Jubiliejinis – 20-asis – Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezonas, kaip ir dera sukaktuvininkui, paliko istorijai ne vien sausos statistikos šūsnį, bet ir jokiuose oficialiuose protokoluose neužfiksuotų daugiabriaunių kasdienybės perliukų.

Pajūrio ekipa – į LKL istoriją

Ambicingai 2012-ųjų rugsėjį pasitiko Kėdainių „Nevėžio“ komanda. Vien ko vertas buvo prisistatymas: kėdainiečiai surengė neįprastą, Italijos mafiozų motyvų persunktą fotosesiją.

Vis dėlto grėsmingas įvaizdis – dar ne viskas. „Nevėžis“ prapylė ketverias iš penkerių pirmųjų LKL čempionato rungtynių, dvejas iš jų – itin dideliu taškų skirtumu savo aikštėje: „Prienams“ – 58:104, Vilniaus „Lietuvos rytui“ – 80:102.

Po tokio starto klubas ėmėsi radikalios operacijos – atsisveikino su vyriausiuoju treneriu Dariumi Sirtautu ir jo asistentu Rolandu Urkiu, o ekipos vairą perėmė Gintaras Leonavičius. Sprendimas pasiteisino: Kėdainių krepšininkai laimėjo keturias dvikovas paeiliui ir galiausiai su G.Leonavičiumi pasiekė LKL atkrintamąsias varžybas.

Titanišku trenerių štabo stabilumu išsiskyrė „Palanga Triobet“. Pajūrio komanda tapo pirmąja LKL istorijoje, pralaimėjusia visas reguliariojo sezono rungtynes, tačiau tik po 18-ojo iš eilės „riestainio“ ryžosi stragegų rokiruotei – Rimvydą Samulėną pakeitė pats klubo direktorius Regimantas Juška.

Sausį gatvėje – be kelnių

Palangiškių sąskaitoje yra ir daugiau rekordų. Vienas jų susijęs su įspūdinga žaidėjų migracija.

„Palanga Triobet“, pirmąsias LKL sezono rungtynes 59:101 pralaimėjusi Kauno „Žalgiriui“, ir „Palanga Triobet“, paskutinėje čempionato dvikovoje 65:111 nusileidusi Vilniaus „Sakalams“ – beveik kaip diena ir naktis: vos penkios tos pačios pavardės.

Suskaičiuoti užsienio krepšininkus, kuriems Palangos komanda buvo laikina stotelė, prireiks abiejų rankų pirštų.

Tam tikrą legionierių lygį atspindi vos penkis mačus sužaidusio amerikiečio Greero Wrighto blykstelėjimas. Po savo debiuto LKL čempionate sausio mėnesį jis socialinio tinklo „Twitter“ asmeninėje paskyroje pateikė dvi intriguojančias nuotraukas: kokteilinę – su pusiau nugertais „Žalių devynerių“ ir „Henessy“ buteliais, šokiruojančią – savo ir bičiulio, nusmauktomis kelnėmis Palangoje, J.Basanavičiaus gatvėje.

„Mes nedarėme nieko, kas menkintų profesionalaus krepšininko įvaizdį. Tos nuotraukos – tik atminimui“, – paaiškino G.Wrightas.

Dovana našlaičiams

Visiškai kitokiu poelgiu pasižymėjo Pasvalio „Pieno žvaigždėms“ atstovavęs amerikietis Yancy Gatesas.

Per LKL „Žvaigždžių dieną“ iškovotą prizą – šaldytuvą BEKO – krepšininkas padovanojo Pasvalio rajone, Raubonių kaime, gyvenančiai Navickų šeimai, globojančiai net 11 našlaičių.

Y.Gatesas norėjo šaldytuvą padovanoti tvarkingai ir padoriai šeimai, o apsispręsti padėjo ir jos globojamas vaikų skaičius. Be to, pats krepšininkas yra kilęs iš daugiavaikės šeimos ir turi dešimt seserų bei brolių.

Kitas „Pieno žvaigždžių“ legionierius amerikietis Tyrellas Biggsas išmėgino jėgas Lietuvos modelių agentūros „Modilina“ projekte – pozavo fotosesijoje.

Reikia pinigų? Jų bus!

Visokeriopo dėmesio nestokojo ir Vilniaus „Sakalai“, tik pirmųjų LKL čempionato rungtynių dieną gavę sportines aprangas. Tačiau tai tebuvo gležni legenda tapusios epopėjos žiedeliai.

Netrukus paaiškėjo, kad kai kurie atlyginimų negaunantys „Sakalų“ žaidėjai neva net negali susimokėti už maistą, kad klubo skolos – šimtatūkstantinės, ir sostinės ekipa gali būti išmesta iš LKL.

