Ledukai, gaivus gėrimas, dušas, švari patalynė... Dalykus, kurių pasiilgo būdamas toli nuo kranto, Rokas Milevičius galėtų vardyti ilgai. Daugumą jų buriuotojas tarsi Kalėdų dovaną gavo šią savaitę sugrįžęs į gimtąjį Kauną.

Vis dėlto didžiausiu atlygiu 28-erių metų vyrui tapo artimųjų ir draugų šiluma, jį apgaubusi per trumpą viešnagę tėvynėje.

Pirmasis lietuvis, dalyvaujantis prestižinėje "Volvo Ocean Race" regatoje aplink pasaulį, namuose nesilankė nuo pat jos starto spalį Ispanijoje. Du mėnesiai ant vandens jį išmokė vertinti net smulkmenas, kurių įprastomis aplinkybėmis nepastebime.

"Bet koks šviežias maistas, kad ir šaltas. Miegas... Galėčiau dar daug ką paminėti, bet labiausiai trūko šeimos", – dėstė "Kauno dienai" buriuotojas.

Nyderlandų "Brunel" komandos debiutantui garsiausios jachtų lenktynės kol kas klostosi itin sėkmingai. Po pirmojo etapo iš Ispanijos į Pietų Afrikos Respubliką (PAR) įgula džiaugėsi trečia vieta, o antrajame iš PAR į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) jau diktavo tempą konkurentams ir po dramatiškos kovos pirmoji finišavo Abu Dabyje.

"Ar būdamas Kaune sapnuoju regatą? Laive praleidžiu labai daug laiko, bet jūros nesapnuoju. Matyt, per daug esu prie jos įpratęs", – šypsojosi R.Milevičius.

"Volvo Ocean Race" lenktynes, apsuksiančias Žemės rutulį, kitąmet nuo sausio 3-iosios toliau tęs šešios komandos: "Brunel", "Abu Dhabi" (JAE), "Dongfeng" (Kinija), "Alvimedica" (JAV / Turkija), "Mapfre" (Ispanija) ir "SCA" (Švedija). Jų vidutinis biudžetas – 15 mln. eurų. Lenktynės finišuos 2015-ųjų liepą Švedijoje, Geteborge.

– Pirmąjį etapą jūsų atstovaujama komanda baigė trečioji, o antrąjį laimėjo. Ar "Brunel" – šios regatos favoritė? – paklausėme R.Milevičiaus.

– Mūsų tikslas – plaukti pirmajame trejete. Bet kuri pozicija mus tenkina. Juolab kad konkurencija – maksimali, nes visų ekipų laivai yra visiškai vienodi. Tad daug ką lemia įgulos narių meistriškumas, oro sąlygos ir paprasčiausia sėkmė.

– Ar prieš debiutą tikėjotės, kad viskas klostysis taip šauniai?

– Iki šiol svarstau, kaip man išvis pavyko patekti į tokio lygio regatą. Suprantu, kad taip pasiseka toli gražu ne visiems. Kolegos buriuotojai man pavydi. Dėl komandos abejonių nebuvo. Jos vadovai iškart pareiškė, kad vienintelis mūsų siekis – laimėti. Pagrindiniai ekipažo nariai, tarp jų ir kapitonas Bouwe'as Bekkingas, yra labai patyrę. Jiems tai bene paskutinis šansas laimėti lenktynes, kurių iki šiol nė karto nelaimėjo.

– Kuris etapas buvo sunkesnis?

– Fiziškai – pirmasis, psichologiškai – antrasis. Pirmajame buvo nesklandumų dėl mitybos, todėl man smarkiai nukrito svoris, jaučiausi išsekęs. Nors mes taip pat ilgai buvome tarp lyderių ir kontroliavome padėtį, tik prieš finišą nusileidome varžovams. Rengdamiesi antrajam etapui padarėme išvadas ir tuo labai džiaugiamės. Jaučiausi gerai, sustiprėjau. Per lenktynes iš Keiptauno į Abu Dabį buvo daugiau įtampos, netikėtų išbandymų. Konkurentai nuolat šnopavo į nugarą, bet kuris mūsų netikslus manevras ar stabtelėjimas suteikdavo jiems pranašumą. Jie galėjo rinktis, kaip mus aplenkti, kaip koreguoti maršrutą.

