Neginčijama grupės favoritė Graikijos rinktinė sieks pasidabinti Europos čempionato medaliais.  Rusai, turkai, italai ir suomiai sieks prasmukti į antrąjį pirmenybių etapą, o švedų greičiausiai laukia negailestingos minėtų varžovų pamokos. Tokią komandų ateitį galima piešti pažvelgus ne tik į komandų sudėtis, bet ir prabėgusios vasaros rezultatus.

Įdomu tai, kad net su penkiomis šios grupės komandomis jėgas per pastaruosius mėnesius jau spėjo išbandyti ir Lietuvos rinktinė.

Suomija: nustebins ne vieną

Jeigu prieš kelis metus alaus bare draugas jums būtų pasakęs, kad suomiai su Lietuvos, Prancūzijos, Rusijos ar Slovėnijos rinktinėmis kovos taškas į tašką, turbūt būtumėte jam iškvietęs taksi į namus. Kodėl? Per pastaruosius 46 metus suomiai į pagrindinį Europos čempionato etapą, įskaitant pirmenybes Slovėnijoje, yra patekę vos 5 kartus.

Tačiau šiandien realybė yra būtent tokia. Suomija pasaulyje tampa žinoma ne tik dėl stabilios ekonomikos,  Laplandijoje gyvenančio Kalėdų Senelio, bet ir dėl rimtai mestų iššūkių pripažintoms krepšinio šalims. 2011-aisiais Alytuje sumaniai išnaudoję savo stipriąsias puses ir netikėtumo faktorių jie smogė juodkalniečiams ir bosniams. Palankiai susiklosčius situacijai grupėje to užteko, kad šiauriečiai prisimintų, ką reiškia patekti tarp 12 stipriausių žemyno komandų.

Suomijos rinktinės treneris Henrikas Dettmannas pasižymi kaip puikus taktikas, sugebantis išnaudoti turimų krepšininkų potencialą. „Jie žaidė, o mes sunkiai dirbome. Nesitikėjome, kad priešininkai taip gerai pataikys iš toli ir kibiai ginsis“, - po itin dramatiškos pergalės prieš suomius kalbėjo Lietuvos rinktinės strategas Jonas Kazlauskas.

Žaidėjų sąraše puikuojasi vos keli žymesni krepšininkai - įžaidėjas Petteris Koponenas sėkmingai rungtyniauja Maskvos srities „Chimki“ klube, o veteranai Teemu Rannikko ir Hanno Mottola yra žaidę pajėgiuose Eurolygos ir NBA klubuose. Būtent ant šio grėblio ir užlipo prieš dvejus metus suomių neįvertinę varžovai.

„Mes turime fantastiškai komandai atsidavusius ir motyvuotus žaidėjus. Šį kartą nebebūsime iš anksto nuvertinti, tad nustebinti Europą bus sunkiau“, - prieš kelias dienas kalbėjo suomių treneris H. Dettmannas.

Tačiau už šių  stratego žodžių slepiasi begalinis noras Slovėnijoje pademonstruoti tik dar geresnį rezultatą. Šios rinktinės žaidimą čempionate verta stebėti atidžiau.

Graikija: aukščiausia praba

Stabilumu graikai per pastaruosius dešimt metų tikrai nesiskundė. Jie nuolat patekdavo tarp 6 stipriausių čempionato komandų, 2005-aisiais pasidabino auksu, o 2009-aisiais vadovaujant J. Kazlauskui – bronza. Atėjo laikas dar vienam medaliui?

Helados sūnūs turi viską, kas leidžia apie tai galvoti. Komandoje nebus su rinktine visiems laikams atsisveikinusių Dimitrio Diamantidžio ir Theodoro Papalouko. Taip pat Denverio „Nuggets“ puolėjo Kosto Koufo, Europos taurės čempiono Nicko Calatheso ir mažojo Shaqo Sofoklio Schortsanidžio. Tačiau šios netektys auksinių ambicijų nė kiek nesumažina.

