Šį kartą apžvelgsime būtent 2000-aisiais metais gimusių vaikinų kartą, kuri puikuojasi ne vienu sirgaliams jau plačiai žinomu talentu.

Perspektyviausių šalies jaunuolių reitingą „BasketNews.lt“ tradiciškai sudaro konsultuojantis su jaunimo treneriais, gerai susipažinusiais su jaunuolių galimybėmis. Ne vienas iš jų patvirtino, kad tai yra viena talentingiausių pastarųjų metų Lietuvos jaunimo kartų.

10. Jonas Paukštė

219 cm ūgio 18-mečio bokšto į šį sąrašą neįtraukti tiesiog neįmanoma. Profesionaliame krepšinyje šiam centrui kol kas sekasi sunkiau nei tarp moksleivių, tačiau potencialo vilnietis turi.

Šį sezoną Jonas Paukštė rungtyniavo su dviguba RKL ir NKL licencija, o daugiau rungtynių (10) jaunuolis sužaidė pastarojoje lygoje. Vilniaus „Perlo“ komandoje jis vidutiniškai per 9 minutes rinko po 3,7 taško ir atkovojo po 1,5 kamuolio.

Kukliai Paukštei sekėsi ir Eurolygos jaunimo turnyre, kur čempioniškoje „Lietuvos ryto“ dublerių komandoje jis pelnė po 4,8 taško ir atkovojo po 4,9 kamuolio.

Šiuo metu šiam perspektyviam centrui labiausiai trūksta žaidybinės patirties. Jei kai kurie kiti jo amžiaus jaunuoliai per sezoną jau sužaidžia bent po aukštesnio lygio 40 rungtynių, tai Paukštė, sudėjus RKL, NKL ir Eurolygos jaunimo turnyro kovas, sužaidė viso labo 19 susitikimų, kuriuose jo vaidmuo buvo labiau epizodinis.

Vis dėlto specialistai pastebi, kad nors ir mažais žingsneliais, bet Paukštė juda į priekį. Tiesa, iki solidesnio rezultato šio įspūdingų duomenų jaunuolio laukia ilgas kelias.

9. Simas Jarumbauskas

Dar vienas Vilniaus „Ryto“ sistemos produktas, kuriam profesionaliame krepšinyje jau nuo debiutinio sezono sekasi geriau nei prieš tai minėtam komandos draugui.

Šį sezoną Simas Jarumbauskas pagaliau debiutavo NKL čempionate. Iš perspektyvaus jaunimo sudarytoje „Perlo“ komandoje Jarumbauskas per vidutiniškai 18 minučių pelnė po 7 taškus ir atkovojo po 3,9 kamuolio.

Lengvajam krašto puolėjui dar geriau sekėsi tarp bendraamžių, kuomet jis žaidė jaunimo Eurolygos turnyre. Čia krepšininkas fiksavo vidutinį 9,5 taško ir 5,5 atkovoto kamuolio vidurkį.

Šį mėnesį 18-ąjį gimtadienį pažymėjęs Jarumbauskas pasižymi darbštumu ir kovotojo charakteriu, aukštomis fizinėmis galimybėmis. Vilnietis gali rungtyniauti nuo antros iki ketvirtos pozicijos.

8. Tomas Balčiūnas

Prieš trejus metus sudarytame šios amžiaus grupės reitinge Tomas Balčiūnas kone visų apklaustų krepšinio specialistų buvo įvardijamas kaip vienas iš trijų perspektyviausių amžiaus grupės krepšininkų. Dabar 202 cm ūgio lengvąjį krašto puolėją sutinkame antroje dešimtuko pusėje.

Balčiūnas į dešimtuką buvo įtrauktas visų apklaustų trenerių, tačiau nė vienas iš jų buvusių aukštų pozicijų Ispanijoje tobulėjančiam krepšininkui nebeskyrė.

