Tai – tradicinės rinktinės žaidėjų varžytuvės metant iš aikštės centro. Pasiryžusiųjų kovoti dėl surinkto simbolinio prizinio fondo tąkart buvo penki, o tarp jų – ir Edgaras Ulanovas.

„Gerai, kad bent Kuzia nelaimėjo. Jis visada laimi“, – juokais po treniruotės prasitarė tinklalapio „BasketNews.lt“ kalbintas žalgirietis.

Tokia atmosfera rinktinėje iliustruoja gerą nuotaiką. Vargu, ar gali būti kitaip, kai kelias link pasaulio čempionato kol kas klostosi taip sklandžiai.

7-0. Lietuvos rinktinė yra viena iš trijų Europoje, kuri šioje FIBA sistemoje dar nepatyrė nė vieno pralaimėjimo. Jei Dainiaus Adomaičio komanda triumfuos ir šio vakaro mače „Siemens“ arenoje su Nyderlandais, lietuviams vartai į Kiniją bus plačiai atverti.

Kol kas savo ateitį užsitikrinusių komandų yra trys – Graikija, Vokietija ir Čekija. Lietuvai iki šio būrio trūksta labai nedaug.

Lietuvius į priekį dar labiau stumtelėjo pergalė Kroatijoje (84:83), kai Adomaičio auklėtiniai Balkanuose net nebuvo laikomi poros favoritais. Visgi ryškių NBA asmenybių pakylėti kroatai buvo nuleisti ant žemės, o lietuviai namo sugrįžo su 7-ąja pergale.

„Aš suprantu, kodėl Kroatija buvo favoritė, juk žaidėjai ten žaidžia tikrai geri. Kita vertus, rotacija pas juos didelė nebuvo. Perimetro žaidėjų neturėjo daug, žinojome, kad komandiniu žaidimu juos galime apsižaisti. Mes nevažiavome ten sakydami „gerai, varome sukovoti“. Atvykome ir pasakėme, kad einame laimėti. Silpnesniais nesijautėme“, – prisiminė Ulanovas.

Edgaras Ulanovas/ T. Biliūno (BFL) nuotr.

Kaunietis puolėjas yra vienas iš keturių šios Lietuvos rinktinės Eurolygos žaidėjų ir vienintelis, ginantis „Žalgirio“ garbę.

Lietuvos čempionai, kaip ir daugelis kitų klubų, savo žaidėją į rinktinės kovas išleido nenoriai, tačiau paskutinis žodis priklausė pačiam 26-erių puolėjui. Tas žodis nulėmė, kad dabar Ulanovas bėgioja ant „Siemens“ arenos parketo, o jo komandos draugai pamatus sezonui klojo Turkijoje.

– Edgarai, nepaisant daug triukšmo sukėlusios šios FIBA sistemos, jūs į rinktinę grįžote po metų pertraukos.

– Man labai smagu, nes yra gera proga susitikti su draugais, o su tais, kurie žaidžia užsienyje, netenka labai dažnai susitikti. Man smagu pamatyti, smagu sužinoti, pakalbėti, kaip kam sekasi. Visur nauji dalykai, nauji treneriai, kiekvieno asmeniniai gyvenimai… Kartais net ir vasaromis su kai kuriais nesusitinkame. Visi nori pailsėti, tai langų pliusas yra, kad galime susitikti su komandos draugais.

Kitas šios situacijos privalumas buvo tas, kad pats buvau pasiilgęs rinktinės, vieno lango nežaidžiau vasaros pradžioje, tai labai smagu. Labai norėjome laimėti ir prieš latvius, bet tada matėme, kad mums trūksta labai daug. Na ką, dabar turime pergalę prieš Kroatiją, o ji bus dar smagesnė, jei nugalėsime ir Nyderlandus.

– Kita vertus, nuomonę apie šį langų formatą jau išsakė kone visi, o teigiamų įvertinimų beveik nesigirdi. Kokia yra jūsų nuomonė?

– Pats formatas man taip pat nepatinka. Pralaimėjome rungtynes su latviais, nuotaikos buvo labai blogos. Neišeina, kad visus išleistų klubai. Susirinkome dešimtyje, pasportavome dvi dienas, o latviai žaidė susirinkę anksčiau. Po to galvoji – gali teisintis ar pats kažko nepadarei? Būtų smagiau susirinkti visiems vasarą ir žaisti su visais, bet stebėsime, kaip toliau šis formatas pasiteisins.

Kalbant apie rungtynes su latviais, manau, galima ieškoti ir objektyvių priežasčių. Juk matėsi, kad momentais mes nesuprantame, kas vyksta. Buvo sunku. Mes net neturėjome daug šansų. Kalbėjau ir su vienu latvių žaidėju, kuris sakė, kad tik susirinkus žaisti yra lygiai tas pats. Na, tam ir yra draugiškos rungtynės.

– Akivaizdu, kad ir klubai nedega noru prieš sezoną leisti savo žaidėjus į rinktines. Kaip vyko jūsų ir „Žalgirio“ diskusijos šia tema?

