Į Lietuvos nacionalinės rinktinės pagrindą patekęs klaipėdietis Vidas Alunderis prieš rungtynes su Farerų salų komanda nesitikėjo, kad treneris Jose Couceiro leis žaisti nuo pirmųjų minučių.

– Net nesitikėjau, kad pakvies į rinktinę, – po pergalingų rungtynių iš karto į Ukrainą išvykęs dienraščiui sakė Simferopolio "Tavrija" gynėjas. – Kai žaidėme su rumunais ir austrais, mano pavardės nebuvo varžybų protokole, kuriame registruojama 18 žaidėjų. Didelių iliuzijų neturėjau ir šįkart. Todėl nustebau sužinojęs, kad su Farerų salų rinktine žaisiu nuo pirmųjų minučių.

– Gal su Farerų salų rinktine J.Couceiro siekė pakeisti gynybos žaidėjus po prastų rungtynių su serbais, o gal laisva vieta tarp gynėjų atsirado dėl to, kad negalėjo žaisti raudoną kortelę užsidirbęs Arūnas Klimavičius?

– Manau, jei A.Klimavičius būtų galėjęs žaisti su Farerų salų komanda, vargu ar būčiau patekęs į vienuoliktuką.

– Pirmąjį kėlinį krito į akis aktyvus jūsų žaidimas prie varžovų vartų. Tai buvo numatyta ar tiesiog taip susiklostė situacijos?

– Šalies rinktinės strategas nurodė aktyviai dalyvauti atakose. Todėl svečių baudos aikštelėje atsidūriau ne vieną kartą.

– Turėjote galimybę netgi pasižymėti.

– Proga, kai galva galėjau įmušti įvartį, buvo tikrai palanki. Net neįsivaizduoju, kaip nepataikiau į vartus.

– Futbolo mėgėjus nustebino pasyvus svečių žaidimas pralaimint. Lietuvos rinktinės gynėjai lengvesnės kovos tikriausiai neatsimena?

– Nėra ko stebėtis – Farerų salų futbolininkai nemoka pulti, todėl ir negrasė Žydrūno Karčemarsko vartams.

– Ar dideli pokyčiai įvyko rinktinėje, kai treniruoti pradėjo specialistas iš Portugalijos?

– J.Couceiro, kitaip nei ankstesnysis treneris, yra perkandęs taktikos subtilybes. Per treniruotes nuodugniai aiškina, "pastumdo" žaidėjus, kur jie vienu ar kitu žaidimo metu turi būti. Treniruotės nėra vienodos, neįkyrios. Daugiausiai dėmesio skiriame taktikai. Juk rinktinėje ne laikas žaidėjams gerinti fizines savybes.

– Po varžybų neužtrukote Lietuvoje, o greitai išvykote į Ukrainą. Kaip sekasi jūsų "Tavrijos" komandai?

– Čempionato pradžia buvo sunki. Pastaruoju metu atsigauname – trejas rungtynes sužaidėme lygiosiomis. Tačiau šiandien komandos situacija nekelia susižavėjimo – užimame 13 vietą tarp 16 komandų. Po 10 rungtynių turime 7 taškus. Mums menka paguoda, kad galinga Donecko "Šachtar" komanda yra tik dešimta. Tačiau mes tikimės, kad vasarą Ukrainoje įkurtoje "Premier" lygoje "Tavrijos" žaidėjams pavyks įgyvendinti iškeltą užduotį – patekti į penketuką.

– Ar dažnai tenka išbėgti į aikštę?

– Prieš kelionę į rinktinę buvau įsitvirtinęs pagrindiniame vienuoliktuke. Nuo spalio 1 d. atsistatydino trejus metus komandai vadovavęs Michailas Fomenka. Kai rungtynėse su Lugansko "Zaria" komanda vadovavo naujasis strategas Sergejus Pučkovas, tai likau tarp pagrindinių žaidėjų. Visas rungtynes žaidė ir iki tol epizodiškai rungtyniavęs Andrius Jokšas. Tiesa, sekmadienį laukia svarbios rungtynės su Lvovo "Karpaty" ekipa, kuri turi 8 taškus ir mus lenkia viena vieta. Nežinau, ar po pertraukos, kai buvau pakviestas į nacionalinę rinktinę, vėl būsiu tarp pagrindinių futbolininkų.

– Gal jau turite savo sąskaitoje įmuštų įvarčių?

– Kol kas "Tavrijai" padedu tik gynybos veiksmais. Įvarčio dar nesu pelnęs. Būnant prie komandos vairo M.Fomenkai, net nepriartėdavau prie varžovų vartų, kai buvo keliami kampiniai. Treneris neleido. Tad įvartį galėjau įmušti nebent tada, jei būtų tekę smūgiuoti 11 m baudinį.

– Ar apsipratote Krymo pusiasalyje? Tenkina visos sąlygos?

– Gavau butą. Įkurtuvėmis nesiskundžiu. Dažnai atvažiuoja žmona su dukrele. Spalio 24 d. vėl jų lauksiu. Šiuo metu Simferopolyje šiltos dienos, tik vakarai vėsūs.
Kalbant apie komandą, buvo viena tokia nesąmonė. M.Fomenka buvo nutaręs bausti futbolininkus piniginėmis baudomis, jo manymu, kaltus dėl pralaimėjimo. Gerai, kad S.Pučkovas panaikino tą nesusipratimą.

– Jums nors kartą teko gauti mažesnę algą?

– Vieną kartą teko. Pikčiausia, kad ne premijos, o baudos susilaukiau po 3:1 laimėtų rungtynių su Kijevo "Arsenal". Treneris sprendimą argumentavo tuo, kad neva įvartis į mūsų vartus krito dėl mano klaidos.

– Su kuo labiausiai susibičiuliavote per tuos mėnesius Ukrainoje?

– Net nereikėjo sukti galvos, su kuo leisti laisvalaikį. Be manęs komandoje – dar du žemaičiai: gargždiškis A.Jokšas ir kretingiškis M.Rapalis. Marius po sunkių dienų "Žalgiryje" pasirašė su "Tavrija" metų sutartį. Kai atvyko, buvo trečiasis komandos vartų sargas, dabar tapo antruoju. Andrius po traumos pradeda atsigauti – paskutiniosiose rungtynėse žaidė pagrindinėje sudėtyje, o M.Rapalis gina "Tavrija" dublerių ekipos vartus.

– Ar teko paragauti ukrainietiško alaus ir "gorilkos"?

– Degtinės? Oi, ne. Degtinės negeriu ir kitiems nerekomenduoju. Alučio leidžia paragauti. Tačiau lietuviškas alus – skanesnis.