Pagyros už kompaktiškumą

Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidentas Romas Austinskas atkreipė dėmesį į patogų šio renginio formatą.

"Pirmiausia tai itin palanki renginio vieta – tarp Vilniaus ir Kauno – didžiausių šalies miestų, kuriuose, žinoma, ir daugiausia automobilių sporto gerbėjų, tad tiek vieniems, tiek kitiems nuvažiuoti 50 km iki ralio yra puiki galimybė, nereikalaujanti daug laiko", – sakė LASF vadovas. Dauguma ralių vyksta Aukštaitijos regione, tad iki šiemet pirmą kartą Rokiškyjė vykusio ar tradiciškai sausio pabaigoje organizuojamo žiemos ralio, jau nekalbant apie lenktynes Žemaitijoje, didmiesčių žiūrovams tenka sukarti ne vieną šimtą kilometrų.

Dar vienas šio ralio bruožas, kurį išskiria ir patys sportininkai, ir dėmesį atkreipė R.Austinskas, – ralio kompaktiškumas. "Ralio miestelis su serviso zona įsikurs centrinėje miesto dalyje, o nuo jos iki greičio ruožų galima nuvykti vos per 10–15 min. Tai labai patrauklus dalykas. Sportininkai nenuvargsta pervažiuodami iš vieno greičio ruožo į kitą, o žiūrovams taip pat nereikia klaidžioti rajono keliais ieškant vietos, kur stebėti ralį", – tikino LASF vadovas.

Žiūrovų patogumui priimtas ir dar vienas sprendimas – visi greičio ruožai, išskyrus prologo penktadienį, bus važiuojami po du kartus, vadinasi, žiūrovams per dieną gali tekti pakeisti dvi ralio stebėjimo vietas. Beje, ralį, rengiamą trečią kartą, žiūrovai galės stebėti nemokamai.

Demonstruos techniką

Dar vienas dalykas, skiriantis šį ralį nuo kitų, – nugalėtojui atitenkanti pereinamoji taurė.

Pirmą kartą šią ypatingą taurę 2015-aisiais laimėjo Vaidoto ir Žygimanto Žalų ekipažas. Pernai Elektrėnų apylinkėse vykusiame ralyje greičiausiai skriejo Giedriaus Notkaus ir Daliaus Strižano ekipažas. Atrodo, kad sportininkai pasiryžę ir šiais metais kautis dėl aukščiausių pozicijų.

"Suprantu, kad bus nelengva, nes teks varžytis ne tik su greičiausiais Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių sportininkais, tačiau pastaruoju metu su šturmanu turėjome nemažai treniruočių, tad esame pasirengę siekti aukščiausių rezultatų", – akyse žibant laukiančios kovos azarto ugnelėms kalbėjo praėjusių metų Elektrėnų ralio nugalėtojas.

Paprašytas pakomentuoti, kuo ypatingos šios ralio trasos, G.Notkus tvirtino, kad visi sportininkai šiam raliui pagyrų negaili už jo kompaktiškumą. "Viskas pasiekiama labai greitai ir netenka gaišti daug laiko nuo serviso zonos važiuojant į startą ar iš finišo skubant į kitą greičio ruožo pradžios vietą, o pačios trasos, kuriomis tenka skrieti lenktyniniams automobiliams, yra labai techniškos, tad sportininkams itin svarbu tiksliai susirašyti stenogramą, kad nekiltų jokių abejonių", – pastebėjimais dalijosi vienas pretendentų į šių metų LARČ čempiono taurę.

Pasak vieno iš ralio organizatorių Žilvino Juršio, dar daugiau intrigos sportininkų kovai gali suteikti ir lietingi orai. "Yra keletas greičio ruožų atkarpų, kurios palijus tampa gana slidžios, tad čia ir išryškės sportininkų meistriškumas – reikės atrasti puikų greičio ir kelio bei padangų sukibimo balansą", – kalbėjo organizatorius. Jis atkreipė dėmesį, kad, Lietuvoje neslopstant žvyrkelių asfaltavimo vajui, vis sunkiau surasti raliui tinkamus kelius, tačiau jų vis dar yra. Tiesa, kai kuriose vietose sportininkams gali tekti važiuoti nedidelį asfaltuoto kelio ruožą, tačiau jis nebus ilgas arba jį reikės tik kirsti.