„Vyriausiojo trenerio darbas yra itin atsakingas. Puikiai suprantu krepšinio federacijos prezidento lūkesčius, tačiau jie ir negali būti kitokie. Europoje yra trys dominuojantys krepšininkai – D. Diamantidis, Juanas Carlosas Navarro ir Vassilis Spanoulis. Esu labai laimingas, kad Vassilis žais rinktinėje. Galbūt graikai nešoka taip aukštai, kaip LeBronas Jamesas ar Derrickas Rose'as, tačiau jie žino, kaip suprasti krepšinį. Graikijos krepšinio stiprybės – kieta gynyba bei dalinimasis kamuoliu puolant“, - kalbėjo naujasis rinktinės treneris Andrea Trinchieniri.

Graikų universalumą praėjusią savaitę pajuto ir lietuviai. Devynių iš eilės Lietuvos rinktinės pergalių serija nutrūko būtent „Akropolio“ taurės turnyre. O pralaimėta buvo net 18 taškų skirtumu. Minėtose rungtynėse lietuviai jau nedominavo po varžovų krepšiais, o daugiausiai žalos mūsiškiams pridarė Georgios Printezis, Vassilis Spanoulis ir Ioannis Bourousis.

Įkąsti italo vadovaujamai rinktinei kol kas pajėgė tik Bosnija ir Hercegovina bei Makedonija. Žinodamas, kad graikams medaliai Slovėnijoje kabinami iš anksto, A. Trinchierini žaidėjams patarė neįsijausti į favoritų vaidmenį.

„Gali sakyti norintis medalio. Tačiau kyla klausimas, kaip žodžiai virs realybe? Jei norime iškovoti medalius, turime daryti absoliučiai viską, kad laimėtume. Juk niekas mums nepasiduos. Kiekvieną dieną turime viršyti savo galimybių ribas ir negalvoti, kad esame favoritai. Yra daug puikių ir gilias krepšinio tradicijas turinčių rinktinių. Tai Rusija, Italija, Turkija, Slovėnija. Vis tik tikiu, kad mūsų komanda pasieks finišo liniją ir namo sugrįš su auksu“, - tikėjimą savo auklėtiniais išreiškė treneris.

Kas gali pakišti koją? Pernelyg didelis pasitikėjimas savo jėgomis ir nenuspėjamas varžovas ketvirtfinalyje.

Rusija: nes protu jos nesuprasi

Krepšinio genijui iš Masačusetso D. Blattui atvesti Rusiją iki Europos čempionės sosto prireikė dviejų, o iki olimpinės bronzos – septynerių metų. Būtent po šio pasiekimo Londono olimpiadoje D. Blattas atsisveikino su Vladimiro Putino karalyste ir pasuko savais keliais. Lyg tyčia, vienas po kito rinktinei dėl įvairių priežasčių nepadės ir ištisas būrys pagrindinių žaidėjų: Andrejus Kirilenka, Viktoras Chriapa, Timofejus Mozgovas, Sergejus Bykovas, Aleksandras Kaunas ir Andrejus Voroncevičius.

Netekę taranų po krepšiu rusai turės kliautis antrosios linijos krepšininkais – Antonu Ponkrašovu, Vitalijumi Fridzonu, Sergejumi Monia ir Aleksejumi Švedu. Baudos aikštelėje atsivėrusias spragas bandys užkaišioti Aleksejus Savrasenka ir Dmitrijus Sokolovas.

Po Rusijai būdingų užkulisinių peripetijų prie komandos vairo stojo Vasilijus Karasiovas, o graikas Fotis Katsikaris buvo viešai apkaltintas bailumu. V. Karasiovui Slovėnijoje prireiks ne tik karingumo. Po gėdingų pralaimėjimų čekams ir latviams rinktinės treneris patarimų telefonu klausėsi iš paties D. Blatto.