Balčiūnas savo amžiaus grupėje išsiskyrė ankstyvu brendimu, todėl greičiau išsivysčiusios fizinės galimybės prieš porą metų tarp bendraamžių jam leido dominuoti. Visgi dabar situacija keičiasi – bendraamžiai fiziniu aspektu jau pasivijo Balčiūną, o tarp fiziškai lygiaverčių ar pranašesnių konkurentų jaunuolis nebeturi tiek ginklų.

Kita vertus, Balčiūnas savo galimybes įrodinėja tyliai dirbant. Šiuo metu jis auga Sevilijos „Real Betis“ krepšinio akademijoje ir šįmet spėjo puikiai pasirodyti Eurolygos jaunimo turnyre, kur per ketverias rungtynes vidutiniškai pelnė po 14,5 taško ir atkovojo po 10,8 kamuolio.

Balčiūnas vertinamas už savo beribį kovingumą, be to, puolėjas yra fiziškai stiprus, energingas. Visgi jam būtina gerinti savo techninius elementus – puolimo veiksmų arsenalą ir metimą.

7. Arnas Adomavičius

Šis 190 cm ūgio atakų organizatorius apie save garsiai pareiškė tik šį sezoną, nors praėjusio sezono reitinge jo apskritai net nebuvo. Tačiau šį sezoną jis sprogo.

Rudenį Adomavičius debiutavo NKL čempionate, kur, daugelio nuostaba, tapo vienu iš Molėtų „Ežerūno“ komandos lyderių. Jau pirmajame sezone profesionaliame krepšinyje jis vidutiniškai pelnė po 10 taškų, atkovojo po 4,5 kamuolio, atliko po 2,9 rezultatyvaus perdavimo ir rinko po 11,2 naudingumo balo.

Tokio individualiai sėkmingo sezono įkarštyje Adomavičius sulaukė ir „Žalgirio“ dublerių trenerio Tomo Masiulio žvilgsnio, kuris vilnietį pakvietė prisijungti prie jo treniruojamos komandos jaunimo Eurolygos atrankos turnyre.

Įžaidėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijose galintis žaisti Adomavičius pasižymi geru charakteriu, greičiu, gebėjimu pataikyti iš įvairių padėčių. Adomavičius skaito situacijas ir reikiamu metu pats gali imtis iniciatyvos ant savo pečių arba atiduoti kamuolį komandos draugui. Prie šio gynėjo silpnybių priskiriama kuklesnės galimybės žaisti kaire ranka.

6. Domantas Vilys

Šešta vieta pernykščiame reitinge, šeštoji vieta ir dabar. Nedidukas 188 cm ūgio krepšininkas auga Vilniaus „Ryto“ sistemoje ir yra vienas ryškesnių jos žaidėjų.

Praėjęs sezonas Domantui Viliui NKL pirmenybėse buvo jau antrasis ir kiek sėkmingesnis nei debiutinis. Šįkart jis per 33 rungtynes vidutiniškai pelnė po 7,4 taško, atliko po 2,5 rezultatyvaus perdavimo ir rinko po 5,6 naudingumo balo.

Atakų organizatorius taip pat rungtyniavo ir auksinėje „Ryto“ jaunimo komandoje Eurolygos turnyre, prie kurios rezultatų prisidėjo fiksuodamas 7,4 taško ir 1,8 rezultatyvių perdavimų vidurkius.

18-metis jau ne kartą lankėsi pagrindinės „Ryto“ komandos treniruotėse, tačiau iki rimtesnio debiuto joje Viliui dar trūksta.

Ko? Veikiausiai dar didesnės praktikos savo galimybes įrodant profesionaliame lygyje.

„Lukas Lekavičius savo pirmais karjeros metais įrodė, kad ir su tokiu žemu ūgiu galima daug pasiekti“, – vertindamas Vilio galimybes pastebėjo vienas žinomas Lietuvos treneris.

