Edvinas Krungolcas ilgai kopė į didžiausių gyvenimo pergalių kalną ir šiemet jaučiasi pasiekęs viršūnę. 2008-uosius penkiakovininkas įvardija geriausiais gyvenimo metais.
Ištvermė, technika, užsispyrimas, psichologija bei patirtis – savybės, padėjusios šiemet penkiakovininkui papildyti garbingą titulų kolekciją olimpiniu sidabro medaliu, iškovotu Pekine. Triskart Europos ir sykį pasaulio čempionu tapęs bei keturis kartus pasaulio taurės varžybas laimėjęs E.Krungolcas šiemet pripažintas geriausiu Lietuvos sportininku. O visas sporto pergales vainikavo santuoka.
Įvertino kelią į viršūnę
E.Krungolcas tapo pirmuoju šiuolaikinės penkiakovės atstovu, laimėjusiu "Šaulio" skulptūrą. Jis turėjo progą šį titulą iškovoti ir prieš porą metų, tačiau aukso medalis šiuolaikinės penkiakovės pasaulio čempionate pasirodė per menkas argumentas renkant geriausią šalies sportininką ir į priekį teko užleisti Virgilijų Alekną.
"Mane šis apdovanojimas dar labiau mobilizuoja. Tačiau gyvenimas toks jau yra: vieną dieną lipi į kalną, kitą – ritiesi žemyn. Labiausiai gerbiami tie sportininkai, kurie ilgiausiai sugeba išsilaikyti viršūnėje. Tą ir bandysiu daryti", – tikino E.Krungolcas.
Tačiau kelias iki viršūnės geriausiam šalies sportininkui buvo vingiuotas ir pakankamai ilgas. "Galbūt mano pergalę rinkimuose lėmė ankstesni rezultatai. Žmonės įvertino mano kopimą į viršūnę", – svarstė tituluotas penkiakovininkas, svarbiausius gyvenimo laimėjimus pasiekęs būdamas 35-erių.
Sunki karjeros pradžia
Olimpinis sidabras – ne vienintelis E.Krungolcui įsimintinas įvykis 2008-aisiais. Rugsėjo pradžioje jis sumainė žiedus su savo išrinktąja Vesta. "Šio momento negalima lyginti su jokiomis varžybomis. Prie varžybų esu pratęs, o prie altoriaus žengiau kartą gyvenime. Tai – didžiausias mano laimėjimas. Vienintelis toks. Antrąsyk tokio žingsnio nebekartosiu. Galima sakyti, kad rezultatais šie metai man buvo geriausi: ir sporte, ir gyvenime. Iki šiol tokių gerų nebuvo", – šelmiškai šypsojosi sportininkas.
O kelias į sporto olimpą prasidėjo prieš kiek mažiau nei du dešimtmečius. Tuomet treneris Jurijus Moskvičiovas rinko naują auklėtinių grupelę, o iš plaukimo treniruočių išmestas E.Krungolcas buvo apsisprendimo kryžkelėje. "Ieškojau vertų dėmesio sportininkų, su bet kokiais dirbti nenorėjau. Kažkas pasakė, kad yra toks Krungolcas, bet patarė jo neimti – juk pašalintas iš plaukimo, bus sunku su juo. O aš tik pasakiau: tinka, man tokio ir reikia!", – prisiminė E.Krungolco atėjimą į penkiakovę J.Moskvičiovas.
Susitikę prie Žirmūnų tilto, apie reikalus pasikalbėjo tiesiog ant laiptų ir sutarė, kad tuo metu Policijos akademijoje studijavęs E.Krungolcas iš pradžių pabandys sportuoti, o paskui spręs, ką daryti. Tačiau perspektyvus jaunuolis užsikabino ir apsisprendė likti penkiakovėje.
