Užvakar Italijoje itin svarbią kovą dėl olimpinio kelialapio pradėjo greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovė Agnė Sereikaitė.

22-ejų metų lietuvė Europos čempionate Turine turės pademonstruoti geriausią sportinę formą, kitaip Pjongčangą teks pamiršti.

Sausio 25–29 d. svarbių išbandymų metas išauš ir dailiojo čiuožimo atstovams, Ostravoje (Čekija) išsidalysiantiems Europos čempionato medalius bei olimpinius atrankos balus.

Vis labiau įsibėgėja ir biatlono bei slidinėjimo pasaulio taurės varžybos, kuriose lietuviams sekasi itin sunkiai.

Apie mūsų šalies olimpinių kandidatų rūpesčius kalbėjomės su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) žiemos olimpinių sporto šakų komisijos vadove, žinoma dailiojo čiuožimo trenere Lilija Vanagiene.

– Iki olimpiados lieka mažiau nei 400 dienų. Tai daug ar mažai?

– Sportininkams ir treneriams artėja sportinės formos pikas, įsibėgėjimo viršūnė, nes būtent 2017-ieji – atrankos į olimpiadą metai. Tarkime, jau maždaug balandžio mėnesį baigsis slidininkų, biatlonininkų ir kalnų slidininkų atranka į žaidynes. Jau žinosime, kurie mūsiškiai pelnys kelialapius į Pietų Korėją. Galutinių dailiojo čiuožimo ir greitojo čiuožimo rezultatų teks palaukti iki rudens. Jei mūsiškiams nepavyktų įveikti atrankos barjero pasaulio čempionate, jie dar turės galimybių rudenį. Vėliausiai – iki 2017-ųjų lapkričio 1-osios.

– Kodėl taip skiriasi atrankos varžybų grafikai: dailiojo čiuožimo atstovai olimpinei kvalifikacijai turi dar gerą pusmetį, o, tarkime, biatlonininkai, patekę į žaidynes, nuo balandžio jų turės laukti kone metus?

– Dailiojo čiuožimo atstovai, kaip ir greitojo čiuožimo trumpuoju taku sportininkai, priklauso tai pačiai tarptautinei federacijai. Tad ir grafikai panašūs. Slidininkų ir biatlonininkų atrankos sistema visiškai kitokia: pasaulio taurės varžybų etapai trunka ne vieną mėnesį, startų daug, jie vyksta skirtingose šalyse.

– Kas jus nuteikia optimistiškai, kas kelia didžiausią nerimą?

Optimizmo yra, bet netrūksta ir problemų, kad ir amžinoji – bazių.

– Kalbant apie sportinius rezultatus, kaip tik šiomis dienomis sėkmingai startuoja biatlonininkai. Pasaulio taurės penkto etapo vyrų estafetės varžybose Vokietijoje lietuviai pirmą kartą neatsiliko nuo favoritų ratu ir užėmė 23-iąją vietą. Rinktinės lyderis Tomas Kaukėnas metė iššūkį žvaigždėms, finišavo 13-asis. Gerus rezultatus rodo ir Natalija Kočergina. Karjerą atnaujinusiai Dianai Rasimovičiūtei sekasi kur kas sunkiau. Bet kuriuo atveju manau, kad olimpiadoje turėsime ne vieną biatlono atstovą. Jei atrankos barjerus įveiktų ir estafečių komanda, būtų išvis nuostabu. Pagal kvotas, suteikiamas šalims, akivaizdu, kad savo atstovų į Pjongčangą deleguos ir slidininkai. Manau, kad realu kalbėti apie tris sportininkus. Mūsų dailusis čiuožimas taip pat turi nemažų vilčių – ir duetai, ir solistai.

Optimizmo yra, bet netrūksta ir problemų, kad ir amžinoji – bazių. Jei Lietuvos čempionatai (biatlono ir slidinėjimo – aut. past.) vyksta Latvijoje, jei savo šalyje beveik neturime normalių ledo arenų, jei aukščiausio meistriškumo čiuožėjai treniruojasi ant "Akropolio" ledo su ten pat pramogaujančiais lankytojais, apie kokį progresą galime kalbėti?

Vis dėlto net ir šias problemas užgožia pastarųjų mėnesių įvykiai. Daugumos sporto šakų, tarp jų ir žiemos sporto trenerius neramina Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) inicijuota jam priklausančio Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) reforma (KKSD sprendimu nuo sausio 1 d. LOSC visiškai perėmė aukščiausius sportinius rezultatus pasiekusių individualių sporto šakų Lietuvos atletų pasirengimą olimpinėms žaidynėms, smarkiai keičiasi ir trenerių bei sportininkų finansavimas – aut. past.).