Darbščiu charakteriu pasižymintis Vilys yra greitas, nebijantis žaisti agresyviai ar kibiau pasiginti. Iš Kupiškio kilęs gynėjas, nepaisant žemesnio ūgio, nebijo veržtis po krepšiu, ieškant kontakto su varžovu. Vilys puikiai jaučiasi greitų atakų metu, taip pat pasižymi solidžiu šuoliu, ką jau įrodė ir šįmet, dalyvaudamas SIL–KMT „Oro karaliaus“ konkurse.

5. Erikas Venskus

Išskirtinių fizinių duomenų neturintis iš Biržų kilęs Erikas Venskus specialistus paperka kitomis vertingomis savybėmis ir jį sutinkame penktoje reitingo pozicijoje.

Nors prieš metus „BasketNews.lt“ jaunųjų talentų reitinge jo pozicija buvo laipteliu aukštesnė, tačiau šis faktas nėra toks reikšmingas, kadangi 205 cm ūgio krepšininkas ir toliau stabiliai progresuoja.

Praėjusį sezoną Venskus pagaliau debiutavo NKL čempionate su Kauno „Žalgirio“ dublerių marškinėliais, o ekipos treneris Masiulis jam greitai atrado vietą rotacijoje.

Per 45 rungtynes NKL pirmenybėse Venskus vidutiniškai per 18 minučių rinko po 7,6 taško, atkovojo po 4,1 kamuolio ir fiksavo 9,1 balo naudingumą.

Dar naudingesnis jis buvo jaunimo Eurolygoje, kur vidutiniškai rinko po 12,3 taško ir 16,8 naudingumo balo vidurkius.

Pagrindinė Venskaus problema yra ribotos fizinės galimybės, nors pastebima, kad net ir užsidaręs treniruoklių salėje, pagal savo fiziologiją įspūdingu atletu jis niekada netaps.

Vis dėlto Venskus paperka savo privalumais, tokiais kaip gana aukštas žaidimo supratimas, kamuolio uoslė ir sumanumas. Aukštaūgis taip pat gali keistis ginamaisiais ir puikiai jaučiasi du prieš du situacijose, leidžiantis po krepšiu ar atšokant kiek tolėliau nuo krepšio.

Aukštaūgis pasižymi minkštu metu, kas jam dažnai leidžia atakuoti ir iš vidutinio nuotolio. Dar pavojingesniu jis taptų pagerinus metimą iš trijų taškų zonos, ko iš aukštaūgių vis dažniau reikalauja šiuolaikinio krepšinio tendencijos. Taip pat norint žengti dar vieną žingsnį aukščiau, Venskus privalo demonstruoti kiek agresyvesnę gynybą po kontakto.

4. Dovydas Giedraitis

Šis 190 cm ūgio gynėjas prieš metus tapo NKL sezono sensacija, kuomet vos 16-os metų gynėjas be baimės draskė akis gerokai vyresniems ir labiau patyrusiems konkurentams.

13,6 taško ir 15,5 naudingumo balo vidurkiai jam užtarnavo ne tik sirgalių, bet ir krepšinio pasaulio dėmesį.

Po to sezono su Molėtų „Ežerūno“ marškinėliais Giedraitis sulaukė Kauno „Žalgirio“ organizacijos pasiūlymo, tačiau net ir jis gynėjo neišlaikė Lietuvoje – jaunuolis nusprendė keltis į Madrido „Estudiantes“ klubą.

Su Ispanijos sostinės jaunimo komanda Giedraitis praėjusį sezoną varžėsi ketvirtoje pagal pajėgumą šalies lygoje ir buvo vienas savo ekipos lyderių.

Puikiai svetur pasirodęs gynėjas vidutiniškai rinko po 13,9 taško, atliko po 2,3 rezultatyvaus perdavimo ir fiksavo 12,2 naudingumo balo vidurkį.

