„Idėja labai aiški: CO2 emisijas neutralizuoti galima paprasčiausiu būdu – sodinant medžius. Tai geras sprendimas, kuriuo gali pasinaudoti bet kuris žmogus, nepriklausomai nuo to, kokį automobilį vairuoja. Iniciatyvos gali imtis ne tik lenktynininkai, o kiekvienas, kuris turi galimybę šalia sodybos ar kaimo vietovėje pasodinti medį“, – komentuoja idėjos autorius Vaidotas Žala.

Prisijungė komandos gerbėjai

Šią idėją itin palaikė įmonių grupės „Teltonika“ vadovas Arvydas Paukštys, kuris padėjo V. Žalai užmegzti ryšius su Molėtų meru Sauliumi Jauneika. Tikėdama sėkmingu sumanymo įgyvendinimu savivaldybė suteikė tam miesto centre esančią erdvę. Šią vietą jau anksčiau buvo planuojama apželdinti, tačiau pirminis planas iki šiol nebuvo įvykdytas. A. Paukštys pasirūpino, kad sklype būtų atlikti pirminiai žemės darbai ruošiantis medžių sodinimui, taip pat prie šios idėjos įgyvendinimo prisidėjo finansiškai.

„Žalumas, natūralumas – vienos svarbiausių mūsų vertybių, kiekviena tai palaikanti iniciatyva mums – ypač svarbi. Džiaugiuosi, kad kraštiečiai Arvydas Paukštys ir Vaidotas Žala savo idėjomis ir darbais palaiko Molėtų veiklą ir prisideda prie mūsų krašto puoselėjimo“, – sakė Molėtų meras.

„Dalyvavo maždaug 100 savanorių, kurių kiekvienas gavo užduotį pasodinti po 10 sodinukų. Viso pasodinome simbolinį skaičių – 1000“, – komentuoja lenktynininkas.

Natūralu, kad visiems rūpinantis tvarumu ir taršos mažinimu, automobilių sportas taip privalėjo pasirinkti teisingą kryptį.

V. Žalai ir prie jo iniciatyvos prisijungusiems savanoriams kasant duobes sodinukams teko kaip reikiant pasidarbuoti kastuvais bei kitais įrankiais. Sportininkas pastebi, kad gruntas šioje vietoje nebuvo pats derlingiausias, tačiau tikisi, kad atrinktos medžių rūšys jame vis tiek puikiai prigis ir vešės.

„Teltonika Racing“ komandai su talkininkais pasodintiems medeliams augant, atvira erdvė ilgainiui turėtų tapti visuomenės traukos centru. Įrengiant simbolinį parką daug dėmesio bus skiriama tvarumui – netgi renkantis suoliukus pirmenybė bus teikiama iš perdirbtų medžiagų pagamintiems produktams.

Tarša automobilių sporte mažinama įvairiai

Automobilių sporto renginių organizatoriai, anot V. Žalos, ilgą laiką pernelyg nesistengė įvertinti poveikio aplinkai ir tuo susirūpino tik ganėtinai neseniai. Per pastaruosius dvejus metus pokyčiai pastebimai įsibėgėja – 2022 metų Dakare startavusios komandos parodė, kad hibridinės jėgainės jau gali būti konkurencingos.

„Natūralu, kad visiems rūpinantis tvarumu ir taršos mažinimu, automobilių sportas taip privalėjo pasirinkti teisingą kryptį. Norint išlaikyti žiūrovų susidomėjimą ir partnerių palaikymą kitos išeities tiesiog nebuvo“, – kalba „Teltonika Racing“ komandos pilotas.

V. Žalos nuomojamo naujojo „Prodrive Hunter“ ratus kol kas suka V6 tipo benzininis motoras, tačiau britų kompanija naudoja iš atsinaujinančių šaltinių gaminamus degalus, kurie leidžia iki 80 proc. sumažinti emisijas. Tokie specialūs degalai į visureigio baką bus pilami ir 2023 metų Dakare.

„Skaičiuojame, kad vienas medis per 20 metų gyvenimo ciklą sugers apie 190 tonų CO2. Vairuojant įprastu vidaus degimo varikliu varomą automobilį visi sodinukai kompensuotų 16 startų Dakare taršą. Naudojant tokius degalus, kokie bus pilami į „Hunter“ baką, tarša bus gerokai mažesnė, todėl jei išgyvenčiau tiek laiko, galėčiau ralio maratone dalyvauti ir 80 kartų“, – apytikslius skaičiavimus atskleidžia sportininkas.