Rusai kol kas kruopščiai slepia panikos ženklus ir tikina, kad tikrąjį jų veidą išvysime jau prasidėjus čempionato kovoms. „Italai yra vieni iš mūsų tiesioginių konkurentų dėl patekimo į kitą etapą. Tokie pat yra graikai ir turkai. Italų žaidimą pradėjome analizuoti jau senai. Labai svarbu pirmenybes pradėti pergale. Jei patirsime nesėkmę, pralaimėjimas mus paveiks psichologiškai, pradėsime jausti spaudimą“,  kalbėjo rusų treneris.

Iš tiesų, dabar demonstruojamas Rusijos rinktinės neįgalumas gali būti apgaulingas. Tačiau patekus į antrąjį čempionato etapą jų laukia itin komplikuoti mūšiai dėl teisės žengti toliau. 

Italija: karštas kraujas nepadės

Garsios pavardės pergalių negarantuoja. 2011-aisiais Simone Pianigiani savo arsenale turėdamas visą NBA žvaigždyną Europos čempionato B grupėje sugebėjo įveikti tik Latvijos rinktinės pasipriešinimą.

Šiemet italams reikalai pradėjo komplikuotis net nesulaukus pirmenybių starto. Azzurro rinktinėje tikrai nebus Niujorko „Knicks“ naujoko Andrea Barganani, „Nuggets“ puolėjo Danilo Gallinari ir italų kapitono Stefano Mancinelli.  Į kitą etapą mėlynuosius bandys atvesti Marco Belinelli, Andrea Cinciarini ir Luigi Datome. Išvardinta trijulė rungtyniauja atakuojančio gynėjo ir lengvojo krašto pozicijose, o dabartinė italų karta nepasižymi ypatingais gynybiniais sugebėjimais. Tai reiškia, kad tokie varžovai kaip graikai tiesiog smaginsis laužydami priekinę italų gynybos liniją.

„S. Mancinelli trauma – įtempto sezono pasekmė. Esu labai nusivylęs, tai dar vienas skaudus smūgis mums šią prakeiktą vasarą“, - optimizmo ženklų nerodė italų treneris. Vis tik neprognozuojamų italų viltis patekti tarp trijų pirmųjų grupės komandų išlieka gyva. Turkijos krepšininkai, kaip ir S. Pianigiani auklėtiniai, yra pernelyg priklausomi nuo tritaškių, rusų bokštų Slovėnijoje nebus, o suomiai ir švedai – įveikiamo kalibro komandos.

Senoji italų karta prieš dešimtmetį iškovojo Europos bronzą ir puikavosi 2004-ųjų olimpiados sidabru. Tačiau atėjus skaudžiai kartų kartai ši šalis net nepateko į 2009-ųjų Senojo žemyno pirmenybes. Puikiausiai italų nepastovumą apibūdina ir šią vasarą patirtas triuškinantis pralaimėjimas belgams (57:76). Tačiau „nurašyti“ jų anksčiau laiko neleidžia pasiektos pergalės prieš Izraelio, Juodkalnijos, Gruzijos, Lenkijos bei Bosnijos ir Hercegovinos rinktines.

Švedija: pasmerktieji

Penkerios draugiškos rungtynės, pralaimėjimai vidutinišku 22 taškų skirtumu ir vienintelė pergalė prieš kitą būsimą čempionato autsaiderę. Tokia statistika Brado Deano komandai Slovėnijoje nežada nieko gero. O ir kitaip būti tiesiog negali.

Vieną kėlinį. Tiek švedai su lietuviais varžėsi apylygiai (26:28). Tol, kol krito tritaškiai. Kitame ketvirtyje lietuviai spurtavo 34:11 ir skandinavų entuziazmas išblėso. Pergalės skonį Švedijos rinktinė galėjo prisiminti Lenkijoje, kur 4 komandų draugiškame turnyre rezultatu 85:68 nušlavė Didžiosios Britanijos komandą. 

