Būkime atviri – praėjusio šeštadienio rungtynės Mytiščiuose tarp vietos „Chimki“ ir Kauno „Žalgirio“ nebuvo pačios geriausios kokybės. Ir ne tik dėl to, kad ketvirtajame kėlinyje „Žalgiris“ nesugebėjo įveikti varžovų zoninės gynybos.

„Chimki“ mačui registravo 8 žaidėjus, tačiau vienas jų, žaisti negalintis Dairis Bertans, tai padarė tik dėl reikalavimo turėti bent 8 krepšininkus.

„Chimki“ išguldė traumos ir koronavirusas, todėl jie rungtyniavo septynių žmonių rotacija, kurių vienas – dvidešimtmetis debiutantas. Krepšininkai turėjo saugotis pražangų, žaisti ne savo pozicijose ir tausoti jėgas.

Ir visgi dienos pabaigoje Eurolyga galėjo sakyti, kad viskas pavyko – rungtynės sužaistos, rezultatas – archyvuose, važiuojame toliau.

„Chimki“ sukandę dantis šią savaitę keliauja į Ispaniją, kur minimalia sudėtimi sužais dar dvejas rungtynes. Vėlgi – apie kokybę svajoti nereikia, tačiau bus padaryta, kas turi būti padaryta – sužaistos rungtynės.

Ši situacija sezono pradžioje būtų nurašyta į „yra kaip yra“ kategoriją ir niekas pernelyg dėl to nesuktų galvos, jeigu ne kitas, Sankt Peterburgo „Zenit“ atvejis.

Koronavirusas šioje komandoje užkabino 8 krepšininkus, todėl vakar pats klubas, nesulaukęs atsakymo iš Eurolygos, nusprendė, kad nevyksta į Ispaniją, kur turėjo žaisti dvejas rungtynes.

Čia yra faktas, kuris gali prasprūsti pro akis, bet jis yra be galo svarbus, todėl pasikartosiu: „Zenit“ nesulaukė atsakymo iš Eurolygos, ką jiems daryti, todėl patys priėmė sprendimą nevykti į rungtynes.

Tai yra tipinė Eurolyga – uždavus skubų (ir juo labiau vadovėlyje neaprašytą) klausimą, atsakymo lauksi ilgai. Sankt Peterburgo ekipa jo net nelaukė.

Atsibudusi po „Zenit“ pranešimo, Eurolyga paskelbė, kad dvejos šios komandos rungtynės šią savaitę iš tiesų neįvyks, o sprendimas dėl jų bus priimtas pagal Eurolygos nuostatus ir taisykles dėl COVID-19.

Bėda ta, kad Eurolyga aiškiai neapsibrėžė, kas būtų, jeigu 8 žaidėjai negalėtų žaisti dėl koronaviruso. Buvo numatyta, ką daryti, jeigu rungtynės negali vykti tam tikroje šalyje dėl jos įstatymų, ką daryti, jei iškrenta vienas ar du krepšininkai, bet koks yra planas ir protokolas iškritus 8 žaidėjams, nėra iki galo apibrėžta.

Scanpix nuotr.

Galima ginčytis dėl to, ar visos ekipos laikosi pakankamų sveikatos saugumo reikalavimų, galima kelti klausimą, kodėl didžioji dalis apsikrėtimų yra susiję su Rusijos klubais, bet visa tai yra antriniai dalykai.

Svarbiausias klausimas yra šis – kodėl Eurolygos planas A yra toks primityvus?

Liepos mėnesį buvo patvirtintas tradicinis tvarkaraštis, pagal kurį ekipos nuo spalio iki balandžio žaidžia tradicinį reguliarųjį sezoną.

Rungtynių perkėlimai numatyti tik tuo atveju, jeigu apie tai pranešama likus daugiau nei  15 dienų iki mačo.

Tarpų ar laisvų savaičių, kada galėtų būti žaidžiamos tos perkeltos rungtynės, nebuvo numatyta.

Kaip ir bet kuriais kitais metais, Eurolyga sustos tik vasario viduryje, kai Europoje tradiciškai žaidžiamos taurių varžybos.

Eurolyga nusprendė, kad varžybos į priekį bus stumiamos buldozerio principu ir komandos, negalinčios žaisti, bus baudžiamos 0:20. Taip jau buvo nubausta Liublianos „Cedevita Olimpija“, kuri viso labo vadovavosi Slovėnijos įstatymais ir užsidarė 10 dienų karantinui.

Pasikartosiu – Liublianos klubas buvo nubaustas vien dėl to, kad laikėsi savo šalies nustatytos tvarkos.

0:20 yra žiauri bausmė krepšinyje, kadangi gauti techninį pralaimėjimą yra net baisiau nei rungtynėse pralaimėti 40 taškų skirtumu. Pagal FIBA sistemą, pergalė yra verta dviejų taškų, pralaimėjimas – vieno, techninis pralaimėjimas – nulio.

Tai reiškia, kad jeigu sezono pabaigoje kelios komandos surenka po lygiai pergalių ir pralaimėjimų, ta ekipa, kuri turi bent vieną techninį pralaimėjimą, bus žemiau. Maža to, ji bus žemiau už viena pergale mažiau turinčią ekipą. O kas bus jei tokių techninių pralaimėjimų komanda turės du ar tris?

Techniniai pralaimėjimai yra gėdinga išeitis net mėgėjų lygoms, todėl Eurolyga to turėtų vengti visomis išgalėmis.

Tas jau ir yra daroma – teoriškai, tos rungtynės Mytiščiuose turėjo būti techninis pralaimėjimas „Chimki“ komandai, kadangi ji nesugebėjo laiku gauti testų rezultatų. Visgi tada buvo priimtas žmogiškas sprendimas mačą pavėlinti diena.

Realu, kad „Zenit“ atveju irgi tai bus padaryta, ir mačai bus perkelti į vėlesnę datą. Bėda tik ta, kad kalendoriuje, kaip jau minėjau, nėra numatyta laisvų dienų.

Net jeigu „Zenit“ komandai tos dvikovos bus įspraustos kalendoriuje sukuriant daugiau dvigubų savaičių, kas nutiks, jeigu tokių atvejų kaip „Zenit“ bus daugiau? Jeigu reikės nukelti ne dvejas, o ketverias, aštuonerias ar 15 rungtynių?

Eurolyga laukė iki pat rugsėjo vidurio, kad pasitvirtintų savo būsimo sezono tvarką, ir prieš tai nebendravo nei su nacionaliniais čempionatais, nei su FIBA, kad sutartų dėl galimų tvarkaraščio keitimų. Dėl to ir sunkiai įsivaizduojamas Eurolygos burbulas – tiesiog nėra susiderinta su kitomis lygomis, kad jos iš nacionalinių čempionatų išleistų komandas.

Nacionalinės lygos su Eurolyga galimai net ir nesileistų į dialogą, nes per paskutinius kelis metus tarp šių pusių buvo sudeginti visi tiltai. Jeigu anksčiau šalių pirmenybių vadovai buvo kviečiami į diskusijas su Eurolyga ir kai kurios jų net buvo Eurolygos dalininkės, tai per paskutinius kelis metus Eurolyga susipyko su visais, su kuo tik galėjo.

Eurolyga dabar stovi ant vis labiau po jos kojomis drebančios ir skilinėjančios žemės, o vienintelė jų išeitis, atrodo, melstis ir tikėtis, kad ta žemė tiesiog nustos drebėti.