Toks sprendimas yra neišvengiamas dėl Eurolygos vadovų susitarimo, sprendžiant sezono pabaigos klausimą. Tinklalapio „BasketNews.lt“ žiniomis, Eurolygoje yra sutarta, kad jeigu bent vienas klubas prieštaraus sezono pratęsimui, jo bus klausoma ir sezonas pasibaigs čia ir dabar.

Kalba eina ne tik apie 11 balso teisę turinčių komandų, bet apie visas 18 ekipų. Net jeigu tos 11 ekipų, kurios pirmadienį vaizdo konferencijoje balsuos dėl sezono pratęsimo, vienbalsiai sakytų „už“, kokio Sankt Peterburgo „Zenit“ vadovui užtektų pasakyti, kad jo ekipa neatvyks į sezono pabaigimo varžybas, ir jos neįvyktų.

Eurolygos tikslas yra sezoną pabaigti su 18 komandų. Bet koks kitas skaičius – 17, 16 ar 8 – netiks.

Tikimybė, kad visos 18 komandų susitartų pratęsti sezoną, yra praktiškai neegzistuojanti.

Pavyzdžiui, tinklalapio kolegos Graikijoje tikina, kad Atėnų „Panathinaikos“ yra „1000 proc. už tai, kad sezonas nebūtų pratęstas“. Pirėjo „Olympiakos“ pozicija gal ir nėra tokia griežta, tačiau ji taip pat labiau neigiama nei teigiama.

Ispanijoje „Barcelona“ ir Madrido „Real“ gal ir norėtų pakovoti, tačiau Vitorijos „Baskonia“ ir „Valencia“ (kuri neturi A licencijos) tokiu noru nedega.

Turkijoje „Anadolu Efes“ puoselėja viltis apie pirmąjį Eurolygos trofėjų ir, prieš sustabdant sezoną, ji tvirtai pirmavo turnyrinėje lentelėje. Jeigu šis Stambulo klubas būtų už sezono pratęsimą, tai kita to paties miesto komanda, „Fenerbahče“, yra atsargesnės pozicijos.

Izraelyje atgaivinamas nacionalinis čempionatas ir Tel Avivo „Maccabi“ jau ruošiasi pratęsimui, todėl greičiausiai būtų už Eurolygos pratęsimą. Panašios pozicijos galėtų laikytis ir Vokietijos klubai, nors jie ir neturi A licencijos.

Jeigu šioje kompanijoje netrūksta abejojančių, tai pridėkime Milano „AX Armani Exchange“ ir Rusijos klubus ir gausime tiek neigiamų balsų, kad sezono pratęsimas tampa neįsivaizduojamas. Tik ne tokiomis sąlygomis, kokias nusistatė pati Eurolyga.

Krepšininkų algų klausimas

Noru atgaivinti sezoną nedega ir krepšininkai, o uždarius šio sezono klausimą, būtent žaidėjų ateities klausimas taps svarbiausiu Eurolygos koridoriuose.

Eurolygos klubų biuruose visoje Europoje jau kurį laiką skaičiuojami šio ir artėjančio sezono nuostoliai. Ir čia labiausiai dejuoja komandos, kurios stipriai priklauso nuo žiūrovų arenose generuojamų pajamų.

Kauno „Žalgiris“, „Maccabi“, „Baskonia“ ar Berlyno ALBA didelę dalį savo biudžeto surenka iš bilietų pardavimo ir kitą sezoną jos žvelgia į stipriai mažėsiančius skaičius. Praktiškai nėra abejonių, kad visoje Europoje masiniai renginiai bus draudžiami ir rudenį. Kalbinti krepšinio pasaulio žmonės pateikia įvairias prognozes – nuo optimistinės, kad žiūrovai gali sugrįžti 2021 metų pradžioje, iki pesimistinės, kad visas kitas sezonas būtų žaidžiamas be sirgalių tribūnose.

Ką tai reikštų, pavyzdžiui, „Žalgiriui“? Maždaug 5 mln. eurų skylę biudžete. Kai šio sezono biudžetas buvo apie 12 mln., jis trauktųsi beveik pusiau. Ir tai būtų ne viskas – bijoma, kad savo paramą gali mažinti ne tik rėmėjai, bet ir Kauno miestas, antras didžiausias klubo donoras po sirgalių.

Į milžiniškus praradimus žvelgia ir „Maccabi“, daugiausiai pinigų iš bilietų pardavimo Europoje surenkanti ekipa. Jos pajamos iš žiūrovų siekia apie 10 mln. eurų ir Izraelio ekipa neįsivaizduoja, kas galėtų padengti šią sumą.

Eurolyga, matydama sudėtingą situaciją, atlaisvino savo pačios nustatytas sąžiningos konkurencijos taisykles ir leido klubų savininkams padidinti savo indėlį į biudžetus. Ir nors dabar tai yra vertinamas kaip teigiamas žingsnis, ilgainiui tai gali tik dar labiau padidinti atotrūkį tarp pirmaujančių ir antrojo ešalono ekipų.

Ant rankų pirštų galima suskaičiuoti komandas, kurios kitą sezoną nepajus didesnės ekonominės žalos. Pirmiausia minimos stiprius savininkus turinčios Milano „AX Armani Exchange“, „Anadolu Efes“ ir „Valencia“ ekipos. Tada – futbolo milžinų išlaikomos „Real“ ir „Barcelona“. Tuomet (o čia jau su didesniu klaustuku) – Rusijos klubai, besitaškantys pinigais net didžiausių krizių metu.

