Supykdė savivaldybę
Praeitą savaitę LKL gavo oficialų VšĮ „Gargždų sportas“ raštą, kuriame klubo „Gargždai“ direktorius Ovidijus Jakubaitis pranešė, kad klubas pasitraukia iš „Betsafe-LKL“ čempionato ir pradeda bankroto procedūras.
O. Jakubaičio teigimu, radikalaus sprendimo priežastis – finansavimo problemos: esą Klaipėdos rajono savivaldybė neskyrė dalies numatytos paramos (275 tūkst. eurų). Be to, klubą slegia skola, tačiau ji, anot „Gargždų“ direktoriaus, neviršija 200 tūkst. eurų.
Klaipėdos rajono savivaldybė išplatino pareiškimą, kad O. Jakubaičio teiginiai neatitinka tikrovės.
„Savivaldybės taryba ketino svarstyti klausimą dėl „Gargždų“ krepšinio klubo dalių perėmimo, tačiau iš klubo savininko nesulaukta išsamių finansinių ataskaitų. O. Jakubaičio teiginiai, esą klubas bankrutuoja, nes nesulaukė savivaldybės paramos, yra melagingi. Vien pernai „Gargždams“ skirta kiek daugiau nei 345 tūkst. eurų. Vis dėlto O. Jakubaičiui buvo pasiūlyta išeitis. Savivaldybė paruošė sutartį, pagal kurią pirkimo metu būtų fiksuojamas pateiktų skolų dydis, o jei vėliau atsirastų naujų skolų, už jas būtų atsakingas dabartinis savininkas. O. Jakubaitis tokią sutartį atsisakė pasirašyti. Savivaldybė nesiruošia įsigyti pirkinio už vieną eurą, kuris vėliau gali tapti šimtatūkstantine našta biudžetui ir visiems mokesčių mokėtojams“, – rašoma pareiškime.
Klubo finansiniai dokumentai liudija: „Gargždų“ skolos – beveik 260 tūkst. eurų.
Lemtinga sausio 30-oji
Sausio 29-ąją įvyko susirinkimas, kuriame dalyvavo LKL, Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai, O. Jakubaitis, teisininkai, buvo sudarytas planas, kuris leistų Gargždų miesto komandai toliau dalyvauti „Betsafe-LKL“ čempionate.
Vis dėlto atlikti numatytų pirminių veiksmų nepavyko, tad sausio 30-ąją LKL patvirtino: „Gargždų“ komanda traukiasi iš „Betsafe-LKL“ čempionato.
Tądien Klaipėdos rajono savivaldybė paskelbė, kad, O. Jakubaičiui pateikus klubo finansinius dokumentus, paaiškėjo: „Gargždų“ skolos šiuo metu siekia beveik 260 tūkst. eurų.
„Savivaldybei tai per didelė finansinė našta, nes reikėtų sumokėti ne tik šią skolą, bet ir numatyti papildomų lėšų biudžete, preliminariais skaičiavimais – apie ketvirtį milijono, kad klubas galėtų baigti šį sezoną. Savivaldybė siūlė LKL dar vieną išeitį – perimti tik esamiems žaidėjams ir treneriams susidariusias skolas, kurios siekia kiek daugiau nei 80 tūkst. eurų ir perduoti LKL licenciją, tačiau lyga nepritarė tokiam pasiūlymui – arba visos skolos, arba nieko“, – dėstoma pranešime.
Ekspertams neužkliuvo
„Mūsų pastangomis visos suinteresuotos šalys buvo susėdusios prie derybų stalo. Du žingsniai buvo žengti, bet susirinkus sausio 30-ąją konstatuota, kad derybos žlunga ir grįžtame į situaciją, kuri buvo sausio 25-ąją“, – vakar kalbėjo R. Liuimienė.
LKL generalinė direktorė neatmetė versijos, kad krizę Gargždų klube galėjo lemti neprofesionali vadyba.
„Dalis tiesos čia yra. Komandų, ateinančių iš Nacionalinės krepšinio lygos (NKL), vadybos lygis ir suvokimas, matyt, kartais neatitinka LKL lygio, nors ir LKL klubuose tam tikrų spragų arba taisytinų dalykų yra. Organizacijos – gyvi organizmai, ne viskas juose tobula“, – teigė R. Liuimienė.
Minimalus biudžetas, kurio LKL reikalauja iš klubų – 600 tūkst. eurų. Anot R. Liuimienės, tai, ką „Gargždai“ planavo 2023–2024 m. sezonui, atitiko licencijavimo kriterijus.
„Jie nurodė, kad surinks minimalų biudžetą. Klubas visiškai neužkliuvo licencijavimo komisijos ekspertams, vertinusiems visus dokumentus. Be to, licencijavimą sugriežtinome, nes pastebėjome, kad klubai linkę didinti savo trumpalaikių įsipareigojimų atidėjimus tiek sumomis, tiek laikotarpiais, kurie išsitęsdavo vienus, dvejus ar net trejus metus. Nauja tvarka audituojama, nebeleidžia klubams imtis saviveiklos pateikiant duomenis licencijavimo komisijai“, – sakė LKL generalinė direktorė ir pripažino, kad dalis klubų perduodamos informacijos grindžiama pasitikėjimu ir jų vadovų atsakomybe.
Uždarbio negaus
„Gargždų“ klubas skandalo atomazgą reziumavo socialiniame tinkle „Facebook“.
„Pabaiga. Gargždų ir LKL istorijoje rašomas niūrus puslapis. „Gargždai“ susidūrė su neįveikiamais finansiniais sunkumais, kurie slėgė nuo pat „Betsafe-LKL“ čempionato pradžios. Našta pasirodė esanti per didelė. Krepšininkų, trenerių, darbuotojų ir paslaugų teikėjų giliam nusivylimui, sąžiningai uždirbti pinigai jų jau nebepasieks“, – rašė klubas.
R. Liuimienės teigimu, LKL neturi tokiems atvejams numatyto pagalbos fondo.
Iki sezono pabaigos „Betsafe-LKL“ čempionate rungtyniaus vienuolika komandų.
Naujausi komentarai