"Mano merginos gali persirengti baisiose drabužinėse, tačiau tai daug geriau, nei ankštoje rūbinėje kartu su konkuruojančia šokėjų grupe", – tvirtino Bronė Švitrienė, vadovaujanti Klaipėdos universiteto šokėjoms, keliančioms žiūrovams nuotaiką per krepšinio rungtynių pertraukėles.

Trintis tarp varžovių

Specialistė neslėpė, kad organizatoriams skyrus ankštą patalpą dviem konkuruojančioms komandoms, atmosfera joje būna įkaitusi.

"Sutinkame su sąlygomis, kai tenka grūstis, lipti per galvas, kai yra tik veidrodis, tačiau organizatorių prašome, kad nereikėtų nugaromis trintis su varžovėms", – iš vadovės pavyko išgauti užkulisių paslapčių, apie kurias net nenujaučia arenose sėdintys aistruoliai.

KU docentė dar kupina įspūdžių iš Lenkijoje vykusio Europos vyrų krepšinio čempionato, kuriame klaipėdietės, retai turėdamos poilsio dienų, šoko dvi savaites.

"Lenkijoje buvo labai patogu – persirengimo kambariai buvo prie pat aikštelės. Mums tai labai svarbu, – sakė ji. – Nenoriu prisiminti Ispanijos, kur gavome labai gerą drabužinę. Tačiau džiaugsmo buvo maža. Ji buvo antrame aukšte, tad merginos, po kiekvieno šokio norėdamos į ją pakliūti, dar turėdavo naudotis liftu."

Stebėjo Ispanijos karalius

B.Švitrienė tvirtino, jog Lenkijoje jos kolektyvui teko didesnė nei įprasta atsakomybė.

"Mūsų krepšininkams nepatekus į lemiamas čempionato kovas, savotiškai gynėme savo valstybės gerbę, nepadarėme jai gėdos. Malonu, kad nuolat arenoje pranešdavo, kad esame iš Lietuvos, o mūsų šokių kolektyvas – geriausias", – džiaugėsi docentė.

Kad tokios yra, lietuvaitės įsitikino prieš dvejus metus Ispanijoje vykusiame čempionate.

Pagal iš anksto sudarytą grafiką klaipėdietės turėjo šokti per pirmąsias rungtynes, kuriose turėjo žaisti Izraelio ir Portugalijos ekipos. Viskas pasikeitė paaiškėjus, kad ispanų ir rusų rungtynių stebėti atvyks Jo Karališkoji Didenybė Ispanijos princas Felipas de Borbonas bei Ispanijos valdžios delegacija. Organizatoriai sukeitė šokėjų grupes, kad apsilankius princui šoktų lietuvaitės.

Grupėje – vėl vaikinas

Lenkijoje šoko aštuonios merginos ir vaikinas.

Vadovė į kelionę su grupės senbuvėmis – Irina Nikitina, Agne Šiuperyte, Gintare Pčalinaite, Ugne Tarasiukaite, Aušra Bružaite ir Greta Laučkaite pakvietė mažiau šokusias Agnę Paulauskaitę ir Ievą Budinavičiūtę.

Jos pakeitė ilgametes komandos nares Vaivą Stonkutę, baigusią universitetą iš išvykusią pas tėvus į Švediją, bei į motinystės malonumus pasinėrusią Jutą Strakšaitę-Aliukonienę.

Labiausiai ugdytoja džiaugiasi, kad pavyko rasti vaikiną, kuris gali padėti merginoms atlikti sunkius šokių elementus.

"Prieš daugelį metų grupėje šoko vaikinas, tačiau, kai jis išėjo, ilgai kito tokio neradome. Šoko vienos merginos, – sakė B.Švitrienė. – Tačiau mintis visada buvo gyva. Kai universitete pradėjo studijuoti Martynas Malakauskas, gerai šokantis lankstusis mažeikiškis, pakviečiau jį į kolektyvą."

"Jam niekas atskiro persirengimo kambario neduoda, tačiau svarbiausiais momentais mūsų Marčiuku vadinamas vaikinas nusisuka", – juokėsi vadovė.

O U.Tarasiukaitė šypsojosi, kad vyrukas susipranta, kad reikia išeiti.

Merginos – labai draugiškos, tačiau ugdytoja prisipažino, kad kiekviena turi savo charakterį, todėl pasitaiko vienas kitas "žodelis".

"Be abejo, kad nėra viskas "super", tačiau visada kartoju, jog tik idiotai visada išsišiepę, jiems viskas gerai, – sakė B.Švitrienė. – Šokių kolektyvas yra ne tam, kad jame būtų geri žmonės, o tam, kad būtų geros atlikėjos."

Bilietas – už gerus šokius

Šokių specialistė atviravo, kad bilietą į Lenkiją jos gavo be jokių protekcijų.

