Lyg kitoje planetoje

Trenerio kauniečio Nikolajaus Jerofejevo vadovaujamoje boksininkų komandoje buvo Vitalijus Karpačiauskas (svorio kategorija iki 67 kg), Leonidas Meleckis (iki 71 kg), Vidas Markevičius (iki 91 kg) ir Gitas Juškevičius (per 91 kg).

Sėkmingiausiai pasirodė panevėžietis V.Karpačiauskas ir rokiškėnas G.Juškevičius, užėmę 5-asias vietas.

"Barselonoje jautėmės lyg kitoje planetoje. Anksčiau nieko panašaus nebuvau matęs nei pasaulio čempionatuose, nei didžiausiuose tarptautiniuose bokso turnyruose. Tiek sportininkų vienoje vietoje ir jiems sudarytos visos sąlygos – maitinimas visą parą, gėrimai, nauja modernia apranga. Fantastika", – prisiminimais dalijosi V.Karpačiauskas.

"Dalyvauti olimpiadoje – aukščiausias pasiekimas ir kiekvieno sportininko svajonė. Be to, subyrėjus Sovietų Sąjungai, mums tai buvo pirmas vizitas į Vakarų Europą. Tuo metu net kokakola atrodė kaip stebuklas, kai skardinė šio gėrimo išriedėdavo iš aparato – tereikėjo paspausti mygtuką", – sakė G.Juškevičius.

Medalį pavogė teisėjai

"Burtai man nebuvo palankūs. Jau pirmoji kova – su pajėgiu Rusijos boksininku, antroji – su amerikiečiu. Vis dėlto tuo metu buvau pasiekęs tokį lygį, kad galėjau kaip lygus kautis su bet kuriuo varžovu", – tvirtino V.Karpačiauskas.

Lietuvis užtikrintai įveikė tuometės Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) rinktinės atstovą rusą Andrejų Piestrajevą, amerikietį Pepe Reilly ir ketvirtfinalyje susitiko su Tailando atstovu Arkhomu Chenglai.

"Į ringą žengiau ryžtingai ir iškart įgijau ryškią persvarą. Antrąjį raundą varžovas patyrė nokdauną. Trečiąjį raundą nusprendžiau neaštrinti kovos, siekiau išlaikyti persvarą. Po kovos treneris sakė, kad pergalė mano, bet žvilgtelėjau į tailandiečių žiūrovų tribūną – jie netvėrė džiaugsmu. Supratau, kad pergalė pabėgo ar išslydo. Nenoriu sakyti, kad ją pavogė", – kalbėjo V.Karpačiauskas.

Varžybas stebėjusio tuomečio Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidento Artūro Poviliūno nuomone, medalį iš Vitalijaus pavogė teisėjai.

"Nuoskauda likusi iki šiol. Galėjau iškovoti olimpinį medalį, deja… Jeigu būtų palankiai susiklostęs ketvirtfinalis, buvo galima kovoti ir dėl aukso, nes pusfinalyje Tailando atstovą  nugalėjęs ir olimpiniu čempionu tapęs airis Maiklas Carruthas, manau, buvo tikrai žemesnio lygio nei mano įveiktas rusas", – sakė V.Karpačiauskas.

Kovėsi su afrikiečiais

Ketvirtfinalio barjero neįveikė ir G.Juškevičius.

Aštuntfinalyje lietuvis įveikė Davidą Anyimą iš Kenijos, tačiau dvikovą dėl kelialapio į pusfinalį pralaimėjo kitam afrikiečiui – Richardui Igbineghu iš Nigerijos, kuris vėliau tapo olimpiniu vicečempionu.

"Taškais pirmavau prieš nigerietį, tačiau jis stipriu smūgiu kirto man į saulės rezginį ir ten taikėsi toliau. Dar po kelių tokių smūgių antrąjį raundą nebegalėjau tęsti kovos. Manau, kad penktoji vieta olimpiadoje – didžiulis pasiekimas. Mūsų komanda buvo draugiška, treneris N.Jerofejevas – puikus bokso specialistas ir psichologas, mus suvienijo, suklijavo gerą kolektyvą", – teigė G.Juškevičius.

Šios svorio kategorijos bronzos medalį iškovojęs danas Brianas Nielsenas išmėgino jėgas ir profesionalų ringe. 2001-aisiais Kopenhagoje jis pralaimėjo legendiniui Mike'ui Tysonui.

Ištikimas boksui

V.Karpačiauskas visa galva pasinėręs į boksą. Nuo 2005-ųjų jis dirba treneriu ir kartu su savo pirmuoju treneriu Juliumi Kibu vadovavo Lietuvos jaunių rinktinei 2016 m. Europos čempionate.

Panevėžyje jau beveik du dešimtmečius organizuojami tarptautiniai V.Karpačiausko turnyrai.

Įspūdingiausias pergales ringe V.Karpačiauskas pasiekė po Barselonos olimpiados: 1993-iaisiais tapo Europos čempionu ir pasaulio vicečempionu, 1995-aisiais iškovojo planetos pirmenybių bronzos medalį.

"Po Barselonoje pralaimėto ketvirtfinalio drabužinėje buvo ir ašarų, bet ta nesėkmė man buvo tarsi spyris, kad reikia nenuleisti rankų. Tai mane įkvėpė", – teigė V.Karpačiauskas.