„Tai labai gerai, bus įvertinta, mes gausime arba pastabas, arba dar kažkokius pasiūlymus ir mes tikrai atkreipsime dėmesį“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.

„Kuo daugiau bus peržiūrėta, kuo daugiau bus įvertinta, kuo daugiau diskusijų, tuo tas procesas bus demokratiškesnis ir galbūt bus priimtinesnis visiems. Nes mūsų tikslas yra neskubėti ir mes tikrai neskubėsime“, – pridūrė ji.

R. Popovienė teigė norinti nuraminti sporto bendruomenę ir pareiškė, kad į jos nuomonę svarstant pertvarką bus įsiklausyta.

Politikė tikino, kad įgyvendinus pertvarką sporto finansavimas nemažės.

„Tai yra tiesiog administravimo procesai, kuriuos mums tiesiog diktuoja ir tam tikri kreipimaisi dėl tam tikro neskaidraus galbūt finansavimo. Mes turime ir tam tikras audito išvadas“, – sakė R. Popovienė.

BNS rašė, kad minima pertvarka planuojama panaikinti Nacionalinę sporto agentūrą (NSA), integruojant jos funkcijas į naujai formuojamą Nacionalinę sporto tarybą ir Lietuvos sporto centrą.

Švietimo ministerija teigia, kad reforma leis į sprendimų priėmimą dėl sporto finansavimo įtraukti daugiau nevyriausybininkų, pačias sporto organizacijas ir sportininkus.

Keliasdešimt Seimo narių šią savaitę kreipėsi į STT prašydami įvertinti būsimąją reformą antikorupciniu požiūriu.

Kreipimesi į STT, kurį matė BNS, parlamentarai teigia, kad reforma „kelia rimtų abejonių dėl skaidrumo, pagrįstumo ir efektyvumo“.

Anot politikų, registruotame su pertvarka susijusiame įstatymo projekte nenurodytos jos priežastys, tikslai, nauda ar efektyvumas, nepateiktas poveikio vertinimas, būsimi kaštai.

Pasak jų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neįvertino, kad vykdant reformą bus atleidžiami darbuotojai, dėl funkcijų perdavimo gali sutrikti veiklos tęstinumas ar kad naujos institucijos nebus pajėgios pradėti veiklos laiku.

Pasak Seimo narių, pasirinktas reformos modelis kelia klausimų dėl administracinio efektyvumo, atsakomybės aiškumo ir sprendimų koordinavimo.

Politikams nerimą kelia ir tai, kad Nacionalinė sporto taryba, sudaryta iš sporto organizacijų atstovų, spręstų dėl įstaigų finansavimo. Jie pabrėžia, kad taip sporto finansavimas gali tapti politizuotas.

Parlamentarai abejoja ir dėl siūlomo Sporto tarybos narių rinkimo modelio, teisinių spragų reformoje, neužtikrintų federacijų finansavimo garantijų.

Kreipimąsi į STT pasirašė 36 Seimo nariai. Daugelis jų yra opozicijos atstovai, tačiau iniciatyvą kreiptis į tarnybą taip pat parėmė keli valdantieji, pavyzdžiui, socialdemokratai Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė bei Algirdas Sysas, „aušrietis“ Karolis Neimantas.

Kreipimąsi inicijavo konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad koreguojant sporto politikos įgyvendinimo struktūrą atsižvelgta į dviejų auditų išvadas, parodžiusias, jog sprendimus priimant siūlomai naikinti Nacionalinei sporto agentūrai buvo pažeistos galiojančios tvarkos.

Pagal siūlomus pokyčius, NSA prijungus prie Nacionalinės sporto tarybos, keturių metų kadencijai būtų renkamas pastarosios organizacijos pirmininkas, kuris peržiūrėtų projektų sąrašus, teiktų siūlymus, priimtų sprendimus dėl galimų veiklos krypčių.

Į tarybą po du narius deleguotų Lietuvos tautinis olimpinis komitetas bei Lietuvos sporto federacijų sąjunga, o po vieną asociacija „Sportas visiems“, Lietuvos sporto mokslininkų asociacija, neįgaliųjų organizacijos bei vieną narį išrinks visos organizacijas, kurios nepateko į anksčiau išvardintas sritis.