Plykstelėjus tarptautiniam skandalui, esą UEFA taurės laimėtojas Sankt Peterburgo "Zenit" futbolo klubas papirko vieną savo varžovų Miuncheno "Bayern", iš naujo atgijo kalbos apie Rusijos mafijos įtaką sportui.

Įrodymas – pokalbių įrašai

Ispanijos dienraštis "El Pais" praėjusią savaitę paskelbė sensacingą žinią: šiemet gegužės 14-ąją UEFA taurės turnyrą laimėjęs Sankt Peterburgo "Zenit" klubas truputį anksčiau, pusfinalyje, paklojo apvalią sumelę varžovui Miuncheno "Bayern" klubui ir, nesunkiai eliminavęs jį, pateko į finalą.

Rusai, pirmosiose rungtynėse sužaidę su vokiečiais 1:1, antrosiose sutriuškino juos 4:0, o lemiamoje dvikovoje 2:0 įveikė Lietuvos čempionui "Kaunui" gerai pažįstamą Glazgo "Rangers".

"El Pais" teigimu, Ispanijos specialiosios tarnybos turi telefono pokalbių įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip Rusijos nusikalstamo pasaulio autoritetai iš vadinamosios tamboviečių grupuotės aptaria "Zenit" sėkmę ir įvardija triumfo kainą – 50 mln. eurų.
Spėjama, kad tokia suma buvo skirta "Bayern" už palankų rezultatą Rusijos komandai.

Tiesa ar provokacija?

Rusai it įgelti šoko neigti "El Pais" pranešimą. Pradedant "Zenit" žaidėjais, treneriais bei vadovais ir baigiant šalies futbolo sąjungos prezidentu Vitalijumi Mutko, ispanų žiniasklaidos informacija buvo įvertinta kaip provokacija ir įžeidimas visam Rusijos futbolui.

Pečiais gūžčiojo ir "Bayern", ir UEFA oficialūs atstovai, netgi aukšti Ispanijos prokuratūros bei policijos pareigūnai. "Žinome ne daugiau, nei rašoma laikraščiuose", – tvirtino jie.

Vis dėlto netgi Rusijos žiniasklaida pripažino, kad "El Pais" – rimtas šaltinis, praeityje atskleidęs ne vieną korupcijos futbole ir apskritai sporte atvejį.

Nors dar niekas neįrodyta, tačiau, pasak interneto portalo Utro.ru apžvalgininko Aleksandro Bočkovo, labai panašiai prasidėjo ir garsioji Italijos "Serie A" klubų byla: niekas nieko nežinojo, negirdėjo, neigė, kol nekilo antroji audros banga – lyg yla iš maišo išlindo juodi Turino "Juventus" ir kitų komandų strategų darbeliai.

Rengė medalių mainus

"Visko gali būti" – apie "Zenit" ryšius su tamboviečiais svarsto kitas autoritetingas ispanų dienraštis "Marca", primindamas, kad Rusijos mafijos skverbimasis į sportą nėra nauja tema.

2002 m. rugpjūtį JAV Manheteno apygardos teismas buvo pateikęs (už akių) oficialius kaltinimus Rusijos piliečiui Alimžanui Tochtachunovui. Amerikiečiai A.Tochtachunovą, pravarde Taivančikas, kaltino teisėjų papirkimu per Solt Leik Sičio žiemos olimpiados dailiojo čiuožimo varžybas, kuriose taip pat dalyvavo Lietuvos atstovai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas.

Manyta, kad Taivančikas mėgino surengti aukso medalių mainus tarp Rusijos ir Prancūzijos atstovų porinio čiuožimo ir šokių ant ledo varžybose – kad teisėja prancūzė Marie-Reine Le Gougne balsuotų už Rusijos duetą Jeleną Berežnają ir Antoną Sicharulidzę, o arbitras rusas už tai paremtų Prancūzijos ledo šokėjus Mariną Anisiną ir Gwendalį Peizerat'ą.

