– Artėja naujas etapas, atranka į pasaulio čempionatą. Nežinios ir nesusipratimo yra daugybė. Kaip vertinate iki šiol vykstantį FIBA ir Eurolygos konfliktą, kas čia vyksta?

– Vyksta karas tarp dviejų organizacijų, galima taip apibūdinti. Blogiausia, kad žaidėjai turi atsiprašinėti, kad negali žaisti už nacionalinę rinktinę. Kitų šalių, kitų komandų žaidėjai viešai deklaruoja pareiškimus, kad dėl to negalės atstovauti savo rinktinių ir t.t.

– Yra žinių, kad kai kurie išleistų savo žaidėjus. Vieni išleidžia, kiti ne. Tai kas tada?

– Labai sudėtinga situacija, daug teorijos. Kas praktiškai gali atsitikti tai sunku pasakyti. Yra net ir tokių variantų, kad gali būti prieinama net iki sankcijų. Diskusija prasidėjo kai, berods 2010 m. FIBA paskelbė, kad sirgaliai matytų savo nacionalines rinktines dažniau rungtyniaujančias namuose. Blogiausia, kad praėjo 7 metai ir per juos dvi organizacijos nesugebėjo susitarti dėl kelių dienų, kada vyks rungtynės ir susidėlioti tvarkaraščius.

– Jums sudėtinga komentuoti visiškai objektyviai, nes esate federacijos, o pastaroji FIBA struktūroje, bet moraliai esate kažkurioje šio konflikto pusėje?

– Aš esu treneris, nežinau daug teisinių ir kitų dalykų, atvirai pasakius, nelabai ir domiuosi. Manau, kad trenerio darbas yra krepšinio salėje. Čia nėra vieno kalto ar vieno teisaus. Abi organizacijos aukščiau yra pastačiusios principus ir ambicijas, nei krepšinį, žaidėjus, trenerius, sirgalius.

– Dabar situacija yra kokia yra, „Žalgirio“ žaidėjai lieka žaisti „Žalgiryje“, kituose klubuose žaidėjai taip pat lieka. Turite komandą, į kurią kviečiate K. Lavrinovičių, 38 m. žmogų, kuris jau tarsi buvo atsisveikinęs su rinktine. Kaip jis reagavo?

– Mes kalbėjome vasarą ir su juo, ir su T. Delininkaičiu ir jie abu turėjo labai gerus praėjusius sezonus. Mes kalbėjome apie tą galimybę, kai bus vadinamieji langai prisidėti prie nacionalinės rinktinės ir padėti. Mūsų tikslas buvo surinkti stipriausius žaidėjus, demonstruojančius geriausią krepšinį šiuo momentu.

– Rinktinė bus kokia bus, kiti susidurs su tomis pačiomis problemomis. Tai, kad kviečiate veteranus, čia stiprybė, silpnybė ar čia tiesiog situacija tokia, kokia yra?

– Reikalavimai yra aukščiausi ir man ir komandai. Viskas labai aišku, yra dvejos rungtynės ir galvojame tik apie dvi pergales, o pirmos rungtynės bus Kosove.

– Po dviejų dienų rungtynės su lenkais. Gana greitas atrankos procesas.

– Eurolygoje dabar irgi žaidžia kas dvi dienas ir visi sako, kad labai įtemptas grafikas ir sudėtinga. Taip, faktas, kad sudėtinga. Situacija yra tokia ir nieko negalima pakeisti. Kai žiūri rinktines, kad ir, pavyzdžiui, lenkus, tai jie neteks ko gero tik vieno žaidėjo, kuris rungtyniauja Malagos „Unicaja“.

– O Lietuva – beveik visų?

– Čia ir yra tas pagrindinis skirtumas. Yra tokios rinktinės, kaip pas mus grupėje Vengrija, kur irgi greičiausiai nerungtyniaus tik vienas žaidėjas. O čia turėsime visiškai naują komandą.

Blogiausia, kad praėjo 7 metai ir per juos dvi organizacijos nesugebėjo susitarti dėl kelių dienų, kada vyks rungtynės ir susidėlioti tvarkaraščius.

– Pakalbėkime apie ateitį, kuri anksčiau ar vėliau bus, kai visi galės atvažiuoti. Jus, kaip rinktinės trenerį, turbūt džiugina, kad Š. Jasikevičius į Eurolygos kovas meta jaunus žaidėjus – Paulių Valinską, Martyną Sajų, Gytį Masiulį, Martyną Arlauską. „Lietuvos ryte“ nemažai žaidžia jaunasis M. Echodas. Situacija žiūrint į ateitį atrodo kuo puikiausia?

– Mane tik džiugina tokie rezultatai ir tas jaunųjų žaidėjų demonstruojamas žaidimas. Labai įdėmiai juos stebime ir Lietuvoje, ir užsienyje. „Žalgiris“ visada turėjo savo viziją kas susiję su savo sistemos auklėtiniais, jaunais žaidėjais ir Šarūnas labai gerai viską daro. Kalba yra apie Lietuvos krepšinį ir jie, kaip klubas, tuo rūpinasi. „Lietuvos ryte“ – Echodas, kuris yra vienas talentingiausių savo kartos žaidėjų, tikėkimės, kad tas progresas bus matomas kasdien, kiekvienose rungtynėse.

– Klubo netreniruojate, turite laiko apsižiūrėti kas vyksta Lietuvoje. Matau, kad stebite rungtynes salėse. Esate kažką pamatęs, ko gal net nepagalvojote? Naujų žaidėjų, talentų, kurie iki LKL sezono pradžios dar net nebuvo jūsų akiratyje?