Planai apie šimtmetį

Kitas ralio Elektrėnuose organizatorius Ramūnas Čapkauskas neslėpė, kad kasmet organizatoriai išsikelia sau vis didesnius reikalavimus. Ne išimtis – ir šie metai.

Automobilių sportas yra itin pavojingas, tad kiekvienas turi pasirūpinti savo saugumu – stovėti saugiu atstumu nuo trasos, o pastebėjęs, kad kiti žiūrovai elgiasi neatsakingai, juos sudrausminti.

"Pernai po ralio kalbėjome, kad reikia surengti vieną greičio ruožą mieste. Taip ir padarėme. Penktadienį iškart po sportininkų pristatymo lenktynininkai varžysis trumpame, vos 1 km, greičio ruože mieste, kuris žiūrovams turėtų suteikti itin gerų emocijų", – tikino R.Čapkauskas.

Elektrėnų mero pavaduotojas Arvydas Vyšniauskas taip pat išskyrė šį greičio ruožą kaip patraukliausią miestiečiams ir miesto svečiams. "Ne visi nuvažiuoja pažiūrėti ralio į trasas, tad sprendimas surengti vieną iš greičio ruožų po elektrėniškių langais – išties puiki idėja, nors tenka pripažinti, kad sulaukiame įvairių vertinimų. Vis dėlto manau, kad tos teigiamos emocijos, kurias sukuria automobilių sportininkai mieste, yra su niekuo nepalyginamos", – tvirtino A.Vyšniauskas.

Beje, R.Čapkauskas atskleidė, kad jau galvojama ir apie kitų metų ralį, kuris Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio proga turėtų būti pavadintas šimtmečio raliu.

Saugumas – svarbiausia

Tuose keliuose, kur dabar vyksta Elektrėnų ralis, anksčiau būdavo rengiamos legendinio "Kauno rudens" ralio lenktynės, ir ne vienas šios automobilių sporto šakos gerbėjas prisimena įspūdingus kelio Elektrėnai–Semeliškės greičio ruožus, išsiskiriančius vingiuotumu ir tramplinų gausa.

Vis dėlto Ž.Juršys ir R.Austinskas pabrėžė, kad ralyje itin didelis dėmesys skiriamas žiūrovų saugumui, o šioje kelio atkarpoje itin daug gyvenviečių, tad nemenkų išlaidų pareikalautų greičio ruožo apsauga. Organizatoriai neatmetė galimybės, kad galbūt kitąmet, kai Elektrėnuose vyks šimtmečio ralis, čia gali būti suroganizuotas vienas greičio ruožas arba bent jo dalis.

Kalbėdami apie saugumą, ralio organizatoriai prašė visų žiūrovų elgtis itin atsakingai. "Automobilių sportas yra itin pavojingas, tad kiekvienas turi pasirūpinti savo saugumu – stovėti saugiu atstumu nuo trasos, o pastebėjęs, kad kiti žiūrovai elgiasi neatsakingai, juos sudrausminti, nes neatidiems žiūrovams ir sportininkams, vingiuotais keliukais lekiantiems neretai ir 130 km/val. greičiu, toks susidūrimas ar bandymas jo išvengti gali baigtis itin nesmagiai", – mintis dėstė R.Čapkauskas, kuris šiemet bus tiesiog eilinis žiūrovas, nes yra nusprendęs nebevažiuoti ralyje ir savo karjerą tęsia žiedinių lenktynių trasose.

"DHL Rally Elektrėnai" skaičiai:

70 ekipažų

6 šalių sportininkai

9 greičio ruožai

122,88 km trasų