Buvusio Lietuvos rinktinės žaidėjo Andriaus Giedraičio sūnus nepasižymi išskirtinėmis fizinėmis galimybėmis, tačiau turi aukštą krepšinio intelektą, patikimą metimą bei sveiką drąsą, perimant iniciatyvą į savo rankas. Jo paraiška ateičiai vertinama labai rimtai.

Dabar Giedraitis pravers ir jaunių rinktinės (iki 18 metų) duris, kur turės šansą treneriui Gediminui Petrauskui įrodyti savo progresą.

3. Martynas Arlauskas

Legendinio žalgiriečio Mindaugo Arlausko sūnui šie metai buvo beprotiškai spalvingi. Pirmoji patirtis LKL pirmenybėse, pirmosios minutės Eurolygoje ir apskritai visi pirmieji kartai tokioje organizacijoje kaip pagrindinė „Žalgirio“ komanda.

„Dabar Arlauskas galės į mokyklą eiti iškelta galva“, – dar spalio mėnesį spaudos konferencijoje juokavo Šarūnas Jasikevičius.

Tiesa, daugiau progų džiūgauti šis didelio potencialo krepšininkas turėjo mažai, o tai parodė tolimesnė sezono eiga.

Praėjusio sezono Arlausko patirtis atrodo labai gausiai, tačiau krepšinio pasaulio užkulisiuose šnabždamasi, kad mėtymas tarp komandų jam neleido susitvarkyti psichologiškai.

Arlauskas plušėjo ir su pagrindine „Žalgirio“ ekipa, kur gavo 10 progų LKL čempionate bei dar 4 Eurolygoje, taip pat sužaidė 38 rungtynes NKL čempionate, o sezono viduryje dar kovėsi ir su jaunimo komanda Eurolygos turnyre.

Nė viename fronte 199 cm ūgio kaunietis ypatingai neblizgėjo, o NKL pirmenybėse jis fiksavo vidutinį 5,3 taško rezultatyvumą ir 5,9 balo naudingumą.

Vis tik eilinių gabumų vaikinas įspūdžio Šarūnui Jasikevičiui veikiausiai nepadarytų, kaip tai nutiko ikisezoninės stovyklos metu. Arlausko potencialas – neginčytinas.

Puolėjas pasižymi atletinėmis savybėmis ir puikiais fiziniais duomenimis su geru šuoliu. Bent trijose pozicijose žaisti galintis talentas yra didelis potencialas puolime, gali pats baigti atakas arba kurti progas komandos draugams. Pagerinus metimą ir realizavus visus anksčiau išvardintus gebėjimus neabejokite, kad Arlausko pavardę dar išgirsite ir skambesniame kontekste nei NKL ar LKL čempionatas.

Beje, dar žiemą pats Arlauskas pripažino jaučiantis susidomėjimą iš tokių universitetų kaip Gonzagos bei Teksaso, kas leidžia suprasti ir apie tarptautinį dėmesį šiam jaunuoliui.

2. Deividas Sirvydis

Lygiai prieš metus šis universalusis vilnietis buvo savo amžiaus perspektyviausiųjų sąrašo viršūnėje, tačiau tai, kad šįmet Deividas Sirvydis nusileido laipteliu žemiau, nieko nereiškia.

Tai nė kiek neiliustruoja šio talento progreso, kadangi jis ir toliau dideliais žingsniais braunasi link žaidimo aukštesniame lygyje.

Jeigu dar neseniai formuoti pradėta „Ryto“ krepšinio sistema norėtų pasigirti pirmaisiais vaisiais, Sirvydis neabejotinai būtų visų reklaminių skrajučių viršeliuose.

Praeityje žinomo snaiperio Virginijaus Sirvydžio sūnus šį sezoną NKL čempionate vidutiniškai pelnė po 12,9 taško, atkovojo po 3,9 kamuolio ir jau įrodė vyrų krepšinyje besijaučiantis itin tvirtai.

