Trečiadienio popietę Kauno klinikos ūžė lyg avilys, tačiau tarp gausybės pacientų vienas sulaukė išskirtinio aplinkinių dėmesio. Sunkią traumą patyręs Lietuvos krepšinio rinktinės įžaidėjas Mantas Kalnietis gimtajame mieste išgirdo neguodžiantį medikų verdiktą.

Prognozės – atsargios

27 metų 195 cm ūgio krepšininkas susižeidė antradienį per paskutinę Lietuvos rinktinės repeticiją prieš pasaulio čempionatą. Kontroliniame mače Zagrebe su Kroatijos rinktine jis susidūrė su varžovu ir susižeidė ranką. Po pirminės apžiūros vietos ligoninėje kauniečiui buvo diagnozuotas dešiniojo raktikaulio išnirimas, todėl jis trečiadienį buvo skubiai parskraidintas į tėvynę. Vilniaus oro uoste Mantą pasitiko žmona Mingailė, jį nuvežusi į Kauno klinikas.

„Nelengva... Žiauriai apmaudu. Ačiū visiems už didelį palaikymą. Bus keista, bet ir aš čempionatą žiūrėsiu per televizorių. Kad ir kaip bebūtų, aš – už Lietuvą!“, – netrukus po incidento savo paskyroje socialiniame tinkle parašė krepšininkas.

Popiet M. Kalnietis pateko į Klinikų ortopedo traumatologo Rimtauto Gudo rankas. Pastarasis specialistas yra krepšinio rinktinės gydytojas, bet dėl užimtumo į Kroatiją neskrido. Profesorius su kolegomis žaidėją konsultavo keletą valandų. Po jų paaiškėjo, jog gynėjas ne tik rinktinei, bet ir Krasnodaro „Kuban-Lokomotiv“ klubui negalės padėti bent keturis mėnesius, o į krepšinio aikštelę veikiausiai grįš tik kitais metais.

„Anksčiau dėl tokių traumų sportininkams tekdavo baigti karjerą. Dabar, laimei, jau turime ir aparatūros, ir metodų, kad grąžintumėme į buvusį aktyvumo lygį“, – po apžiūros sakė R. Gudas.

Operacija – jau ryt

– Kokia tiksli M. Kalniečio traumos diagnozė?

– Pasitvirtino Kroatijoje pranešta diagnozė. Jam yra visiškai iširęs dešiniojo raktikaulio distalinis galas. Be operacijos neišsiversime. Kontaktas buvo stiprus. Būna lengvesnių išnirimų. Dar įplyšo šalia esantys raumenys.

– Kada planuojate operuoti?

– Ketvirtadienį. Po jos ligoninėje jis bus dieną ar dvi. Vėliau bus išleistas namo.

– Ar operaciją vertinate kaip sudėtingą?

– Lengvų operacijų nebūna. Jei nuvažiuoji į autoservisą pasikeisti padangų, ir tai gali kažkas nepavykti. Ir trauma, ir operacija – sudėtinga. Nėra baisiai sunki, bet ilga. Žmogaus organizme nėra atskiro raktikaulio, peties, sąnario ar žastikaulio. Viskas kūne yra sujungta raiščių, raumenų sistema, leidžiančia tą ranką judinti. Tad operacijos metu reikės atkurti ir raiščius, laikančius traumuotą raktikaulį. Taip pat įvertinsime ir peties sąnario būklę. Sužeista ranka yra jo pagrindinė, kuria jis meta. Tad operacijos rezultatai dar svarbesni. Gerai, kad turime naujausią aparatūrą. Šiaip operacija nėra labai reta, bet jos vykdymo metodų yra įvairių. Su Mantu tai aptarėme. Yra senesnis metodas, kai raktikaulis fiksuojamas vielomis. O sugijus ta viela pašalinama. Bet tokiu atveju reikėtų dviejų operacijų. Mes darysime vieną, endoskopiškai, iš esmės be pjūvių. Jai bus reikalingi tam tikri implantai. Profesionaliam krepšininkui dvi operacijos atimtų dar daugiau sportinės karjeros laiko.

– Kiek, jūsų nuomone, truks gijimas?

– Pirmas darbas – gerai padaryti operaciją. O pasakyti, kiek užtruks pagyti, labai sudėtinga. Tas pats kaip atspėti: laimės Lietuvos rinktinė medalius ar ne. Laukia reabilitacija, ilgoka, specifinė. Būna visaip: ir 3 – 4 mėnesiai. Būna ir 5 ar 6. O gal net ilgiau.

– Kaip šiuo metu jaučiasi pats Mantas?

– Jaučiasi gerai. Žinoma, jam liūdna. Ir skauda.

– Ar jūs pats vyksite į čempionatą?

– Turėjau jau ketvirtadienį išskristi. Bet dabar dar pabūsiu.

Aukojasi dėl šalies

Sūnaus trauma tapo nemalonia žinia jo mamai Jolantai. Nelaimės išvakarėse „Kauno dienos“ paklausta, ko palinkėtų Mantui pasaulio čempionate, lyg nujausdama pirmiausia prakalbo apie sveikatą.

„Kad ir kas būtų, svarbiausia, kad Mantas ir kiti rinktinės vyrai grįžtų sveiki. Tai yra svarbiau už bet kokias pergales“, – sakė J.Kalnietienė.

Moteris pasakojo išgyvenanti dėl sūnaus fizinės būklės, nes geriau nei aplinkiniai žino, kiek daug dėl pergalių jam tenka paaukoti. Šią vasarą paskui rinktinę važinėjusi ponia Jolanta ne sykį kalbėjo su sūnumi.

„Skauda viską“, – taip bendraudamas su mama savo būklę ankstesniu parengiamuoju laikotarpiu, kai buvo akcentuojamos fizinio pasirengimo treniruotės, apibūdino M. Kalnietis.

„Aš, aišku, prašiau, kad nepamirštų, žiūrėtų ir savęs, nes kasmet, kai prasideda čempionatas, jis pamiršta visus skausmus ir puola į mūšį“, – sakė pašnekovė.

J. Kalnietienė tvirtino dar nepamiršusi jai nemalonaus vaizdo iš praėjusių metų Europos pirmenybių.

„Kai prieš paskutines varžybas Mantą pamačiau iš arti, pradėjau verkti. Jis atrodė visiškai išsekęs. Norėjau tik vieno – kad tas turnyras kuo greičiau pasibaigtų, ir nelabai svarbu, kokiu rezultatu“, – pasakojo įžaidėjo mama.