Tai klubo vadovas Vytautas Kiaušas pavadino paskalomis, bet jau 2012-ųjų gruodžio pradžioje „Sakalus“ treniravęs Romualdas Petronis pareiškė, kad po žaidėjų pasitarimo nuspręsta boikotuoti rungtynes, jeigu nebus pradėti vykdyti pažadai – sumokėti įsiskolinimai.

Vis dėlto po pokalbio su V.Kiaušu komanda atsisakė demaršo, tačiau vėliau ne vienas žaidėjas pakėlė sparnus į kitas ekipas. Galiausiai durimis trinktelėjo ir R.Petronis.

Baigiantis sezonui „Sakalų“ klubo vadovas patvirtino, kad tarp savo argumentų turi tik jam vienam žinomų kozirių.

„Surasime pinigų ir toliau žaisime LKL. Turime atsiskaityti su žaidėjais ir dabar dirbama ta linkme. Yra planas, kaip kitą sezoną galėtume žaisti FIBA Europos “Iššūkio„ taurės turnyre“, – V.Kiaušas vėl išmušė kastuvus iš rankų „Sakalų“ duobkasiams.

Fantazijų įkaitai

Kaip iš tikrųjų sukelti sumaištį oponentų gretose, iš V.Kiaušo nepasimokė „Lietuvos ryto“ ekipos kapitonas Steponas Babrauskas.

Prieš didįjį finalą su Kauno „Žalgiriu“ vilnietis drąsiai žaidė atviromis kortomis – prognozavo „Lietuvos ryto“ triumfą.

„Per mano karjerą sostinės klube teko matyti įvairių scenarijų. Buvo sausų ir ilgų finalo serijų. Esame laimėję rezultatu 4:1. Visą sezoną žaidėme prastai, o “Žalgiris„ – įspūdingai. Šiuo metu esame atsigavę, o kauniečiai atrodo blankiai. Be to, “Žalgiris„ prarado svarbų žaidėją – Paulių Jankūną. Jis visuomet būdavo tokių finalų X faktorius. Namų aikštė padeda ne visada. Šią finalo seriją 4:3 laimėsime mes“, – svarstė S.Babrauskas, po triuškinančio pralaimėjimo „Žalgiriui“ 45:72 savo bendražygius pavadinęs komanda iš kosmoso.

Kuo gali tapti nepasvertas žodis, jau su kaupu įsitikino ir kitas „rytietis“ Deividas Dulkys, sezoną pradėjęs Vilniuje, o baigęs Rygoje.

„Artėjantį sezoną daug tikimės kaip komanda: norime toli nukeliauti Eurolygoje ir VTB Vieningojoje lygoje, laimėti LKL čempionatą“, – pernai rugpjūtį apie „Lietuvos ryto“ lūkesčius kalbėjo krepšininkas.

Žiūrėjo, bet nematė

Krepšinio teisėjams šį LKL sezoną ypatingų problemų kilo Prienų arenoje, kuri lyg legendinis Tvin Pyksas išgarsėjo ir antgamtinėmis jėgomis: joje per rungtynes kai kurie arbitrai kažkodėl nepastebėjo akį rėžusių dalykų.

Pirmasis tuo viešai susirūpino „Prienų“ ekipos strategas Virginijus Šeškus. Kai balandžio 9-ąją prieniškiai savo aikštėje 67:77 nusileido „Žalgiriui“, V.Šeškus pareiškė: „Nuo Lavrinovičiaus kojos kamuolys išlėkė iš aikštės ir aš gavau techninę pražangą. Suprantu, kad man bet kada galima ją skirti, bet po tokio epizodo tikrai negalima. Teisėjas sakė: tiksliai nemačiau. Jeigu tiksliai nematei, kodėl atiduodamas kamuolys “Žalgiriui„, o ne mums? Du teisėjai iš Kauno šiek tiek bijojo švilpti.“

Tąkart teisėjavo Romualdas Brazauskas, Andrius Maleckas ir Artūras Šukys, o komisaro pareigas atliko Algimantas Pavilonis.

Gegužės 1-ąją vėlgi Prienuose per pirmąsias mažojo finalo rungtynes aikštės šeimininkų vidurio puolėjas Artūras Valeika taip smogė alkūne „Neptūno“ žaidėjui Simui Galdikui į galvą, kad po rungtynių klaipėdiečiui prireikė vykti į Kauno klinikas operuoti skilusių žandikaulio ir skruostikaulio, bet A.Valeika išvengė pražangos, nes toji mikrodvikova neatkreipė nei arbitrų R.Brazausko, Martyno Gudo ir Sauliaus Paškevičiaus, nei komisaro Algirdo Bataičio dėmesio.

„Ima pyktis, kad teisėjai varžovų žaidėjo nenubaudė, o man skyrė nesportines pražangas“, – krimtosi S.Galdikas, dėl sužeidimo praleidęs likusias ketverias bronzinio mačo rungtynes.