Žalioji armija Vroclave - sutrikusi, kaip ir Lietuvos krepšininkai, tačiau vis dar gyvenanti viltimi. Aistruoliai neturi kur trauktis, nes daugelis įsigijo bilietus ir užsisakė viešbučius iki pat Europos čempionato finalo etapo.
Su lenkais - draugystė
Lietuvos rinktinės aistruoliai skausmą po pralaimėjimo lenkams malšino skirtingai. Idėjinis vadas Tomas Balaišis-Sėkla liko nesėkmių priežasčių apmąstyti viešbutyje, kiti aistruoliai patraukė širdgėlos malšinti į barus.
Kartu su išgerto alaus kiekiu nuotaikos taisėsi, ir sirgaliai net nesupyko, kai maždaug vidurnaktį per "Švyturio" baro televizorius pradėjo rodyti Lietuvos ir Lenkijos rungtynių kartojimą.
Pamažu įsisiūbavę lietuviai užtraukė ir tradicines dainas "Ant kalno mūrai", "Pasėjau linelį ant pylimo" ir skandavo "Lietuva, Lietuva!".
Tačiau lietuvių balsai jau neskambėjo unisonu. Gerokai garsiau pergalę tame pat bare šventė lenkai. Skambėjo tos pačios skanduotės, tačiau slavų kalba.
Lenkai neatrodė įsižeidę dėl vieno lietuvio akibrokšto per rungtynes, kai šeimininkų tribūnai buvo parodytas nuogas pasturgalis. Lietuviai taip pat draugiškai glėbesčiavosi su lenkais.
"Jūs - labai geri. Žinau, kad laimėsit 2011-aisiais", - draugiškai apsikabino vienas lenkas.
"Kad mes ir šiemet tikėjomės", - kažkaip sutrikęs atsakiau.
Prie lietuviais nugultų staliukų vis grįždavo pokalbiai apie skaudų pralaimėjimą. Kiekvienas pašnekesys vėl primindavo skausmą, kurį tekdavo iškart malšinti lietuvišku alumi ar lenkiška degtine.
Tikėjimas - beribis
Lietuvos krepšininkai taip pat nepamiršta gerbėjų. Vienas aistruolis iš Roberto Javtoko gavo trumpąją žinutę, kurioje rinktinės kapitonas pripažino: "Nežinau, ką mes čia žaidžiame, bet ne krepšinį."
Kartu R.Javtokas pridėjo, kad sirgaliai turi teisę pykti. Tačiau pykčio Vroclave - nė kvapo.
Kai kur lyg ir mezgėsi diskusijos, kaip turėtų elgtis aistruoliai. Ar palaikyti rinktinę iki paskutinės akimirkos, ar demonstratyviai bent kėliniui atsukti nugarą ir tylėti - gal tai pagaliau pabudins rinktinę iš letargo?
Daugelis rinkosi pirmą variantą, nes aistruoliai - krepšininkų įkaitai. "Nugalėsim bulgarus, o kaip kitaip? Juk į Lodzę reikia važiuoti", - tarstelėjo Antanas.
"Labai noriu į Lodzę", - žaviai nusišypsojo žalią peruką užsidėjusi mergina.
Žlungantys planai
Į Vroclavą atvažiavo beveik du tūkstančiai lietuvių. Beveik visi ketina keliauti ir į kitą etapą Lodzėje ir į lemiamas čempionato kovas Katovicuose.
Viešbučiai užsakyti, bilietai nupirkti, tik ar žiūrėti bus į ką?
"O kas belieka, reikia tikėti. Net baisu pagalvoti, ką mes veiksim Katovicuose. Geriau negalvojam", - niūrias mintis į šoną stūmė Mindaugas.
Tačiau vienas sirgalius purtydamas galvą prisiminė ir kitą istoriją. "Pirmą kartą į Europos čempionatą važiavau 2001 m. Užsakiau bilietus į lemiamą etapą Stambule, nuvažiavau, bet nepamačiau lietuvių. Kažkoks siaubas", - prisiminė Milvydas.
Kol kas scenarijus Vroclave primena scenarijų prieš aštuonerius metus Turkijoje, bet visi sirgaliai tokias mintis stumia kuo toliau į pasąmonę. Viltis miršta paskutinė.
Naujausi komentarai