Pajėgiausiam Lietuvos tenisininkui 23-ejų metų Ričardui Berankiui (ATP-69) nepavyko sužibėti trečiame šiais metais „Grand Slam“ serijos turnyre Vimbldone – antradienį po 3 val. 3 min. trukusios kovos jis 6:7 (4:7), 5:7, 7:6 (7:3), 4:6 nusileido 31-erių metų prancūzui Paului-Henri Mathieu (ATP-82) ir savo pasirodymą vienetų varžybose baigė jau pirmame rate, rašo delfi.lt.

Po patirtos nesėkmės apmaudo neslėpė ir pats R. Berankis. Jis portalui doublefault.lt teigė, kad visi setai buvo lygūs ir viską juose lėmė keli taškai. „Kas ten žino, kaip viskas būtų pasibaigę“, – atsiduso lietuvis, prisiminęs ketvirtą setą, kai neišlaikė savo padavimų.

R. Berankis taip pat papasakojo apie psichologinių momentų svarbą tenise, savo receptą, kaip atsitiesti po pralaimėjimų, ir savo turnyrų pasirinkimą šiems metams.

– Kokios šio pralaimėjimo priežastys?

– Kiekvienas setas buvo ant ribos – arba jis, arba aš... Buvo keletas tų lemiamų taškų. Ketvirtame sete savo padavimo neišlaikiau – kas ten žino, kaip viskas būtų pasibaigę.

– Ričardai, visada žaidi labai gražiai ir džentelmeniškai, bet retai kada išnaudoji psichologinius momentus. Ar tai dėl tavo charakterio?

– Nežinau, kaip atsakyti į šitą klausimą. Daugelis sako, kad gal minkštas mano tas charakteris, bet viduje aš tai tikrai verdu visas. O kad tuos psichologinius momentus geriau išnaudoja vyresni žaidėjai – gal tai ir yra toji jų patirtis? Galbūt jie žino, kokį ir kur tą kamuolį sumušti jaunesniam priešininkui, todėl lemiamais epizodais ir išlaukia jų klaidų.

Dėl to ir sako, kad tas vienas kamuolys daug ką gali nulemti mačo metu. Kartais į tavo pusę, kartais – į priešininko.

– Kodėl šiemet užsirašei į taip sąlyginai mažai turnyrų?

– Na kaip, dabar nemažai turnyrų iš eilės buvo – Roma, Nica, Paryžius, tada savaitės pertrauka, Londonas, Hertogenbošas ir Vimbldonas. Šeši turnyrai iš eilės. Tai yra normalu: padaryti tokį 4-7 turnyrų turą. Gal tu ir pralaimi tuos mačus, kaip paskutiniu metu aš tuos pirmus ratus vis, bet kitą dieną vėl eini treniruotis.