Pratęsęs sutartį su Austrijos krepšinio federacija, K.Kemzūra neslepia, kad pasiilgo kasdienio darbo klubinėje komandoje. Žinomas šalies krepšinio specialistas jokio klubo netreniruoja nuo 2015 m. sezono pabaigos, kai atsisveikino su Čekijos čempione – Nimburko ČEZ.

"Noriu sugrįžti į klubinį krepšinį. Laukiu progos ir esu tam pasiruošęs. Laukiu ir artėjančių švenčių. Per jas prie stalo susėsime su šeima, kurią vasarą papildė ir sūnaus dukrelė. Jos gimimas buvo puiki dovana. Pasiūlymas treniruoti klubą? Tai taptų tarsi papildoma – Kalėdų – dovana", – "Kauno dienai" sakė neseniai seneliu tapęs K.Kemzūra.

Per savo karjerą kaunietis yra dirbęs Turkijoje, Lenkijoje, Italijoje, Latvijoje, Rusijoje, Čekijoje. 2010-aisiais strategas Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę atvedė pasaulio čempionato bronzos link, o su nacionaline komanda atsisveikino po 2011 m. mūsų šalyje vykusio Europos čempionato.

Pokalbį su K.Kemzūra pradėjome šventiniais motyvais.

– Kaip žadate sutikti didžiąsias metų šventes?

– Kūčias ir Kalėdas tradiciškai sutinku su šeima. Mūsų bus nemažai – ir tėvai, ir sūnaus šeima. Naujųjų metų sutikimas dar nesuplanuotas. Galbūt juos atšvęsime kartu su draugais.

– Kurios šventės labiau laukiate?

– Ir dabar, ir anksčiau, kai treniruodavau klubus, labiau laukdavau Kūčių ir Kalėdų. Tada atsirasdavo reta galimybė sugrįžti namo, susitikti su šeima. Tai labai smagus jausmas.

– Ar daug dėmesio skiriate dovanoms pirkti?

– Anksčiau dovanų pirkdavome daug ir įvairių. Gal net ir per daug. Dabar apsiribojame simbolinėmis, bet mielomis. Visai be jų išsiversti neišeina. Vis dėlto pagrindinė dovana bus, kad visa šeima susirinksime kartu. Sūnaus šeimai vasarą gimė dukrelė. Argi tai ne dovana?

Sūnaus šeimai vasarą gimė dukrelė. Argi tai ne dovana?

– O kokios Kalėdų dovanos norėtumėte pats? Gal darbo sutarties su klubu?

– Žinoma, darbas gerame klube būtų puiki dovana.

– Esate Austrijos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris, tačiau šiuo metu jokio klubo netreniruojate. Nereikia nervintis dėl komandos rezultatų. Ar tokia ramybė jūsų neslegia, netrūksta veiklos?

– Su Austrijos rinktine dirbau vasarą. Dabar turiu laisvo laiko, žvalgausi, stebiu. Kaip ir minėjau, norėčiau treniruoti klubą. Laukiu pasiūlymų. Kai pakviečia, vedu seminarus. Prisidėjau prie projekto "Talentų U15 karta". Mano draugas Gediminas Meiliūnas yra Kauno "Aisčių-LSU" komandos strategas, jis pasiūlė vesti treniruotę merginoms. Neatsisakiau.

– Su Austrijos rinktine šiais metais dirbote du mėnesius – per pasirengimo ciklą ir Europos čempionato atranką. Ar sutartį pratęsėte ilgesniam laikui?

– Pasibaigus Europos čempionato atrankai, paprašiau laiko pagalvoti. Norėjau, kad darbas vyktų profesionaliai, todėl norėjau išsiaiškinti įvairius niuansus, aptarti detales. Kai tai padarėme, sutikau pratęsti sutartį.

– Jūsų treniruojamiems Austrijos krepšininkams nepavyko prasibrauti į 2017 m. Europos čempionatą – atrankoje likote už vokiečių ir olandų nugarų. Tikslas nepasiektas, bet ar jis buvo realus?

– Austrijos rinktinė buvo netoli tikslo, bet jo įgyvendinti vis dėlto nesugebėjo. Tam buvo priežasčių. Nesusirinko visi geriausi šalies krepšininkai – vieni atsisakė padėti, kiti negalėjo atvykti, nes buvo traumuoti. Nepaisant to, nuveikėme didelį darbą, rinktinė patobulėjo. Austrijos krepšinio federacija mano darbu liko patenkinta.

– Su rinktinės žaidėjais bendravote angliškai. Ar mokate ir vokiečių kalbą?

– Angliškai. Vokiškai moku tik kelias frazes.

– Lietuva – krepšinio šalis, Austrija – ne. Ar labai skiriasi lietuvių ir austrų krepšinio pagrindai, ar austrai gerokai sunkiau priima tai, ką jiems aiškinate?

– Su rinktine padaryti kokybišką šuolį per kelias savaites yra nelabai realu. Austrijos rinktinėje rungtyniauja daug krepšininkų, kurių šaknys iš Balkanų, buvusios Jugoslavijos šalių. Jiems suteikta Austrijos pilietybė, šie krepšininkai yra vos ne pagrindinė komandos jėga. Pasakysiu taip: medžiaga nebloga, bet reikia laiko, daugiau rungtynių su pajėgesniais varžovais. Lietuvoje viską pakeisti galima kur kas greičiau.

– Prieš penkiolika metų pats rungtyniavote Austrijoje, atstovavote Gmundeno "Swans" komandai. Kaip per tą laiką pasikeitė Austrijos krepšinis – pasistūmėjo į priekį ar trypčioja vietoje?

