59-erių metų treneris „Žalgirio“ arenoje vykusio pokalbio metu su laidos vedėju Kipru Serpausku dalijosi Kinijoje sukaupta patirtimi, prisiminė „Žalgirio“ laikus bei atsakinėjo į žiūrovų ir klausytojų klausimus.

Kaip teigia žalgiris.lt, ne vienus metus pagrindinės „Žalgirio“ komandos vyr. treneriu arba asistentu buvęs kretingiškis klube paskutinį kartą darbavosi nuo 2013-ųjų iki 2016-ųjų. Būtent 2016 m. „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio poste G.Krapiką pakeitė tuo metu jo asistentu dirbęs Šarūnas Jasikevičius.

„Galvoju, kad ir žaidėjai, ir žiūrovai norėjo permainų, kurių ir reikėjo. Jam tai buvo puikus būdas pradėti trenerio karjerą. Man nebuvo jokios baimės, nes aš žinojau, kokių galimybių žmogus jis yra. Žinojau, kad tik laiko klausimas, kad jis perims komandos vairą ir su juo apie tai kalbėjau. Pats savęs nelaidojau, kad specialiai pralošinėsiu ir jis perims, bet buvo tik laiko klausimas, kad atėjus blogesniam periodui, jis perims komandą. Mano matymu tai buvo natūralus žingsnis. Jis galėjo pradėti dirbti ir nebūdamas asistentu“, – pasakojo pastaraisiais metais Kinijoje dirbantis treneris.

Kauno krepšinio sirgalius vertinantis G.Krapikas jau yra sukaupęs nemažai patirties Kinijoje, kurioje, pasak trenerio, aistruoliams dar yra kur tobulėti, pavyzdžiui kinams yra pateikiami būtent Lietuvos čempionų sirgaliai.

„Jei žaidžiame su savo lygio arba silpnesne komanda, tada sirgaliai serga už tave. Jei atvažiuoja komandos, kurios yra kovojančios dėl čempionų vardo ir yra pilnos užsienio bei vietinių žvaigždžių – visa salė serga už juos. Mums tai nepriimtina. Aš nepraleisdavau Eurolygos rungtynių, filmuodavau ir rodydavau, kaip „Žalgirio“ arenoje 15 tūkstančių gieda tautišką giesmę“, – realų pavyzdį pateikė šešiskart Lietuvos čempionas.

Atsakinėdamas į žiūrovų bei klausytojų klausimus pašnekovas turėjo įvardinti labiausiai įstrigusį komandos legionierių, kurio charakteris buvo sunkiausias. Ilgai negalvojęs G.Krapikas įvardino legendinį Tanoką Beardą.

„Tuo metu kai žaidė su Arvydu Saboniu, jis porą kartų „važiavo namo“. Ateina ir sako: „treneri, neturiu jokių priekaištų, bet važiuoju namo, nes neturiu čia ką veikti. Arvydas stovi po krepšiu, susirenka visus kamuolius, puolime viską padaro ir man nieko nelieka. Kaip man pasidaryti kažkokią statistiką?“ Tada ir su Sabu susėdome, ieškojome kompromiso“, – įdomią istoriją apie klubo legionierių prisiminė ilgametis Lietuvos krepšinio rinktinės krepšininkas bei trenerių štabo narys.