– Ar jums atrodo išmintinga tokią grandiozinę reformą pradėti būtent dabar?

– Šis žingsnis ne laiku ir ne vietoje. Įsivaizduokite, sportininkams ir jų treneriams lieka vos vienas kitas mėnuo iki svarbiausių atrankos startų, o čia staiga viskas verčiasi aukštyn kojomis dėl finansavimo. Po LOSC sparnu lieka tik trys žiemos sporto atstovai: biatlonininkas T.Kaukėnas, dailiojo čiuožimo atstovė Goda Butkutė ir čiuožėja trumpuoju taku A.Sereikaitė. Beje, jei Agnė pasaulio čempionate neįvykdys keliamo normatyvo, šiai perspektyviai sportininkei taip pat gresia likti be finansavimo! Keičiami baziniai finansavimo pamatai, treneriai atsiduria nežinioje – kas ir kaip sumokės jiems už darbą bei rems kitus sportininkus? O pasirengimo olimpinėms žaidynėms programa juk priimta seniai. Ji galioja jau kelerius metus. Vyko nuoseklus darbas ir baigiantis atrankos ciklui – toks akibrokštas! Gerai, jei tai neturės įtakos elito sportininkams, o juk dėl kelialapių kovoja ir artimiausios pamainos atletai. Man tokia reforma sunkiai suvokiama. Ne veltui dauguma trenerių šokiruoti. O kur dar įvesta lygiava, kad ir olimpinis čempionas, ir olimpiados autsaideris pasirengti gauna vienodą sumą? Juk aukščiausio meistriškumo atletui reikia atitinkamų sąlygų, stovyklų ir biudžeto, o kitam pakanka visiškai kitokios sumos.

– Ar yra vilčių atšaukti šią, trenerių nuomone, netinkamą tvarką?

– Nežinau (atsiduso – aut. past.). Bus labai sudėtinga. Tai jau vyriausybės lygio klausimas. Nebent naujoji šalies valdžia įsiklausytų į sporto bendruomenės argumentus. Bet kuriuo atveju darbas nesustojo, stengiamės žygiuoti toliau. Olimpiada artėja nenumaldomai, tad negalime vien dejuoti ir laukti valdžios malonės.

– Žiemos olimpiadose Lietuva tradiciškai bene didžiausias viltis sieja su dailiojo čiuožimo ir ledo šokių atstovais. Kaip pasikeitė mūsų šalies pozicijos po 2014-ųjų Sočio žaidynių?

– Svarbiausias pokytis tas, kad po Sočio olimpiados Deividui Stagniūnui baigus karjerą netekome ledo šokių poros, o lūkesčiai buvo išties dideli. Juk Deividas su Isabella Tobias (amerikiete, kuriai išimties tvarka buvo suteikta Lietuvos pilietybė – aut. past.) po žaidynių dar sėkmingai pasirodė pasaulio čempionate Japonijoje. Tačiau dėl traumų Deividas nutarė baigti karjerą. Teko vėl viską pradėti nuo nulio, įdėti labai daug pastangų. Kaune turėjome gabų vaikiną Saulių Ambrulevičių. Suradome jam partnerę Jungtinėse Amerikos Valstijose (amerikietę Taylor Tran – aut. past.) ir jį išsiuntėme pas žinomą trenerę Mariną Zujevą. Taip vos po vienų metų darbo Lietuva vėl sulipdė perspektyvią ledo šokių porą, iš kurios daug tikimės.

– Europos ar pasaulio čempionatuose naujoji pora dalyvauti gali, tačiau, svajojant apie olimpines žaidynes, iškart iškils T.Tran pilietybės problema. Žinant, kuo baigėsi kryžiaus keliai dėl I.Tobias, turbūt bus itin sudėtinga gauti Lietuvos pasą ir T.Tran?

– Siūlyčiau neužbėgti įvykiams už akių. Pirmiausia jie turi įveikti atrankos barjerus – sėkmingai pasirodyti Europos ir pasaulio čempionatuose. Į planetos pirmenybes, be šios poros, turėtų vykti ir dailiojo čiuožimo duetas – G.Butkutė su Nikita Jermolajevu. Pastarieji jau pasiekė išskirtinių rezultatų. Tad, jei viskas bus gerai, jie turėtų pakovoti dėl kelialapio į olimpiadą. O tada turbūt pradėtume ir žygius dėl amerikietės bei ruso (N.Jermolajevas yra Rusijos pilietis – aut. past.) pilietybių.

Olimpiečiai

Lietuvos rinktinė žiemos olimpinėse žaidynėse: 1928 m. – 1 sportininkas, 1992 m. – 6, 1994 m. – 6, 1998 m. – 7, 2002 m. – 8, 2006 m. – 7, 2010 m. – 6, 2014 m. – 9.