Plėšikai aukų tykojo degalinėje

Ka­zachs­ta­no „Ulan" ko­man­dos va­do­vai - di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Trum­paus­kas ir ad­mi­nist­ra­to­rius Ser­ge­jus Bel­ki­nas - ta­po Pran­cū­zi­jos de­ga­li­nė­se siau­čian­čios plė­ši­kų gau­jos au­ko­mis. Pei­lius prieš akis jie iš­vy­do apie pu­sę dvie­jų nak­ties, kai bu­vo su­sto­ję nu­snūs­ti vie­no­je Pran­cū­zi­jos de­ga­li­nių, ne­to­li Is­pa­ni­jos sie­nos.

Mie­go­ta bu­vo neil­gai

Is­pa­ni­jo­je tre­ni­ruo­tes ren­gian­ti ir čia nuo­lat gy­ve­nan­ti „Ulan" ko­man­da - be­veik lie­tu­viš­ka. Jai at­sto­vau­ja sep­ty­ni mū­sų ša­lies dvi­ra­ti­nin­kai, ko­man­dos di­rek­to­rius - klai­pė­die­tis Al­gir­das Vait­kus, tarp jo pa­dė­jė­jų - bend­ra­žy­gis A.Trum­paus­kas.

A.Trum­paus­kas ir jo ko­le­ga S.Bel­ki­nas tu­rė­jo nu­va­žiuo­ti į Ita­li­ją dviem au­to­mo­bi­liais, kad į juos įmon­tuo­tų ra­ci­ją. Nak­tį kir­tę Is­pa­ni­jos ir Pran­cū­zi­jos sie­ną, ne­tru­kus jie nu­ta­rė su­sto­ti de­ga­li­nė­je.

Kai ba­kai bu­vo ku­pi­ni ku­ro, o laik­ro­dis ro­dė pir­mą nak­ties, S.Bel­ki­nas pa­siū­lė A.Trum­paus­kui šiek tiek nu­snūs­ti, nes prieš akis dar lau­kė ne­trum­pa ke­lio­nė iki Ape­ni­nų pu­sia­sa­lio.

Gre­ta sto­vin­čiuo­se skir­tin­guo­se au­to­mo­bi­liuo­se įsi­tai­sę „Ulan" at­sto­vai mie­go­jo neil­gai. Vos už­snū­dę, jie bu­vo pa­ža­din­ti dūž­tan­čių au­to­mo­bi­lio stik­lų.

„At­mer­kęs akis pa­ma­čiau prieš sa­ve pei­lį ir bliz­gan­čias juo­das akis, - taip api­bū­di­no tam­saus gy­mio, pa­na­šų į ara­bą, ban­di­tą A.Trum­paus­kas, il­gai neuž­mir­šian­tis koš­ma­riš­kos nak­ties. - Iš pra­džių net ne­su­vo­kiau, kas vyks­ta."

Pa­ty­rė di­de­lių nuo­sto­lių

„Ulan" ko­man­dos au­to­mo­bi­lius už­puo­lę plė­ši­kai ne­bu­vo itin drą­sūs - stvė­rė gro­bį tik nuo prie­ki­nių sė­dy­nių. Iš lie­tu­vio au­to­mo­bi­lio pa­stvė­ręs dvi ran­ki­nes, juodb­ru­vis aki­mirks­niu spru­ko pas sėb­rus. Gal jų akip­lė­šiš­ku­mą tram­dė tai, kad aikš­te­lė­je nak­vo­jo ne­ma­žai vil­ki­kų vai­ruo­to­jų.

S.Bel­ki­nui pa­si­se­kė iš­veng­ti di­des­nių nuo­sto­lių, nes plė­ši­kas pa­me­tė jo ran­ki­nę, kai jos dir­žas už­si­ka­bi­no už pa­va­rų svir­ties.

Ban­di­tas ne­ri­zi­ka­vo ir, pa­li­kęs gro­bį, nė­rė pas drau­gus. Po to aki­mirks­niu su­šo­ko vi­si į sa­vo au­to­mo­bi­lį ir din­go tam­so­je. A.Trum­paus­kas ma­no, kad plė­ši­kus iš­gąs­di­no gar­sus S.Bel­ki­no pa­gal­bos šauks­mas. A.Trum­paus­kui ding­te­lė­jo min­tis vy­tis plė­ši­kus, ta­čiau jie bu­vo pra­dū­rę po vie­ną au­to­mo­bi­lių pa­dan­gą. O ir pa­vi­jus var­gu, ar bu­vo ga­li­ma ti­kė­tis dvie­se įveik­ti pen­kis gink­luo­tus plė­ši­kus.