Dar tvirčiau jis jautėsi tarp bendraamžių, kai jaunimo Eurolygos turnyre rinko po 16 taškų, atvedė „Ryto“ jaunius į elitinio čempionato viršūnę ir tapo naudingiausiu jo žaidėju.

Sirvydis jau šįmet gavo 13 šansų LKL pirmenybėse su pagrindine „Ryto“ ekipa, kai per rungtynes vidutiniškai aikštėje praleisdavo po 5 minutes. Įspūdingai statistikai pagrindiniame šalies čempionate Sirvydis dar nepribrendo, tačiau kitą sezoną tokių galimybių neabejotinai bus dar daugiau.

Tai – didelio potencialo krepšininkas, kol kas dažniausiai rungtyniaujantis atakuojančio gynėjo ir lengvojo krašto puolėjo pozicijose. Tiesa, kalbant apie galimybių įvairovę, įžvelgiamas potencialas ateityje pasirodyti ir ketvirtoje pozicijoje.

Sirvydis yra pakankamai atletiškas ir kūrybingas žaidėjas, turintis neblogą metimą, nors žudančio snaiperio savybėmis jis neišsiskiria.

Šį sezoną Sirvydis dėmesį traukė ne tik žaidimu, bet ir aiškiu požiūriu už aikštės ribų, kai viešai deklaravo meilę „Ryto“ aistruoliams. Drąsūs ir aiškūs pasisakymai jaunuoliui teigiamų spalvų tik prideda.

1. Rokas Jokubaitis

Šio jaunojo atakų organizatoriaus progresas kelia didelę nuostabą. 190 cm ūgio gynėjas tik 2017-2018 metų sezone debiutavo NKL čempionate po „Žalgirio“ dublerių vėliava, o to paties sezono pabaigoje jis jau sulaukė Šarūno Jasikevičiaus kvietimo išmėginti jėgas ir LKL pirmenybėse.

Čia Roko Jokubaičio kojos nesudrebėjo. Per trejas rungtynes jis vidutiniškai rinko po 5,7 taško, atkovojo po 2 kamuolius ir suskirstė po 2,3 rezultatyvaus perdavimo, tačiau visi komplimentai jaunuoliui slypi ne skaičiuose.

Jau pirmose savo karjeros rungtynėse su pagrindinės „Žalgirio“ komandos marškinėliais Pasvalyje jis išsiskyrė jaunimui ne itin dažnomis savybėmis – šalta galva bei net ir aukštame lygyje geru krepšinio supratimu.

„Galvoju, kad Rokas nesutriko. Palyginus, visai neblogas debiutas, matosi, kad gynyboje neįpratęs žaisti su tokiu kietumu, kokio mes reikalaujame. Gynyboje vėlavo, o puolime jam daug problemų nėra – jis labai daug ką mato, išskaito ir yra talentingas žaidėjas“, – tąkart po rungtynių apie Jokubaitį sakė Jasikevičius.

Debiutas NKL čempionate taip pat buvo vykęs – čia jis pelnė po 9,7 taško, atkovojo po 2,8 kamuolio ir rinko po 4,5 rezultatyvaus perdavimo.

Jokubaitis yra žaidėjas su plačiu puolimo arsenalu ir turima svarbiausia savybe organizuojant atakas – aukštu krepšinio intelektu ir žaidimo suvokimu. Šiame amžiuje geras driblingas, metimas, savalaikiai perdavimai – visa tai taip pat parašyta Jokubaičio dosje. Tiesa, didelio potencialo gynėjui dar reikėtų pagerinti gynybą ir žaidimą dešine ranka.

Jo ir antroje vietoje šįmet reitinguoto Sirvydžio potencialo sulyginti neįmanoma, todėl pirmoji Jokubaičio pozicija reitinge nėra akivaizdi, tačiau jo sprogimas abejonių nekelia.