Apie jokią garbingą krepšinio istoriją šioje šalyje kalbėti neverta. Aukščiausias jų pasiekimas Europos čempionatuose - 1995-aisiais užimtoji 11 vieta. 2003-iaisiais švedai į pirmenybes pateko turėdami šeimininkų statusą, o jų šūkis buvo – „Galbūt kartą gyvenime“. Tuomet šis čempionatas auksinėmis spalvomis nutvisko būtent lietuviams, o švedai tarp pajėgiausių žemyno komandų grįžta po 10 metų pertraukos. 

Jos garbę Slovėnijoje gins vienos iš blogiausios NBA komandos Šarlotės „Bobcats“ puolėjas Jeffery Tayloras ir bankrutuojančio miesto Detroito „Pistons“ klubo žaidėjas Jonas Jerebko. Į pirmenybes taip pat vyksta tritaškius mėgstantis svaidyti  204 cm ūgio vikingas Jonathanas Skjoldebrandas ir tvirtai sudėtas Thomasas Massamba. Jauniausiu čempionate registruotu žaidėju veikiausiai taps 17-likmetis Ludvigas Hakansonas.

„Noriu matyti agresyvią gynybą ir protingą bei gražų puolimą“, - prieš išvykdamas i čempionatą vylėsi švedų treneris B. Deanas. Ko tikėtis be to? Pasitaikius sėkmingai dienai – pakovoti dėl vienos pergalės. Ne daugiau.

Turkija: galingi tik namuose?

Senas arklys vagos negadina. Pasitelkę šį posakį turkų krepšinio federacija prie rinktinės vairo nutarė sugrąžinti Bogdaną Tanjevičių. Su šiuo strategu buvusi Osmanų imperija pasiekė didžiausią pergalę šalies istorijoje – 2010-ųjų pasaulio čempionate ant turkų kaklų suspindo sidabro medaliai.

Ne nuostabu, kad ir vienintelis Europos pirmenybių medalis iškovotas būtent namuose – 2001-aisiais užimta antroji vieta. Turkams dar nė karto nėra pavykę užlipti ant pjedestalo žaidžiant svetur. Skamba absurdiškai, tačiau nuo pastarųjų metų jiems vos kartą pavyko pasiekti ketvirtfinalį, o tuomet čempionate turkai liko vos aštunti.

Turkijos rinktinei nepadės veteranas Karemo Tunčeri, įžaidėjas Enderas Arslanas ir Jutos „Jazz“ klubo vidurio puolėjas Enesas Kanteris. Kiek anksčiau B. Tanjevičius aršiai kritikavo jaunojo talento klubą ir NBA vyraujančią kultūrą: „Amerika yra tinkama vieta pamesti protą. Visų pirma dėl trenerių, kurie nieko nesupranta. Ten yra vos 3 ar 4 geri strategai, visi kiti yra kvailiai, įskaitant ir „Jazz“ vairininką Tyrone'ą Corbiną. Aš jam neskambinau. Būčiau pasakęs, kad daryčiau jam paslaugą - mokyčiau E. Kanterį žaisti krepšinį ir jis vėliau dėl to uždirbtų krūvą pinigų. Tačiau nenoriu kalbėti su žmonėmis, kurie nesupranta, ką daro“, - prieš metus kalbėjo turkų treneris.

Šiemet E. Kanterio rinktinėje nebus dėl išnirusio peties. Tačiau B. Tanjevičius galės pasikliauti trimis NBA rungtyniaujančiais atletais – Sunkiuoju Milvokio „Bucks“ krašto puolėju Ersanu Ilyasova, Donato Motiejūno komandos draugu Hjustono „Rockets“ klube Omeru Ašiku ir problemų dėl dopingo turėjusiu Hidayetu Turkoglu. Komandą neabejotinai sustiprins tėvynėje rungtyniaujantys Sinanas Guleras, Omeras Onanas, Emiras Preldzičius, Keremas Gonlumas ir Semihas Erdenas.

Turkai šiose pirmenybėse sieks reabilituotis. Apie medalius svajoti itin drąsu, tačiau patekus į ketvirtfinalį jie tampa pasiekiami ranka. Toks ir bus pradinis jų tikslas.