At­si­to­kė­jęs klai­pė­die­tis su­vo­kė, jog ne­be­tu­ri nei pa­so, nei as­mens ta­pa­ty­bės kor­te­lės, nei ban­kų kor­te­lių, įvai­rių do­ku­men­tų, stu­di­jų įskai­tų kny­ge­lės, dvie­jų mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų. Be to, plė­ši­kai pra­tur­tė­jo gry­nais pi­ni­gais - 500 eu­rų ir 300 li­tų.

Ge­rai, kad lie­tu­vis vie­ną te­le­fo­ną tu­rė­jo ki­še­nė­je, ku­ris jam ar­ti­miau­sio­mis va­lan­do­mis la­bai pra­ver­tė. Nors jis grei­tai už­blo­ka­vo kor­te­les, ta­čiau plė­ši­kai spė­jo jo­mis už­mo­kė­ti už du greit­ke­lius.

Pa­rei­gū­nai bu­vo abe­jin­gi

Lais­vai pran­cū­ziš­kai kal­ban­tis A.Trum­paus­kas iš­kart po už­puo­li­mo pa­skam­bi­no Pran­cū­zi­jos po­li­ci­nin­kams ir įsi­ti­ki­no, kad Lie­tu­vos tei­sėt­var­ki­nin­kai mū­sų ša­ly­je la­biau rū­pi­na­si nu­ken­tė­ju­siai­siais nei pran­cū­zai.

„At­va­žiuo­ki­te, mus api­plė­šė", - kvie­tė žan­da­rus „Ulan" at­sto­vai. Iš­gir­dęs, jog au­kų nė­ra, bu­dė­to­jas pa­ta­rė at­va­žiuo­ti į žan­dar­me­ri­ją aš­tun­tą ry­to, kai pra­si­dės dar­bo die­na, ir už­pil­dy­ti va­gys­tės dek­la­ra­ci­ją.

A.Trum­paus­kas ban­dė ra­gin­ti tei­sėt­var­ki­nin­ką: „Jei at­va­žiuo­tu­me da­bar, gal dar pa­vyk­tų su­čiup­ti plė­ši­kus." Po to­kio pa­siū­ly­mo lie­tu­vis ra­ge­ly­je iš­gir­do trum­pus te­le­fo­no sig­na­lo sig­na­lus.

A.Trum­paus­kas vė­liau pri­si­mi­nė, kad Pran­cū­zi­jos pie­tuo­se, Mon­pel­jė apy­lin­kė­se, po­li­ci­nin­kai per­spė­ja ke­liau­jan­čiuosius ne­nak­vo­ti de­ga­li­nė­se, nes jo­se ne­sau­gu. Jie ra­gi­na ap­si­sto­ti tik vieš­bu­čiuo­se, mo­te­liuo­se ir ki­to­se nak­vy­nės vie­to­se, kur au­to­mo­bi­liai yra sau­go­mi. To­dėl jei esi api­plėš­tas de­ga­li­nė­je, su­prask, pa­ts ir esi kal­tas.

Ne pir­mas api­plė­ši­mas

Sup­ra­tę, kad pa­rei­gū­nų pa­gal­bos ne­su­lauks, A.Trum­paus­kas ir S.Bel­ki­nas to­je pa­čio­je de­ga­li­nė­je ga­vo kar­to­no, lip­nios juos­tos, kad ga­lė­tų nu­va­žiuo­ti iki ar­ti­miau­sio ser­vi­so. De­ga­li­nės dar­buo­to­jai su api­plė­ši­mu bu­vo su­si­dū­rę ne pir­mą­kart, to­dėl ir ga­lė­jo to­kiu bū­du pa­dė­ti. „De­ga­li­nės dar­buo­to­jas ne­si­ste­bė­jo, - sa­kė klai­pė­die­tis. - Anot jų, čia to­kie at­ve­jai bū­na kas ant­rą nak­tį." Bu­vo pra­dur­ta po vie­ną abie­jų au­to­mo­bi­lių pa­dan­gą, to­dėl „Ulan" at­sto­vai tu­rė­jo, kuo jas pa­keis­ti.

Su­ko­rę 60 km iki ar­ti­miau­sio ser­vi­so, vy­rai dar po 600 eu­rų pa­klo­jo už kiek­vie­ną au­to­mo­bi­liams pa­keis­tą stik­lą. Kol bu­vo tvar­ko­mos ma­ši­nos, į tą pa­tį ser­vi­są at­vy­ko ir­gi de­ga­li­nė­je už­pul­tas BMW.

Bu­vo at­si­dū­ręs ak­la­vie­tė­je

Vis dėl­to A.Trum­paus­kas ry­tą nu­vy­ko į žan­dar­me­ri­ją su­tvar­ky­ti drau­di­mo dek­la­ra­ci­jos do­ku­men­tus. Ir dar kar­tą su­si­dū­rė su šios ša­lies žan­da­rų abe­jin­gu­mu.