– Austrijos krepšinio lyga nėra stipri. Joje rungtyniauja ekipos, kurių meistriškumas – kaip LKL čempionate dalyvaujančių silpnesnių komandų ar NKL stipresnių ekipų. Pagrindiniai rinktinės krepšininkai žaidžia užsienyje. Didžiausias Austrijos krepšinio talentas Jakobas Poeltlas rungtyniauja NBA. Jis vilki Toronto "Raptors" marškinėlius. Europos čempionato atrankoje šis krepšininkas rinktinei nepadėjo. Du patyrę žaidėjai rungtyniauja Ispanijoje.

– Jūsų treniruota Nimburko ČEZ komanda 2014 ir 2015 m. tapo Čekijos čempione. Dėl kokių priežasčių su ja atsisveikinote?

– Baigėsi mano sutartis, o ČEZ jos pratęsti nesiūlė, nes gerokai sumažėjo klubo biudžetas.

– Ar labai pasiilgote kasdienio darbo su klubu?

– Žinoma. Noras treniruoti klubą niekada nebuvo dingęs. Kai treniruodavau kurį nors klubą, per sezoną pavargdavau, tačiau vėliau įtampa atslūgdavo ir vėl norėdavosi kibti į darbą. Šiuo metu trenerių rinkoje situacija įtempta. Gal ir klubai labiau skaičiuoja. Dirbti norėtųsi ne vien dėl finansinių dalykų. Būtų įdomu treniruoti komandą, kuri gal ir kuklesnė, bet turinti aiškią viziją ir kryptį. Nesinorėtų dirbti ten, kur nelabai profesionaliai žiūrima, kur yra vienkartinis projektas, o treneris turi būti viskuo, net ir vairuotoju. Geriau dirbti ten, kur mažesnis biudžetas, bet viską gali daryti profesionaliai.

– Ar buvo tokių pasiūlymų, kurie jums pasirodė nepriimtini?

– Buvo pasiūlymų, kurių neskubėjau priimti, nes jie nebuvo labai įdomūs.

– 2009–2012 m. buvote Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris. Iš darbo su rinktine liko daugiau malonių ar skaudžių prisiminimų?

– Laikas kai ką išdildo, tačiau labiau prisimenu džiugius įvykius, teigiamas emocijas. Smagu prisiminti 2010-ųjų pasaulio čempionatą, kai iškovojome bronzos medalius. Kai laimi, visi būna patenkinti. Bet šiaip tas laikotarpis nebuvo nei labai geras, nei labai nuviliantis. Žinoma, skaudu prisiminti 2011 m. Europos krepšinio čempionatą. Tada su mūsų rinktine buvo siejamos labai didelės viltys. Tačiau taip atsitiko, kad ketvirtfinalyje 65:67 pralaimėjome Makedonijos rinktinei. Po šios netikėtos nesėkmės buvo sunku psichologiškai ir man, ir žaidėjams. Skaudžiausia, kai daug ir sąžiningai dirbi, o rezultato nėra. Kartelė iškelta aukštai, ją nelengva išlaikyti. Sulaukiau nemažai kritikos, net ir nepagrįstos, neteisingos.

– Gal ateityje vėl norėtumėte tapti Lietuvos rinktinės strategu? Pagalvojate apie tai?

– Niekada nesakyk niekada! Vienu momentu galvoji vienaip, pasikeitus situacijai – kitaip. Dabar esu Austrijos rinktinės treneris, todėl dėmesį skiriu jai. Taip pat noriu sugrįžti į klubinį krepšinį. Laukiu progos pradėti darbą su klubu ir esu tam pasiruošęs. Dabartiniam Lietuvos rinktinės treneriui Dainiui Adomaičiui linkiu, kad turėtų daugiau palaikymo nei priešpriešos.

– Šiuo metu net trys buvę Lietuvos rinktinės strategai: jūs, Jonas Kazlauskas, Ramūnas Butautas – netreniruoja klubų. Kuo tai galima paaiškinti?

– Kiekvienu atveju reikėtų kalbėti atskirai. Gal kiti treneriai nenori imtis darbo bet kuriame klube. Aš galiu kalbėti tik apie save. Tikriausiai vieniems esu per brangus, kitiems – nelabai geras treneris. Ieškant klubo gal trūksta geresnių ryšių.

– Turite laiko, todėl galite stebėti Lietuvos komandų pasirodymą Europos turnyruose. Kokį įspūdį šį sezoną susidarėte apie Kauno "Žalgirio" žaidimą Eurolygoje?

– Stengiuosi nepraleisti "Žalgirio" rungtynių. Prieš sezoną komandą papildė daug naujokų, joje nemažai jaunų žaidėjų, ribotos ir klubo finansinės galimybės. Tačiau žalgiriečiai kaunasi su visais varžovais. Vis dėlto ekipai dar truputį trūksta iki geriausių Europos komandų lygio. Šiemet pasikeitė Eurolygos formatas, joje rungtyniauja ne 24, o tik 16 geriausių klubų. Žaidžiant su galingais varžovais daug lemia net kelios klaidelės. Noriu pagirti Klaipėdos "Neptūną", kuris puikiai, stabiliai žaidžia FIBA Čempionų lygoje. Sezono pradžioje "Neptūnui" LKL čempionate nesisekė, tačiau klubo vadovai nepuolė atleisti trenerio, tikėjo juo. Solidūs klubai gerbia save ir trenerį, todėl neskuba daryti skubotų sprendimų.

– Ar, be krepšinio, turite pomėgių, kuriems skiriate nemažai laiko?

– Vieno išskirtinio – ne. Mėgstu skaityti knygas, pasportuoti. Žiemą, kai yra sniego, patinka paslidinėti. Kartais su žmona apsilankome teatre.