Tomas Delininkaitis plačiai nusišypsojo, kai vienas žurnalistas Vroclavo "Hala Stulecia" arenoje jį pavadino geriausiu Lietuvos rinktinės įžaidėju.

Žurnalistai Vroclave, specialistai Lietuvoje ir visi rinktinės gerbėjai prie televizorių ekranų tą žinojo jau nuo draugiškų rungtynių su Ispanija. Atrodo, kad pagaliau tuo įtikėjo ir rinktinės treneriai.

Kai likus 3 minutėms klaipėdietis pakilo nuo suolo, lietuviai atsiliko 50:51. Likusią atkarpą lietuviai laimėjo 16 taškų persvara, o T.Delininkaičio sąskaitoje per tą laiką - 9 taškai, 3 atkovoti kamuoliai ir 2 rezultatyvūs perdavimai.

Tačiau svarbiausia - tokia olimpinė ramybė Lietuvos rinktinės žaidime, kuris visas tris dienas Vroclave buvo didelis chaosas.

- Rezultatas puikus, bet žaidimas tris kėlinius buvo labai prastas. Negąsdina tai, kad lietuviams tenka taip vargti su tokia komanda, kaip Bulgarija. Kas bus, kai teks stoti prieš stipresnius varžovus?

- Dabar tiesiog džiaugiamės, kad laimėjome ir rytoj nereikės važiuoti namo. Buvo ir nemažai klaidų, jas rytoj būtinai išanalizuosime ir pasistengsime ištaisyti.

- Kodėl vis dar nėra susižaidimo, kodėl trukdote vienas kitam?

- Galbūt per daug norime kiekvienas padaryti, o iš to didelio noro nieko neišeina. Šios rungtynės parodė, kaip reikia žaisti. Reikia kantrybės, pamažu pamažu spausti varžovus ir galiausiai juos palaužti.

- Įžaidėjo pozicija jau tapo nacionalinių diskusijų tema. Kurioje pozicijoje pats geriau jautiesi - įžaidėju ar atakuojančiu gynėju?

- Sezono metu daugiau žaidžiau atakuojančiu gynėju, tačiau esant reikalui galiu ir įžaidinėti kamuolį.

- Reikalas tas, kad tau išėjus į aikštę atkarpą rinktinė per ketvirtą kėlinį persvarą padidino 14 taškų. Geras reikalas?

- Nežinau, man sunku spręsti apie savo žaidimą. Jums iš šono geriau matyti.

- Iki kovų Lodzėje lieka dvi dienos. Ar per tą laiką įmanoma pagerinti žaidimą?

- Tikrai galiu prisiekti, kad kovosime iki galo ir nenuleisime rankų. Ši pergalė, man atrodo, padės išbristi iš to, kas čia vyko dvi dienas. Važiuojam į kitą etapą su geresne nuotaika ir pasitikėdami savimi.

- Ar komanda tikrai viską sugebės užmiršti?

- Nemanau, kad pamiršime. Skaudžiai išgyvenome tas nesėkmes, visi šiomis naktimis mažai miegojome, klausėme savęs, kodėl žaidimas nesiklijuoja.

Nemėgstu vadovautis pavyzdžiais, bet prisiminkime, kad jaunučiai Europos čempionate Kaune taip pat pralaimėjo dvejas pirmąsias rungtynes, o po to susiėmė ir laimėjo medalius. Stengsimės eiti jų pramintu keliu.

- Pirmas 28 minutes praleidai ant suolo. Ar dar tikėjaisi pakilti nuo suolo?

- Aš visada tikiuosi ir laukiu, visada esu pasirengęs žaisti ir, kiek galiu, padėti komandai. O treneriai mato schemas, jie sprendžia, kada geriau pakeisti žaidėjus, kaip tai pakeis žaidimą.

- Ar fiziškai esi pasirengęs žaisti 35 minutes?

- Manau, kad galėčiau. Žinoma, ir pailsėti reikia, juk mes ne robotai. Sezono metu žaisdavau labai daug, ilsėdavausi po kelias minutes. Fiziškai jaučiuosi gerai.