"Kaip ir kiti kolektyvai, padavėme paraišką. O tai, kad pakvietė mus, lėmė pasirodymų Ispanijoje įrašai. Organizatoriai, peržiūrėję juos, apsisprendė kartu su kitomis grupėmis pakviesti ir mus", – teigė ji.

Klaipėdietės šoko nuo pirmosios dienos iki finalo trijuose miestuose: Poznanėje, Bydgošče ir Katovicuose.

"Jeigu mes būtume silpnai fiziškai pasirengusios, prisipažįstu, Bydgošče būtume neatlaikiusios krūvio, – neslėpė B.Švitrienė. – Mums vienoms teko kasdien šokti per trejas rungtynes. Organizatoriai, nors ir prašėme, neleido praleisti nė vienos pertraukėlės. Įsivaizduokite, vien išsėdėti tiek laiko – reikia jėgų, o mums reikėjo suktis it skruzdėlėms. O kur dar moralinė įtampa?"

Intensyviai šokant merginoms netrūksta kurioziškų situacijų. Ne kartą I.Nikitina buvo įstrigusi krepšinio lanke, atliekant tą patį triuką nukritusi ant žemės.

Dažnai pasitaikė, kad šokėjų batai skraidė po aikštelę arba pačios merginos neišsilaikiusios pargriūdavo.

"Malonu, kai žmonės tokiais momentais nenušvilpia, o dar šilčiau ploja", – džiaugėsi docentė.

Prakaitą liejo veltui

Dėstytoja dievagojosi, kad už pasirodymus negavo nė zloto: "Mums buvo apmokėta už kelionę, maitinimą, viešbučius, tačiau net dienpinigių mes negavome. Nebent galime džiaugtis, kad mus pamato pasaulis ir būname pakviestos į kitus renginius, kurių organizatoriai užmoka už darbą."

Vadovė prisipažino, kad kelti sąlygas organizatoriams – rizikinga, nes rengėjai gali pasirinkti mažiau reikalavimų keliančią grupę.

Būtent šokant Lenkijoje klaipėdietes pastebėjo garsus vadybininkas, dirbęs su daugeliu grupių. Jis prieš pat Naujuosius metus pakvietė mūsiškes į Paryžių, šiame mieste vyksiančią Krepšinio žvaigždžių dieną.

Jis pareikalavo, kad Prancūzijoje šoktų 10 merginų, todėl B.Švitrienė pastaruoju metu turi papildomų rūpesčių dirbdama su mažiau patyrusiomis šokėjomis.

Šokius kuria visos

Išplaukusios į tarptautinius vandenis uostamiesčio merginos supranta, kad jų trumpieji šokiai turi būti aukšto lygio, todėl kurti kompozicijas pasikviečia pašaliečius.

"Idėjos, mintys gimsta mumyse, o vėliau jau kviečiame choreografus, – atviravo vadovė. – Kviečiame įvairius – iš Muzikinio teatro, Menų fakultete studijavusius ir "Žuvėdroje" šokusius specialistus. Kad nebūtų vienas stilius. Kai būna paruošta kompozicija, nebūna taip, kad šlifuodamos ko nors nepakeistume".

Vadovė nediktuoja sąlygų, kokie turi būti šokiai, netgi paragina merginas atnešti į repeticijas labiausiai populiarius, klubuose skambančius "gabalus", kad pagal juos būtų galima paruošti šokį.

B.Švitrienė žino, kad klaipėdietės per daugelį metų išlepino žiūrovus, laukiančius ne vien šokio, bet ir efektingų elementų – triukų.

"Nors ir turime gerą šokį, bet stengiamės į jį įpinti įspūdingą šuoliuką ar kūlverstį, nes turime įtikti salėje esantiems aistruoliams. Jiems neužtenka vien to, kad šokame sinchroniškai, – nūdienos neslėpė vadovė. – Todėl prieš svarbiausius pasirodymus treniruojamės kaip krepšininkai – po du kartus per dieną."

Vestuvių dar nebuvo

Paklausus, ar tarp šokėjų ir krepšininkų pasitaikė romanų, galbūt net santuokų, B.Švitrienė atsakė, kad tai tradicinis klausimas, kurio visada tikisi.

Per 14 metų, kol gyvuojame, nė viena mergina su krepšininku nesukūrė šeimos. Tik pastaruoju metu yra vieša paslaptis, kad draugauja buvusi šokėja Agnė Kurmanavičiūtė ir buvęs "Žalgirio" krepšininkas Jonas Mačiulis.

"Man atrodo, kad krepšininkams labiau rūpi krepšinis nei mūsų panelės", – juokėsi specialistė, per tiek laiko neištekinusi už sportininko nė vienos auklėtinės.

Grupės įkūrėja neslėpė, kad visko pasitaikė. Šokėjos yra gavusios gėlių ir šampano, sulaukusios komplimentų, jog gražiai šoka.

"Kai mus įvertina ir mumis džiaugiasi, šokėjas užplūsta malonus jausmas, jog ne be reikalo sunkiai treniravomės", – kartu su savo merginomis džiaugėsi B.Švitrienė.