Taivančikas išplaukė sausas

Tąkart nuo įtarimų sėkmingai atsišaudė abiejų šalių sportininkai, Tarptautinė čiuožimo sąjunga (ISU), Rusijos olimpinis komitetas, tačiau Kanados delegacijos olimpinėse žaidynėse vadovė Sally Rehorick pareiškė, kad ši istorija – tik ledkalnio viršūnė.
Areštavus Taivančiką, JAV federalinis tyrimų biuras pateikė A.Tochtachunovo ir M.Anisinos motinos telefono pokalbių įrašus. Mafijos bosu vadinamas Rusijos turtuolis buvo pasakęs taip: "Aš pasistengsiu, kad jūsų dukra taptų olimpine čempione net tuo atveju, jei čiuoždama netyčia parkristų."

Vėliau A.Tochtachunovas interviu Rusijos žiniasklaidai pareiškė: "Nenoriu prisiminti tos kvailos istorijos, juo labiau kad ji baigėsi niekuo. Argi aš galėjau papirkti kurį nors čiuožimo teisėją? Juk nė vieno iš jų nepažįstu!"
A.Tochtachunovas buvo siejamas ir su rusų ledo ritulio žvaigžde Pavelu Bure, šalies parašiutų sporto nacionaline rinktine.

Reketavo saviškius

"Mes – tik pažįstami", – yra pabrėžęs dabartinis Rusijos sporto ministras Viačeslavas Fetisovas, netolimoje praeityje irgi turėjęs reikalų su Taivančiku, dešiniąja kito savo "tik pažįstamo" Viačeslavo Ivankovo (arba Japončiko) ranka.
2000 m. Niujorko leidykla "Little, Brown and Company" išleido Roberto Friedmano knygą "Raudonoji mafija. Kaip rusų nusikaltėliai užgrobė Ameriką".
Buvęs reporteris R.Friedmanas, remdamasis savo tyrimais, teigė, kad Rusijos nusikalstamam pasauliui įsitvirtinti JAV ir Kanados ledo ritulyje padėjo trys aukščiausio lygio žaidėjai – V.Fetisovas, P.Bure ir Valerijus Kamenskis.

"Nieko nežinau apie jokį reketą", – V.Fetisovas neigė ir tebeneigia ryšius su smogikais, siūliusiais Nacionalinėje ledo ritulio lygoje (NHL) rugtyniaujantiems rusams apsaugos "stogą".

Būtent dukart olimpinis ir septyniskart pasaulio čempionas, Federalinio tyrimų biuro duomenimis, vadovavo JAV įsteigtai Japončiko firmai "Slavik Incorporated", kuri buvo įtariama plovusi pinigus.

Įbaugina, bet sumoka

Pernai žiemą alyvos į ugnį šliūkštelėjo legendinis JAV tenisininkas Johnas McEnroe'us, britų dienraštyje "Daily Telegraph" pasidalijęs mintimis apie sutartus mačus.
"Mane labai jaudina tai, kas dabar vyksta tenise. Pirmiausia, mafijos, kuriai vadovauja rusai, skverbimasis į šią populiarią ir, deja, nesunkiai korupcijos palaužiamą sporto šaką.

Abejoju, kad kuris nors elito žaidėjas galėtų imti pinigus už tyčia pralaimėtą dvikovą. Tai būtų paprasčiausiai kvaila – netekti visko, ką pavyko pasiekti per karjerą. Kitas dalykas – tenisininkai, užimantys pozicijas antrajame ar trečiajame reitingo šimtuke ir uždirbantys per metus 50 tūkst. dolerių. Gali būti, kad panašaus dydžio kyšis kažkuriam jaunuoliui tampa viliojančiu kąsneliu", – svarstė J.McEnroe'us.
Septynių "Grand Slam" laimėtojas pridūrė, kad, jo žiniomis, nusikaltėliai pirmiausiai žaidėjui užsimena ne apie "honorarą", o gerokai jį pagąsdina ir numuša sutartų rungtynių kainą.