Kriterijai turi trūkumų

Kaune, Lietuvos krepšinio namuose, šalies futbolo, akmenslydžio, krepšinio, ledo ritulio, rankinio, regbio, tinklinio, vandensvydžio ir žolės riedulio federacijų atstovai diskutavo apie aukštojo meistriškumo finansavimo modelį ir kriterijus, kuriais vadovaujantis sporto federacijoms skiriamas valstybės finansavimas.

Prieita prie bendros nuomonės, kad dabar galiojantys kriterijai turi trūkumų ir neatitinka sporto šakų masiškumo proporcijos.

Kvietėme Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovus susitikti, tačiau jokio atsakymo negavome.

„Komandinės sporto šakos Lietuvoje telkia beveik 65 proc. olimpinės sporto bendruomenės, tačiau mums skiriamas biudžetas tesudaro vos 26 proc., o individualios sporto šakos gauna 74 proc. siekiančią dalį iš valstybės skiriamos paramos olimpiniam sportui, – pažymėjo asociacijos „Hockey Lietuva“ prezidentas Dainius Zubrus. – Greta masiškumo komandinės sporto šakos susiduria su žymiai intensyvesniu nacionalinių čempionatų ir tarptautinių varžybų grafiku, taip pat didesniais ten dalyvaujančių sportininkų skaičiais, taigi ir išlaidomis. Šiuos pokyčius mėginome inicijuoti ir anksčiau, esame išsiuntę oficialų raštą ir kvietimą susitikti su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovais, tačiau jokio atsakymo negavome. Todėl sutarėme sutelkti bendras jėgas siekdami tikrų, o ne tik deklaratyvių pokyčių šalies sporto politikoje.“

Masiškumo svarba

„Pasižiūrėjus į kitų valstybių pavyzdžius, matome, kad masiškiausios sporto šakos ir atneša medalių. Keliama problema akivaizdi, todėl norime kalbėtis su sporto politikos formuotojais dėl finansavimo tvarkos tobulinimo, kad galimybių parvežti medalių turėtų ne tik individualios, bet ir žaidimų sporto šakos. Pagrindinė mūsų žinia: be masiškumo nebus meistriškumo ir medalių“, – kalbėjo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Tomas Danilevičius.

Masiškumo kriterijaus svarbą ne tik siekiant medalių, bet ir prisidedant prie visuomenės sveikatos ir fizinio aktyvumo gerinimo pabrėžė ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vydas Gedvilas.

„Pagal oficialią statistiką žaidimuose gerokai didesnis masiškumas negu individualiose sporto šakose, todėl manau, kad ir finansavimas pagal tai turėtų būti skirstomas. Be to, masiškumo kriterijus turėtų būti labai svarbus ne tik siekiant aukšto meistriškumo rezultatų, bet ir sprendžiant vaikų sveikatinimo problemas. Norime atkreipti dėmesį į tai ir tikimės, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ieškos būdų didinti masiškumą“, – sakė LKF vadovas.

Visos diskusijoje dalyvavusios federacijos sutarė kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisiją ir pateikti pasiūlymus formuojant šalies sporto politikos ateitį.

Taip pat numatyta kreiptis ir į individualių sporto šakų atstovus ir joms atstovaujančias federacijas siekiant inicijuoti kur kas išsamesnę diskusiją – forumą – dėl šalies sporto ateities.

Paskirstė lėšas

Nacionalinė sporto agentūra (NSA) patikslino 2023 m. lėšų paskirstymo sporto federacijoms duomenis.

Tarp dvylikos strateginių sporto šakų solidžiausiai finansuojama Lietuvos plaukimo federacija (LPF) – 2,053 mln. eurų. Antroje vietoje LKF – 1,964 mln. eurų.

Kitų olimpinių sporto šakų grupėje – 25 federacijos. Ledo rituliui teko 502 tūkst. eurų (2 vieta), futbolui – beveik 405 tūkst. (3), regbiui – 402 tūkst. (4), rankiniui – 385 tūkst. (5), žolės rieduliui – 293 tūkst. (7), akmenslydžiui – 191 tūkst. (9), tinkliniui – 144 tūkst. (12), vandensvydžiui – beveik 90 tūkst. (16).

NSA duomenimis, šiuo metu valstybės stipendija mokama 179 sportininkams. Daugiausia valstybės stipendijų – 29 – gauna krepšininkai, 24 – irkluotojai, 13 – plaukikai, 11 – baidarių ir kanojų irklavimo atstovai.