"Kai jis pradėjo pas mane sportuoti, buvo netinkamas fechtuotis. Reikėjo daug dirbti ir ieškoti, kaip turi stovėti kojos, kaip turi dirbti rankos. Be to, Edvinui buvo sunku įveikti plaukimo ir bėgimo distancijas. Pavyzdžiui, bėgimo rungtyje jam visuomet buvo sunku paskutiniame, ketvirtame, kilometre. Padėjo tai, kad pasikeitė taisyklės ir bėgimas sutrumpėjo iki 3 km", – treneris vardijo priežastis, kodėl E.Krungolco kelias į karjeros viršūnę pakankamai užtruko.
Dvigubo darbo privengia
Nors E.Krungolcas J.Moskvičiovui niekada nekėlė tokių rūpesčių kaip plaukimo treneriams, tačiau konfliktų nepavyko išvengti ir penkiakovėje. Kai 2000-aisiais vykusiame pasaulio čempionate Italijoje jis patyrė fiasko ir neiškovojo vietos Sidnėjaus olimpiadoje, J.Moskvičiovas paklausė: "Ar verta toliau sportuoti?". Treneris nesiekė taip atsisveikinti su auklėtiniu, o norėjo užgauti atleto ambicijas.
Penkiakovės specialistas sako, kad jo auklėtinis patarimų galėtų ir dažniau paklausyti. "Edvinas turi savo nuomonę, tačiau ne visada teisingą. Reikia pripažinti, kad dirbdamas jis nepersistengia – kiek reikia, tiek padarys, bet ne daugiau", – apie E.Krungolcą sakė J.Moskvičiovas.
"Jeigu nepasiseka, nepuolu daugiau dirbti. Dvigubas darbas – kaip alkoholis. Jis tik viską nuskandina į užmarštį, o naudos – jokios. Daug geriau viską apmąstyti, išanalizuoti klaidas ir vadovautis protu, ne jausmais. Tada išlendi iš duobės", – rado savų argumentų geriausias 2008 m. šalies sportininkas.
Dvi olimpiados – vėjais
Pasiekęs šlovės viršūnę, E.Krungolcas fechtavimąsi įvardija kaip mieliausią rungtį, o neparankiausiomis laiko bėgimą ir plaukimą. Jis pabrėžia, kad niekada negalvojo apie tai, kad gali mesti sportą: "Net ir po skaudžiausių pralaimėjimų tikėjau, kad galiu pasiekti tai, ką esu užsibrėžęs. Net ir treneris buvo suabejojęs, ar aš galiu ką nors pasiekti. Tačiau aplinkinių nuomonė mano norų nesumažino."
Visą E.Krungolco karjerą iš arti matęs ilgametis treniruočių draugas Andrejus Zadneprovskis į penkiakovę pasuko metais anksčiau. Iš pradžių sportavęs Kaune, 1996 m. jis persikėlė į Vilnių ir nuo tada žymiausi Lietuvos penkiakovės meistrai matosi kone kasdien bei vienas kitą pažįsta kaip nuluptus.
"Edvinas užsispyręs žmogus. Iš arti mačiau jo pralaimėjimus, tačiau jis visada rasdavo jėgų vėl pakilti. Jam ypač sunkus metas buvo nepatekus į Sidnėjaus olimpiadą. Edvinas turėjo šansų prasimušti ir į Atlantos žaidynes, tad galima sakyti, kad dvi olimpiados jam "nuplaukė". Vis kažko pritrūkdavo – tai bėgime paslydo, tai ranka sudrebėdavo. Gal buvo dar nesubrendęs, o štai po 2000-ųjų pradėjo sparčiai tobulėti ir pateko į sportininkų elitą", – pastebėjo A.Zadneprovskis.
Į priekį vedė pergalės
Per pirmąjį rimtą apdovanojimą E.Krungolcas iškovojo taip pat ne be A.Zadneprovskio pagalbos. Prieš pat išvyką į 1998 m. Europos čempionatą Uppsalos mieste Švedijoje, J.Moskvičiovas sulaukė netikėto Andrejaus skambučio. "Treneri, važiavau motociklu, griuvau, čiuoždamas nusibrozdinau visą šoną", – tepasakė auklėtinis.