Žemyn smuks ne tik tokio milžino kaip „Maccabi“, bet ir „Fenerbahče“ biudžetas. Pastaroji ekipa ne vieną sezoną kovoja su skolomis ir ši vasara greičiausiai pagaliau bus ta, kai bus pasakyta „gana“ gyvenimui į skolą.

Graikijos flagmanai – „Panathinaikos“ ir „Olympiakos“ – taip pat žvelgia į kur kas tuštesnes pinigines.

Esant tokiai situacijai, krepšininkų kontraktų klausimas klubams dabar yra net svarbesnis nei sezono pratęsimas. Eurolyga su žaidėjų sąjunga susitarė, kad šį sezoną krepšininkams būtų išmokėti 80 proc. siekiantys atlyginimai, jeigu sezonas neprasitęs, ir 85 proc. atlyginimai, jeigu prasitęs.

Kito sezono apkarpymai gali būti dar drastiškesni.

Kai Marius Grigonis šią savaitę Vaidui Čeponiui prasitarė, kad algas sumažinus 50 proc. jis svarstytų kitų komandų pasiūlymus, šį skaičių jis pasakė ne iš oro. Eurolyga, spręsdama galiojančių kontraktų klausimą, gali vadovautis Australijos pavyzdžiu.

Šios Okeanijos šalies lyga dar prieš gerą mėnesį priėmė sprendimą, kaip kitą sezoną keisis krepšininkų kontraktai. Mažiausiai uždirbantys atletai praras mažiausiai, o geriausiai apmokami žaidėjai – daugiausiai. Australai nustatė, kad daugiau nei 200 tūkst. dolerių uždirbantys krepšininkai savo algą turės nusirėžti pusiau. O žaidėjai, uždirbantys tarp 80 ir 100 tūkst., turės atlyginimus susimažinti 27,5 proc.

Tai reiškia, kad algos karpomos pagal tam tikrus laiptus: sumai iki 100 tūkst. nurėžiama 27,5 proc., sumai tarp 100 ir 200 tūkst. – apie 40 proc., virš 200 tūkst. – 50 proc. Todėl, pavyzdžiui, 250 tūkst. dolerių uždirbančiam krepšininkui alga mažės ne iki 125 tūkst., o iki maždaug 157 tūkst. dolerių.

Australijos lyga paliko galimybę krepšininkams nesutikti su tokiu rėžiu ir per dvi savaites leido nutraukti kontraktą. Tai padarė 5 žaidėjai.

Eurolygos čia laukia sudėtingas darbas, gal net sunkesnis nei tas, kurį ji darė dėl sezono pratęsimo.

FIBA pergalės mūšio lauke

Svarbių sprendimų fone Eurolyga turi dar vieną galvos skausmą – kraujuojančią Europos taurę. Šią savaitę FIBA į savo Čempionų lygą perviliojo Vilniaus „Rytą“, kuris Eurolygos organizacijoje žaidė nuo 2003 metų, ir Stambulo „Daruššafaka“, kuri dar prieš trejus metus buvo tokia svarbi, kad turėjo vardinį kvietimą Eurolygoje.

„BasketNews.lt“ žiniomis, tai – ne paskutinės FIBA pergalės savotiškame kare. Artimiausiu metu iš vienų barikadų pusių į kitą gali perbėgti dar 2-4 Europos taurės komandos.

FIBA užčiuopė silpnąją Eurolygos vietą ir ja naudojasi mesdama finansinius resursus. Tinklalapio žiniomis, „Rytas“ su FIBA sudarė mažiausiai trejų (kai kurių šaltinių duomenimis – netgi penkerių) metų kontraktą, pagal kurį kas metus gaus po 100 tūkst. eurų. Šešiaženklę sumą Vilniaus klubas gauna ir už patį perėjimą dabar.

„Daruššafaka“ ar dar 2018 metais Europos taurėje rungtyniavusi Bilbao „Basket“, žaidžiančios stipresniuose nacionaliniuose čempionatuose, manoma, buvo suviliotos dar didesnėmis sumomis.

Eurolygai Europos taurė visada buvo ir bus tik antras pagal svarbą turnyras, kai FIBA organizacijai Čempionų lyga yra vyšnia ant torto. Jeigu Eurolyga savo antrojo turnyro dalyvius gali vilioti vieta pagrindiniame turnyre, tai FIBA pusėje yra pinigai.

Eurolyga dabar pirmiausia turi galvoti apie savo pagrindinės lygos finansus. IMG, kuri 2015 metais su Eurolyga sudarė 630 mln. eurų bendradarbiavimo sutartį ir pertvarkė varžybų modelį, dabar išgyvena sudėtingus laikus, mažindama darbuotojų skaičių arba jų atlyginimus JAV ir Europoje.

Kitas svarbus Eurolygos partneris, „Turkish Airlines“, kaip ir visos oro linijos išgyvena beprecedentę krizę.

Praėjusį mėnesį, žurnalistų paklaustas apie pagrindinių rėmėjų finansinę būklę, Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu sakė neturintis jokio pagrindo nerimauti dėl bendradarbiavimo su IMG ar „Turkish Airlines“. Europos krepšiniui belieka tikėtis, kad taip ir bus, nes ir be to Eurolyga artėjantį sezoną turėtų būti stipriai pasikeitusi.

O šį sezoną jau galima pamiršti.