EPF vadovas stebėjo Kaune klasikinės jėgos trikovės Europos jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų čempionatą, kuriame tarp 491 dalyvio buvo ir trys dešimtys Lietuvos sportininkų iš Šakių, Lazdijų, Rokiškio, Kuršėnų, Marijampolės, Švenčionių, Vilniaus, Biržų, Kauno klubų.

Per šešias varžybų dienas mūsų šalies atletai buvo iškovoję devynis medalius.

Jaunimo (iki 18 metų) grupėje auksą pelnė marijampolietė Ieva Vinkšnaitė (svorio kategorija iki 84 kg), mažąjį sidabro (už laimėtą traukos rungtį su nauju pasaulio jaunimo rekordu) – rokiškėnas Nojus Konstantinas Čypas (iki 74 kg).

Jaunimo (iki 23 metų) grupėje Lazdijų sportininkas Vidmantas Žibūda (iki 59 kg) laimėjo net keturis bronzos trofėjus: už trikovę (380 kg) ir atskirų rungčių – pritūpimų su štanga, spaudimo bei traukos – rezultatus.

Kuršėniškis Jokūbas Stasiulis (iki 105 kg) apdovanotas mažuoju sidabro (už pasirodymą štangos spaudimo rungtyje) ir bronzos (už trikovės rezultatą – 787,5 kg).

Suaugusiųjų grupėje kuršėniškis Albertas Motiečius (iki 74 kg) iškovojo mažąjį sidabro medalį (išspaudė 170 kg).

Kantriai laukiame eilėje, bet Tarptautinis olimpinis komitetas potencialiems naujokams vis aukščiau pakelia reikalavimų kartelę.

Čempionato pabaigtuvės – rytoj.

– Viskas puikiai suorganizuota, itin sklandžiai dirba techninis personalas. "Žalgirio" arenos amfiteatras – kompaktiška, jauki erdvė tokioms varžyboms. Be to, gerai pasirengę ir sportininkai – tai liudija aukšti rezultatai, daugybė rekordų, – interviu "Kauno dienai" teigė EPF prezidentas norvegas A.Wahlstromas.

– Jėgos trikovė Lietuvoje kol kas negali pasigirti populiarumu, tačiau į pasaulio ir Europos čempionatus deleguoja daugiau atletų nei kai kurios olimpinės sporto šakos. Kokia padėtis pas jus – Norvegijoje?

– Daugmaž tokia pati, kaip ir Lietuvoje. Jėgos trikovei skiriamas mūsų šalies sporto mėgėjų dėmesys neprilygsta nei futbolui, juo labiau žiemos sporto šakoms. Tačiau Norvegijoje yra itin pajėgių atletų, užimančių aukštas vietas pasaulio reitingų lentelėse.

– Šiemet įvyko IPF ir EPF kongresai, patvirtintos ilgalaikės veiklos programos. Ką jūs pirmiausia akcentuotumėte?

– Tarp aktualiausių iššūkių – ekonominiai, viešosios komunikacijos, pagrindinių varžybų organizavimo. Tvirtas ir solidus finansinis pagrindas – tai garantijos ne vien visiems EPF nariams, bet ir pačiai federacijai, siekiančiai užtikrinti palankiausias sąlygas sportininkams, treneriams, teisėjams. Džiugu pažymėti, kad 2018-aisiais EPF biudžetas buvo didesnis nei 2017-aisiais. Įkūrėme specialų fondą – skatinti pirmuosius žingsnius žengiančias nacionalines federacijas. Pozityvi pastarųjų metų tendencija – vis profesionalesnė mūsų narių veikla, tad siekiame, kad ir visos EPF rengiamos tarptautinės varžybos būtų atitinkamo lygio, transliuojamos tiesiogiai.

– Ar jus tenkina EPF narių antidopingo veikla?

– Yra šalių, tarkime, Skandinavijos, kurios – pavyzdys, kaip reikia kovoti su dopingu. Antai Norvegijoje dopingo kontrolės tarnyba jėgos trikovės atletą patikrina per metus po 8–10 kartų ir dažniausiai – ne varžybų metu. Įsitikinome, kad tai itin efektyvu. Yra šalių, kurioms reikia pasitempti, tačiau visais atvejais reikalaujame, kad nacionalinės federacijos griežtai laikytųsi Pasaulio antidopingo agentūros (WADA) gairių, rekomendacijų ir taisyklių, šiais klausimais reguliariai rengiame seminarus, konsultacijas.

– Pernai Lenkijoje įvykusiose Pasaulio žaidynėse daugiausia aukso medalių iškovojo europiečiai. Tai dėsningumas ar atsitiktinumas?

– Giliausios jėgos trikovės tradicijos – būtent Europoje. EPF buvo įkurta 1977-aisiais, šiuo metu vienijame 34 šalis, esame vieni labiausiai patyrusių IPF struktūroje. Neatsitiktinai kitų kontinentų ir nacionalinės federacijos daug ką parėmė iš europiečių.

– Kokius darbus dar privalo atlikti tarptautinė jėgos trikovės bendruomenė, kad ši sporto šaka būtų įtraukta į olimpinių žaidynių programą?

– Su Tarptautiniu olimpiniu komitetu (IOC) bendradarbiaujame intensyviai, dalykiškai. Jau buvome tarp kandidatų, kaip sakoma – olimpinių sporto šakų šeimos priimamajame, tačiau Fortūna vėl šypsojosi ne mums, nors buvome įvykdę visus privalomus reikalavimus. Vėl kantriai laukiame eilėje, bet IOC potencialiems naujokams vis aukščiau pakelia atrankos kartelę. Kita vertus, Pasaulio žaidynės, kurias rengia IOC pripažinta organizacija – Tarptautinė pasaulio žaidynių asociacija (IWGA), taip pat suteikia šansų jėgos trikovei laimėti konkurencinę kovą ir galiausiai patekti į olimpinių žaidynių programą.

– Kokia jūsų prognozė: kada jėgos trikovės atletai varžysis olimpinėse žaidynėse?

– Tikiuosi, kad pozityvių pokyčių mūsų sporto šakos naudai sulauksime iki 2024-ųjų.

Kolegos: EPF prezidentas A.Wahlstromas (viduryje) su Lietuvos jėgos trikovės federacijos (LJTF) generaline sekretore Silva Katutyte (kairėje) ir LJTF vykdomojo komiteto nariu Juozu Buitkumi aptarė ateityje mūsų šalyje planuojamų tarptautinių varžybų klausimus.