Vis tik į pirmenybes išvažiavo abu lietuviai. Prieš avariją varžybų favoritu laikytą A.Zadneprovskį gydytojai tepė įvairiais tepalais, bintavo ir sportininkas rado jėgų startuoti varžybose. Tačiau trauma greitai privertė kapituliuoti, o komandos draugo nelaimė tarsi sutelkė E.Krungolcą, kuris iš Švedijos parsivežė bronzos medalį. "Tuomet ir supratau, kad jis gali pasiekti dar daugiau", – pripažino J.Moskvičiovas.
Tačiau pačiam E.Krungolcui suvokti, kad tikrai ne be reikalo sportuoja, prireikė kur kas daugiau laiko. Save maksimalistu vadinantis 35-erių sportininkas viena svarbiausių pergalių įvardija Europos čempionato auksą 2003 m. Čekijoje: "Tada patikėjau, kad esu kažko vertas ir galiu siekti dar daugiau."
Nors po metų jis vėl karaliavo Senajame žemyne, tačiau Atėnų olimpiada tapo nusivylimu, kai E.Krungolcas užėmė priešpaskutinę, 31 vietą. Vis dėlto gimtinėje jis buvo sutiktas kaip didvyris, nes paaukojo savo rezultatą bėgimo rungtyje "pasaugodamas" A.Zadneprovskį, kuriam pavyko iškovoti olimpinį sidabrą. Dar po ketverių metų Pekine jau nė vienam neteko aukotis ir ant nugalėtojų pakylos penkiakovininkai lipo kartu.
Gali tapti treneriu
"Tegul tik sportuoja ir sportuoja", – apie E.Krungolco ateitį šypsodamasis pasakė treneris J.Moskvičiovas. Pats sportininkas sako, kad norėtų iki Londono olimpiados išlikti tarp geriausių. "Manau, 2012 m. vasaros žaidynėse dar turėčiau suspurdėti", – kalbėjo sausio 21 d. 36-ąjį gimtadienį švęsiantis "Šaulio" laimėtojas.
E.Krungolcas kartais užsimena apie tai, ką galėtų veikti baigęs sportininko karjerą. Magistrantūros studijas Vilniaus M.Romerio universitete baigusio vyro teisininko profesija nevilioja, tačiau jis žino, kad norėtų nenutolti nuo sporto. Viena ateities perspektyvų – tapti jaunųjų Lietuvos penkiakovininkų treneriu, kurie jau dabar yra dėkingi už vyresnio kolegos patarimus.
"Edvinas visų pirma yra pavyzdys, į kurį stengiuosi lygiuotis. Jis dažnai sako, kad reikia pamiršti frazę "Aš negaliu". Būdavo, kad sakau negaliu, nemoku, o jis atšaudavo: nė velnio, kaip taip gali būti? Todėl kai aplanko panašios mintys, visada save verčiu nugalėti. Toks yra ir Andrejus, jie abu visuomet padeda, pataria, su jaunesniais sportininkais bendrauja kaip su lygiais", – dėstė 24-erių Europos vicečempionė Laura Asadauskaitė.
E.Krungolco dosjė
Gimė: 1973 m. sausio 21 d. Vilniuje.
Ūgis: 188 cm.
Svoris: 78 kg.
Šeiminė padėtis: vedęs, žmona Vesta.
Pirmieji treneriai: Vanda ir Alvydas Tautvydai.
Dabartinis treneris: Jurijus Moskvičiovas.
Svarbiausi laimėjimai: 2003, 2004, 2005 m. Europos čempionas, 2006 m. pasaulio čempionas, 2001, 2004, 2005, 2007 m pasaulio taurės laimėtojas, 2008 m. Pekino olimpiados vicečempionas.
Naujausi komentarai