Lie­tu­vis ne­tu­rė­jo as­mens do­ku­men­tų ir ne­ga­lė­jo įro­dy­ti sa­vo as­me­ny­bės, to­dėl vos ne­bu­vo iš­vy­tas į gat­vę. Pri­si­mi­nęs, kad pa­so ko­pi­ją tu­ri drau­gas Olan­di­jo­je, A.Trum­paus­kas skam­bi­no jam, kad jis sku­biai at­siųs­tų ją. Pa­rei­gū­nams ko­pi­jos už­te­ko.

Sut­var­kę au­to­mo­bi­lius, jie nu­vy­ko į Ita­li­ją, kur bu­vo su­dė­ta ra­ci­jos apa­ra­tū­ra. Ta­čiau iš šios ša­lies jis bu­vo pri­vers­tas grįž­ti ne į Is­pa­ni­ją, o ke­liau­ti į Lie­tu­vą su­si­tvar­ky­ti nau­jų as­mens do­ku­men­tų.

„Į Lie­tu­vą at­vy­kau vil­kė­da­mas spor­ti­nes kel­nes ir marš­ki­nė­lius, nes vieš­na­gei į Lie­tu­vą vi­siš­kai ne­si­ren­giau. Apip­lė­ši­mas stip­riai pa­ko­re­ga­vo ke­lio­nės marš­ru­tą, - sa­kė A.Trum­paus­kas.

Šio­mis die­no­mis A.Trum­paus­ko lau­kia ne ­ma­žiau sun­kios dau­gia­die­nės var­žy­bos, tik ne dvi­ra­čių tra­so­je - rei­kia su­si­rink­ti tre­jų me­tų kur­sų Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Pe­da­go­gi­kos fa­kul­te­to dės­ty­to­jų įskai­tas, ku­rios iš­ga­ra­vo kar­tu su pa­grob­ta įskai­tų kny­ge­le.

Pra­ver­tė kal­bos mo­kė­ji­mas

In­ci­den­tas de­gali­nė­je bu­vo ant­ro­ji ne­ma­lo­ni A.Trum­paus­ko pa­žin­tis su Pran­cū­zi­ja. Prieš sep­ty­ne­rius me­tus, ak­ty­vios spor­ti­nės kar­je­ros me­tais, šio­je ša­ly­je bu­vo ap­vo­gę lie­tu­vio as­me­ni­nį au­to­mo­bi­lį.

Pran­cū­zui klu­bui „Saint Quen­tin - Ok­tos" at­sto­va­vęs klai­pė­die­tis vie­no­se 2001-ųjų var­žy­bo­se ge­rai pa­si­ro­dė - užė­mė tre­čią­ją vie­tą. Grį­žęs po ap­do­va­no­ji­mo prie au­to­mo­bi­lio, pri­zi­nin­kas pa­ste­bė­jo, kad jo ma­ši­na iš­kraus­ty­ta - stik­las iš­muš­tas, daik­tai pa­vog­ti. Apip­lėš­tas bu­vo ir ša­lia sto­vė­jęs A.Trum­paus­ko klu­bo au­to­bu­sas. „Įdo­mus su­ta­pi­mas, - ste­bė­jo­si dvi­ra­ti­nin­kas. - Du kar­tus bu­vau api­plėš­tas, ir abu kar­tus Pran­cū­zi­jo­je - my­li­miau­sio­je sa­vo ša­ly­je."

Per pen­ke­rius me­tus, kol at­sto­va­vo pran­cū­zų ko­man­dai, A.Trum­paus­kas la­bai ge­rai iš­mo­ko muš­kie­ti­nin­kų ša­lies kal­bą, ku­ri daž­nai pra­ver­čia bū­nant šio­je vals­ty­bė­je. Be lie­tu­vių ir pran­cū­zų kal­bų, jis mo­ka ru­sų, is­pa­nų, ang­lų kal­bas, šiek tiek silp­niau kal­ba po­rtu­ga­liš­kai.

„Jei į to­kią si­tua­ci­ją, į ko­kią pa­te­ko­me mes su Bel­ki­nu, bū­tų pa­te­kęs žmo­gus, ne­mo­kan­tis pran­cū­zų kal­bos, ga­lė­tų net ne­si­steng­ti ieš­ko­ti kal­tų, - įsi­ti­ki­nęs A.Trum­paus­kas. - Po­li­ci­jo­je vi­sus do­ku­men­tus rei­kia pil­dy­ti pran­cū­zų kal­ba. O jei ne­mo­ki tos kal­bos - esi pra­žu­vęs."