– Paprastai, nes man bėdų nebuvo. Klausimas buvo, ar aš noriu. Pasakiau, kad noriu. Man niekas nesakė, kad negalima. Gerbčiau visų nuomones, juolab, kad sprendimo nepriėmiau savavališkai – su visais pasitariau. Kalbėjau tiek su Pauliumi Motiejūnu, tiek ir su Jasikevičiumi. Buvo pasakyta, kad jeigu nori – važiuok.

– Dabar situacija yra tokia, kad visa komanda žaidė Turkijoje, o jūs – su rinktine. Ar turite galimybę pasižiūrėti kontrolines „Žalgirio“ rungtynes?

– Tenka, palaikome ryšį, kiek laikas leidžia – ir pasižiūriu. Stebėjau rungtynes ir būdamas Kroatijoje. Aišku, aš ir pernai vėlai nevykau į pasiruošimą su „Žalgiriu“. Šįmet vėl nevažiavau į Turkiją. Panašiai viskas išeina – jie žaidžia ten, aš maždaug tiek pat žaidžiu čia su rinktine. Krūviai gal panašūs. Aš sistemą žinau, grįžti į ritmą Kaune problemų neturėtų būti.

– Ir koks tas „Žalgirio“ vaizdas viską stebint tik tiesioginę transliaciją?

– Geras, atrodo. Smagu, kad naujokai neblogai žaidžia, ypač žaidžiant su gerais varžovais. Kol kas smagiai žiūrisi ir jaunimas, momentais atrodo, kad nereikia visko norėti iš karto, bet po truputį įsivažiuosime. Manau, kad visose komandose per mėnesį išryškėja visi minusai, trūkumai. Taip bus ir pas mus.

– Ankstesniais metais pasitaikydavo atvejų, kai po rinktinių į klubus grįžusiems žaidėjams prireikia daugiau laiko įsibėgėjimui klubinio sezono ritme. Dabar, jūsų atveju, jums tai atrodo problema?

– Žaidžiau tik vienas draugiškas rungtynes, bet kažko panašaus tikrai nebijau. Pernai man buvo panaši situacija, kai grįžau iš Europos čempionato. Tada komanda buvo Turkijoje ir sportavau tik su fizinio rengimo treneriu. Tada buvo planas, kad praleisiu pirmąsias rungtynes, bet kažkas patyrė traumą ir teko žaisti nuo pat pradžios. Didelių bėdų nebuvo. Aišku, sprendimai pirmą savaitę nebūna tobuli, bet čia bėdų nebus.

– Pasirengimo sezono pradžioje rūbinėje jau pasitikote tiek naujokus, tiek sugrįžusius po praėjusio sezono. Ar jau matosi aiškesnis vaizdas, kaip gali keistis praėjusio ir būsimo sezonų komandos?

– Smagu, kad daugmaž žaidėjai liko. Aaronas, Brandonas… Tai – labai gerai. Naujokai išryškės per mėnesį ar du. Treneriai dabar daug ką žiūrisi, kokie tie penketai, kaip viskas susidėlios. Laukiama ir dar vieno įžaidėjo, kuris neaišku, kaip atrodys ir koks jis bus. Viską vertinu gerai. Visų pavardės atrodo patikimai, skaičiai, kuriuos jie rodė – geri. Viskas dabar priklausys nuo jų.

Daug kas priklausys nuo paskutinio žaidėjo, bet manau, kad mūsų komanda bus universali, nes ji gana aukšta. Nate’as yra aukštas, antri numeriai taip pat aukšti. Thomasas gali žaisti antru, trečiu numeriais. Manau, kad tokia komanda turėtų gerai atrodyti gynyboje. Tikiuosi (šypsosi). „Žalgirio“ atletiškumas niekur nedingo. Manau, kad turėsime kažką panašaus kaip pernai bei kažką pridėsime.

– Minėjote, kad pavardės „Žalgirio“ komandoje šįmet taip pat atrodo neblogai. Taip pat buvo pristatytas ir ūgtelėjęs klubo biudžetas, o sirgaliai ko gero dar nepamiršo ir pernykščio žygio Eurolygoje. Ko gero suprantate, kad visi šie faktoriai veikiausiai reiškia ir stipriai išaugusias sirgalių viltis, tiesa?

– Tikrai, ir tai yra natūralu. Suprantu, kad taip ir bus, bet viską išlaikyti yra sunkiau. Apetitas auga bevalgant ne tik mums, bet ir žmonėms. Bet Eurolyga nestovi vietoje. Man apskritai atrodo kažkoks kosmosas, kaip kitos komandos komplektuojasi. Viską seku ir matau.

Tos komandos, kurios praėjusį sezoną liko už atkrintamųjų borto, Milano, Barselonos, „Anadolu Efes“ ekipos – jos labai stiprinasi. O mes nebijome. Pernai buvome apačioje, bet parodėme, kad ir nurašytieji kažką gali pasiekti. Šįmet kažkur mačiau, kad prognozėse dabar esame viduryje. Gal bus sunkiau? (juokiasi).