Vilniaus sporto mokyklos toliau blaškomos tarp skirtingų polių. Du miesto sporto veidą formuosiančius dokumentus rengia nesutariančių stovyklų atstovai.

Laukia politikų filtras

Iki lapkričio 1 d. turi būti užbaigti du šiuo metu rašomi projektai – Vilniaus sporto mokyklų reorganizavimo planas bei miesto kūno kultūros ir sporto 2010–2020 m. strategija.

Dienraščio žiniomis, kol kas abiejų dokumentų metmenis dėlioja vienas asmuo – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas ir Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius Algirdas Raslanas.

Projektų juodraščius jis įteiks dviem skirtingoms stovykloms atstovaujantiems politikams.

Už sporto mokyklų reorganizaciją atsakingai darbo grupei vadovauja miesto tarybos narys Povilas Tamošauskas.

Sporto strategiją turinčios parengti darbo grupės pirmininkas – sostinės vicemeras Gintautas Babravičius.

Dokumentų dvikova

Šiemet abu politikai buvo susikirtę dėl priešingų Vilniaus sporto mokyklų ateities vizijų. G.Babravičius agitavo naikinti biudžetines mokyklas ir vietoje jų steigti vieną sportininkų ugdymo centrą. P.Tamošauskas pateikė ne tokį radikalų sporto kalvių veiklos optimizavimo projektą, siūlydamas dešimt šiuo metu sostinėje veikiančių sporto mokyklų sujungti į penkias.

Du miesto valdžios atstovai ir toliau laikosi įsitvėrę kiekvienas savo nuomonės, todėl už mėnesio tarybą gali pasiekti viena kitai prieštaraujančios Vilniaus sporto ateities koncepcijos.

Rikiuoja sporto šakas

P.Tamošauskas kol kas neįvardija, kiek sporto mokyklų liktų Vilniuje įgyvendinus jo vadovaujamos darbo grupės rengiamą reorganizacijos planą.

Remiantis projektu, visos sostinėje propaguojamos 36 sporto šakos turėtų būti reitinguojamos atsižvelgiant į masiškumo ir meistriškumo kriterijus. Sąrašo lyderiai, kurių galėtų būti apie 10–12 (skaičius negalutinis), būtų priskirti strateginių sporto šakų grupei ir toliau būtų kultivuojami sporto mokyklose bei gautų visišką savivaldybės finansavimą.

Antrosios – pagrindinių sporto šakų – grupės atstovams tektų burtis į viešąsias įstaigas ir tenkintis daline parama iš biudžeto. Dar menkesnės miesto pagalbos sulauktų rikiuotės uodegoje likusios sporto šakos.

Tikslūs pertvarkos skaičiai turėtų paaiškėti iki lapkričio 1 d. apibendrinus sporto šakų reitingavimo rezultatus.

Nulems balsavimas

Tokiam sporto ugdymo įstaigų modeliui nepritaria G.Babravičius: "Penkios ar dešimt mokyklų – principinio skirtumo nėra. Vienas centras leistų sutaupyti žymiai daugiau lėšų – apie 1,5 mln. litų per metus."

Vicemeras abstrakčiai kalbėjo apie nuostatas, kurias ketina įtvirtinti Vilniaus sporto strategijoje. G.Babravičius teatskleidė, kad norėtų, kad miesto sporto vizija atitiktų Seime įstrigusios analogiškos nacionalinės strategijos, kurią rengusiai darbo grupei jis taip pat vadovavo, gaires.

Paklaustas, kas bus, jei strategija ir sporto mokyklų reorganizacijos projektas prieštaraus vienas kitam, G.Babravičius aiškino, kad prioritetus nustatys miesto tarybos balsavimas: "Yra 51 tarybos narys, kuris gali turėti 51 nuomonę. Pateiksime projektus tarybai, o jos sprendimas bus arba į vieną pusę, arba į kitą."

Staigmena po atostogų

Įdomu, kad iš pradžių abu dokumentus rengiančių darbo grupių vadovu mero potvarkiu buvo paskirtas P.Tamošauskas. Vasaros pabaigoje sporto strategija patikėta jo oponentui.

"Nežinau, kaip ten atsitiko, bet rugpjūtį grįžęs iš atostogų strategiją rengiančios darbo grupės pirmininku radau jau G.Babravičių", – gūžčiojo pečiais P.Tamošauskas.

"Nežinau tų peripetijų. Esu vicemeras, kuruojantis tą sferą, todėl natūralu, kad tapau vadovu", – ne ką kalbesnis buvo ir G.Babravičius.