas, vienintelio stadiono takai lengvaatlečiams – gailesčio verti. Futbolo mėgėjai tik po didžiausių paieškų randa, kur galėtų žaisti. Plaukikai turi vieną "caro ir maro" metais statytą baseiną, kuriame apie visavertes treniruotes nėra prasmės net kalbėti.
– Kokia buvo miesto sporto vadovų reakcija, sužinojus apie rengiamą konferenciją?
– I.Pocius reagavo teigiamai. Būtent jis nelabai seniai, gvildendamas viename laikraštyje sporto situaciją, užsiminė apie tokio specialistų susibūrimo būtinumą. Surinkęs apie 20 žmonių grupę, ėmiausi organizacinio darbo.
– Ne paslaptis, kad daugelis trenerių nekaip atsiliepia apie I.Zaleckį, tačiau funkcionierius, nors pagrindinių miesto komandų rezultatai daro gėdą mūsų miestui, daugelį metų yra nepamainomas. Kas turėtų susidomėti šio vadovo darbu?
– Pagrindinis darbdavys – savivaldybės administracijos direktorius Aloyzas Každailevičius. Toliau – Socialinio departamento direktorė Nijolė Laužikienė. Šie vadovai turėtų paklausti I.Zaleckio, kodėl mūsų sportas nuvažiavo pakalnėn.
Man vadovaujant Turto komitetui buvo priimtas miesto sporto strategijos planas, kurį patvirtino tarybos nariai. Ir šiandien keista girdėti dejuojantį I.Zaleckį, kad miesto politikai sportui skiria mažai lėšų ir dėmesio. Jis su tuo planu turėjo šturmuoti kalnus, tačiau darbai kalba patys už save. Marijampolė, Šiauliai moka rašyti projektus, Klaipėda – ne. Europos Sąjungos fondai, ypač baseinams, skirtų net 70 proc. reikalingos sumos, tačiau mes nemokame parengti dokumentų ir galime tik pavydėti, matydami naujas bazes kituose miestuose. Manau, kad I.Zaleckis – silpnas valdininkas, kuris nesugeba organizuoti darbo. Dėl sporto nuosmukio kaltę turėtų prisiimti ir A.Každailevičius, nes jo pavaldinys prastai dirba.
– Kaip parinkote konferencijos pranešėjus?
– Pakviečiau išsakyti nuomonę skirtingų sporto sričių specialistus. Po konferencijos bus parengta rezoliucija, kuri bus įteikta miesto sporto vadovams ir išplatinta žiniasklaidoje. Praėjus dvejiems metams, panašioje konferencijoje bus įdomu įvertinti, ar ji davė naudos, ar pažengėme į priekį.
Anksčiau esu buvęs Klaipėdos sunkiosios atletikos, futbolo federacijų prezidentu, ir šiandien dažnai sportuoju, todėl turėsiu ir pats ką pasakyti per konferenciją. Gal visuomenei reikės pasakyti, kad socializmas baigėsi, kad ir patiems reikia bent kažkiek mokėti už sporto mokyklas lankančius vaikus, už profesionalių trenerių darbą. Lengvosios atletikos treneris Edmundas Norvilas papasakos sėkmės istoriją, kaip šiomis sąlygomis, neturint normalaus stadiono, užaugino pasaulinio lygio sprinterę Liną Grinčikaitę.
Dėmesio turėtų sulaukti Seimui teikiami Valstybės kūno kultūros ir sporto plėtros strategijos pagrindiniai tikslai ir uždaviniai, kuriuos pristatys juos rengusios darbo grupės vadovas Gintautas Babravičius.
Sporto mėgėjams bus įdomu išgirsti "Neptūno" krepšinio klubo direktoriaus Egidijaus Prižginto mintis apie klubo rūpesčius, krepšinio bėdas. Kaip naujoji sporto arena, kurią žadama statyti, išspręs šios sporto šakos vystymo ypatumus.
Lukas Kubilius, daug pasiekęs Europos kiokušin karatė čempionatuose, pasidalys patirtimi, kaip jam pavyko įkalbėti treniruotis daugiau nei 200 vaikų.
Studentų sporto bėdas ir džiaugsmus apžvelgs Klaipėdos universiteto sporto klubo pirmininkė Genovaitė Avižonienė, kokia moksleivių sporto situacija papasakos savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji inspektorė Irma Bartninkienė.
– Ar sporto visuomenė domisi šia konferencija?
– Kasdien sulaukiu daugiau kaip dešimt skambučių, klausimų elektroniniu paštu. Tikiuosi, kad "Pramogų banko" senoji salė vos sutalpins visus neabejingus klaipėdiečius.
– Ar tikitės karštų diskusijų?
– Bijau, kad bus daugoka kritikos. Norėčiau, kad pranešėjai pasidalytų patirtimi, kaip išgyvena, kaip sukasi esant sunkesnei padėčiai, o ne vien mestų kaltinimus.
Naujausi komentarai