– Apie išbandymus liudija ir jūsų žinutės socialiniame tinkle. Ar gruodžio pradžioje, kai buvote įstrigę netoli Mauricijaus, jūsų įrašas apie galimą Kalėdų šventę Indijos vandenyne tebuvo pokštas?

– Tada duomenys rodė, kad vėjo nebus bent kelias dienas. Tai reiškė, kad nenuplauksime po 500 ar 600 jūrmylių, o plūduriuosime vietoje. Zoną be vėjo labai svarbu kirsti kuo greičiau, nes štilis gali karaliauti net savaitę. Vis dėlto ir prasčiausiomis dienomis mes sugebėjome judėti bent 10 jūrmylių per valandą greičiu ir sukaupėme neblogą atotrūkį nuo persekiotojų. Tokiais momentais stengėmės nedemonstruoti savo bėdų, vaizdavome, kad viskas – daugmaž gerai.

– Koks buvo jūsų kasdienių darbų ritmas?

– Labiausiai trūko poilsio. Po keturių valandų darbo atsipūsti turėdavome irgi keturias valandas, bet kartais jos virsdavo papildomais rūpesčiais, nes tekdavo atlikti manevrus, kuriems reikalingi visi įgulos nariai. Tad miegui likdavo dar mažiau laiko. O vėliau praleisti savo pamainos negalėdavau, nes būčiau nuskriaudęs komandos draugus. Tekdavo kentėti iki kitos poilsio pamainos. Tai vis tęsėsi. Paskutinę savaitę prieš finišą miegodavome po 2–5 valandas per parą. Reikia būti velniškai stipriam morališkai, kad tai ištvertum ir nesugadintum kitiems nuotaikos.

– Viena jūsų varžovių, danų komanda "Team Vestas Wind" užplaukė ant rifo ir sudaužė labai brangią jachtą. Girdėjome, kad vandenyne tyko ir kur kas egzotiškesnės kliūtys – pavyzdžiui, miegantys banginiai.

– Tikimybė atsitrenkti į miegantį ar neatsargų banginį yra kur kas didesnė, nei kliudyti rifą. Deja, jachtos įvairius jūrų gyvūnus apdaužo gana dažnai. Dėl rifų šiuolaikinės technologijos yra tiek pažengusios, kad net sunku prisiminti atvejį, susijusį su visiškai valdomo laivo avarija. Manau, kad "Vestas Wind" nelaimę lėmė žmogiškoji klaida, atsitiktinumas. Vis dėlto didžiausią pavojų mums kėlė plūduriuojantys pamestinukai – krovininiai konteineriai. Laimei, mūsų maršrutas driekėsi per vandenis, kur jų buvo nedaug.

– Keliaujant be apsaugos per atokiausius pasaulio užkampius gresia pavojus susidurti ir su šiuolaikiniais piratais.

– Prieš regatos startą Alikantėje buvo surengtos kelios konferencijos, mums pateikė išsamią, beveik konfidencialią informaciją – kur ir kokie piratai veikia, vos ne vardais ir pavardėmis, koks jų elgsenos modelis. Mus nuramino, kad šiuo metu pirataujančios gaujos yra gerokai prislopintos ir lokalizuotos, o tos, kurios dar nenusilpusios, dažniausiai atakuoja žvejų laivus. Vis dėlto buvo teritorijų, kai plaukėme itin atsargiai – įdėmiai stebėjome kiekvieną nežinomą laivą, buvome pasirengę operatyviai apie jį pranešti regatos organizatoriams. Taip pat žinojome, kur išsidėstę artimiausi karo laivai, į kuriuos galėtume kreiptis pagalbos. Tarkime, plaukiant Afrikos pakrante piratai gali išlįsti iš bet kur ir pagrobti, o keliaujant pro Pakistaną buvome perspėti neįplaukti į šios šalies teritorinius vandenis, nes karinės pajėgos sučiuptų ir išlaikytų kelias savaites. Dėl šių pavojų mūsų koordinatės viešojoje erdvėje buvo šiek tiek įslaptintos arba pateikiamos specialiai klaidingai.

– Ar turite simbolį, saugantį jus nuo pikto?

– Talismano neturiu, bet su manimi aplink pasaulį keliauja keli man itin brangūs daikčiukai. Juos prieš startą su geriausiais linkėjimais įteikė artimieji ir kolegos buriuotojai.