Treniruojasi kartu

R.Kančys 2019-ųjų rudenį Frankfurto maratone užfiksavo antrą rezultatą per visą Lietuvos lengvosios atletikos istoriją – 2 val. 12 min. 50 sek., o I.Brasevičius 42 km 195 m Berlyne įveikė per 2 val. 15 min. 53 sek.

Šiemet prieš kiek daugiau nei savaitę Barselonoje pusmaratonį (21 km 0975 m) Remigijus nubėgo per 1 val. 4 min. 29 sek., o Ignas – vos 4 sek. lėčiau.

Olimpiniam sezonui R.Kančys ir I.Brasevičius ruošiasi drauge. Sportininkai treniruojasi pagal skirtingas programas, tačiau nemažą dalį darbų gali atlikti bėgdami kartu.

"Treniruočių stovyklose dažniausiai būname kartu, tik sportuojame šiek tiek kitaip, – pasakojo I.Brasevičius. – Nebūtinai turi sutapti pratybos, bet požiūriai, charakteriai – taip. Mes esame konkurentai trasoje, bet draugai gyvenime. Vienas kitam padedame, palaikome per treniruotes."

Šiuo metu stajeriai treniruojasi Portugalijoje. Kartu su jais – ir artimieji: vaikai, žmonos.

"Su šeima treniruočių stovykloje esu jau antrą kartą. Maloniau sportuoti ir galva ramesnė. Dukrytė neleidžia tinginiauti", – juokavo vienerių Elzės tėtis R.Kančys.

"Gerokai lengviau psichologiškai, nei išvykus vienam", – antrino I.Brasevičius.

Laukia svarbūs startai

Pagrindiniai pavasario startai sportininkams bus tie patys – kovo 29 d. Gdynėje (Lenkija) jie dalyvaus pasaulio pusės maratono čempionate, o balandžio 19-ąją – Vienos maratone.

"Varžybos – labai atsakingos. Gal dar nebūsiu geriausios sportinės formos, bet padarysiu viską, ką galiu", – tvirtino R.Kančys.

Jam 2019-ųjų pavasaris nesusiklostė taip, kaip tikėtasi. Nepasisekė Prahoje, nepavyko įvykdyti pasaulio čempionato kvalifikacinio normatyvo.

Tačiau Kauno maratoną R.Kančys nubėgo per 2 val. 18 min. 36 sek. ir pasiekė šių varžybų rekordą.

"Kauno maratonas padėjo gerus pamatus rudens startams ir suteikė pasitikėjimo", – pripažino R.Kančys.

Panašiai 2019-ieji susiklostė ir I.Brasevičiui. Pavasarį jis du mėnesius jautė jėgų trūkumą, tačiau Kaune laimėjo "Hollister" pusmaratonį, aplenkęs Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvį Igorį Rusą iš Ukrainos.

"Kaune man pritrūko tik kelių sekundžių iki asmeninio rekordo. Šis startas man buvo lyg pirmas žingsnis aukštyn iš duobės – visai kitaip sekėsi kitose varžybose, jaučiausi tvirčiau psichologiškai", – sakė I.Brasevičius.

Šiemet Kauno maratonas numatytas balandžio 26-ąją.

Nustebino save

Abu lengvaatlečius pozityviai nuteikė pirmasis 2020-ųjų startas Barselonoje: R.Kančys asmeninį rekordą pagerino 58 sek., o I.Brasevičius – net 1 min. 25 sek.

"Truputį nustebinau save. Neabejojau, kad bėgsiu greičiau nei per 1 val. 6 min. Mano tikslas buvo 1 val. 5 min. 30 sek., tai jaučiau po treniruočių, bet nubėgau dar minute greičiau", – džiaugėsi I.Brasevičius.

"Esu iš tų, kurie treniruodamiesi negali pasakyti, kaip bėgs per varžybas. Džiaugiuosi, kad gerai pasisekė, juo labiau, kad praeitas sezonas buvo labai ilgas ir baigėsi tik gruodį. Poilsio nebuvo, išskyrus švenčių laikotarpį. Smagu, kad treniruočių stovykla buvo produktyvi ir startas Barselonoje parodė, kad treniruojuosi teisingai, – teigė R.Kančys. – Ar nustebino Ignas? Ne, nes po treniruočių mačiau, kaip jis pasirengęs. Per varžybas jis prisivijo dešimtame kilometre ir bėgome kartu. Grupė pradėjo lėtėti, tad mums su Ignu vienas kitą spausti finišo link."

Olimpiada? Galbūt

R.Kančiui dabar priklauso antras geriausias Lietuvoje maratono bėgimo rezultatas. Nuo Česlovo Kundroto dar 1997 m. užfiksuoto nacionalinio rekordo (2 val. 12 min. 35 sek.) skiria jau tik 15 sek.

"15 sek. – daug... Apie rekordą dabar negalvoju, o kaip bus ateityje – pamatysime per varžybas" – sakė R.Kančys.

Pakoreguoti savo poziciją geriausių Lietuvos maratonininkų sąraše tikisi ir I.Brasevičius. Šiuo metu jo rezultatas – septintas.

"Stengsiuosi pagerinti asmeninį rekordą. Lietuvos? Neplanuoju, bet 2 val. 13 min. man tikrai pasiekiamas rezultatas. Reikia dar daug treniruotis, žiūrėsime, kaip seksis. Maratonas – tai toks iššūkis, kad planuoji vienaip, o pabaigtuvės gali būti visiškai kitokios", – svarstė I.Brasevičius.

Abu Lietuvos maratonininkai turi vilčių vykti į Tokijo olimpines žaidynes. Tikslą galima pasiekti dviem būdais – įvykdžius kvalifikacinį normatyvą arba užėmus atitinkamą poziciją pasaulio reitingų lentelėje. Tačiau atrankos normatyvas (2 val. 11 min. 30 sek.) – aukštesnis nei Lietuvos rekordas.

"Manau, tiek man, tiek Remigijui patekti pagal reitingą nėra jokių šansų, o vienintelė galimybė – įvykdyti normatyvą. Jei yra nors vieno procento tikimybė, kad tai įmanoma, bandysime tą padaryti", – teigė I.Brasevičius.