– Yra žaidėjų išplėstinis sąrašas, kur yra konkrečios pavardės, bet yra ir žaidėjų, į kuriuos atkreipiame dėmesį, ypač kurie rungtyniauja savo amžiaus nacionalinėse rinktinėse. Tų žaidėjų yra ir krepšinio šalyje jų visada bus.

– Kaip Jums NBA žaidžiančių lietuvių situacija? Mindaugas Kuzminskas, puikiai atrodęs Europos čempionate, atleistas iš savo klubo. Turėtumėte jam kokį patarimą? Gal jam vertėtų grįžti į Eurolygą, kur jis garantuotai gautų gerą kontraktą ir daug žaidybinio laiko?

– Kaip tik teko kalbėti su Mindaugu. Jis yra užsispyręs, talentingas žaidėjas ir jo pagrindinis tikslas yra įsitvirtinti NBA. Jis tikrai yra to amžiaus, kai yra pats tas amžius ir ta branda ateina. Manau tikrai bus susidomėjimas.

– Kokios jūsų žinios? Jau arti kokio susitarimo? Nekalbant apie konkrečius pavadinimus, bet iš principo.

– Čia turėtų būti klausimas agentui, bet manau, kad taip.  Turėtų sulaukti kažkokių pasiūlymų ir po to tik sprendimą jis pats turės priimti.

– Domantas Sabonis spindi NBA, kai kuriems net netikėta atrodo tokia sėkmė. Kaip jūs vertinate?

– Labai gerai įsiliejo į žaidimą ir išnaudojo tuos šansus, kurie suteikti. Kartais sporte yra tokios situacijos, kai komandos draugas gauna traumą ir atsiranda tie šansai. Jis jais kuo puikiausiai naudojasi ir matosi, kad nuo pačių pirmųjų rungtynių labai gerai įėjęs į komandos žaidybinę sistemą, žino, ko treneris nori. Gal lengviau žaisti, nes tai labai įvairiapusis žaidėjas. Jis gerai mato aikštę, geras pasuotojas, gali žaisti 4 ir 5 pozicijose. Dabar, šiuolaikiniame krepšinyje, universalumas yra labai svarbu. 

– Žvelgiant bendrai, situacija tikrai nebloga, kalbant apie tuos tikruosius rinktinės narius. Tik paradoksas, kad jais pasinaudoti yra neįmanoma.

– Yra taip buvę 1999-2000 m., dar kai pats rungtyniavau „Žalgiryje“, buvo tie vadinami langai, turėjome atrankines rungtynes ir žaidėme. Tačiau viskas buvo labai aiškiai suderinta, buvo aišku dar vasarą, kaip bus rungtyniaujama viso sezono metu. Lietuvos rinktinei buvo labai logiškas ir geras sprendimas priimtas. Dauguma mūsų žaidėme „Žalgiryje“, mūsų treneris buvo J. Kazlauskas ir nereikėjo jokio blaškymosi. Buvo viena sistema, prisijungdavo keli žaidėjai rungtyniaujantys užsienyje:A. Karnišovas, G. Einikis, D. Lukminas ir viskas. Dabar situacija kitokia.

– M. Kalnietis, J. Mačiulis rinktinėje žaidžia daug, klubuose visai mažai. Šių krepšininkų situacija nėra labai gera?

– Jonas rungtyniauja ir Ispanijos lygoje, ir Eurolygoje, nes nemažai traumuotų žaidėjų. Apie tai su juo kalbėjomės. Reikia būti kantriam ir ta situacija gali bet kada pasikeisti. Aišku, niekas tų traumų nenorime ir nelinkime net priešininkams, bet gavosi tokia situacija ir tiek. O Manto situacija tokia, kad yra per daug legionierių, o lygoje yra limitai ir treneris pasitiki kitais žaidėjais. Mantas pats sako, kad jie su fizinio parengimo treneriuturi susidarę planą, kada jis turi pradėti rungtyniauti Italijos lygoje. Pažiūrėsime, sezonas ilgas, visiems norisi rungtyniauti. Žaisti dvejas rungtynes per savaitę yra idealu. Gerai, kad Eurolygoje nėra limitų, tai gali rungtyniauti ten.

– Dar apie tą paradoksalią situaciją. Jei viena komanda laimės teisę žaisti pasaulio čempionate, tai tarsi laimės teisę žaisti kitai komandai. Net ir moraline prasme gana kebli situacija?

– Pirmiausia reikia į viską žiūrėti taip, kad kai kurie žaidėjai turi šansą užsivilkti Lietuvos rinktinės marškinėlius ir jie turi tuo pasinaudoti. Gali pasirodyti kitame lygmenyje, gali gerai užsirekomenduoti, gali net taip užsirekomenduoti, kad bus kviečiamas į rinktinęvisada. Antra, man labai nepatinka tas skirstymas, kad antra, ar net trečia rinktinė. Tai yra žaidėjai, kurie šiai dienai yra geriausi lietuviai žaidėjai, kurie gali rungtyniauti nacionalinėje rinktinėje. Tą reikia labai aiškiai apibrėžti. Visi, su kuriais teko bendrauti, dega dideliu noru, ryžtu atstovauti. Jie kiekvienas atvažiavęs atiduos maksimaliai jėgų ir kiekvienas norės išnaudoti tą šansą.