N. Bjorkgrenas pastaruosius dvejus metus Toronto „Raptors“ klube atsistavo Nickui Nurse'ui, 2019-aisiais atvedusiam Kanados komandą į istorinį triumfą NBA čempionate. Būtent nuo padėkos jam naujasis „Pacers“ strategas pradėjo savo kalbą spaudos konferencijoje.

„Pirmiausia, norėčiau padėkoti Nickui, kurį pažįstu jau daugelį metų. Treneris visuomet man duodavo svarbių, atsakingų darbų, kuriuos dirbdamas pasisėmiau daug patirties ir tapau geresniu treneriu“, – už suteiktą šansą dėkojo N. Bjorkgrenas.

Naujojo „Pacers“ vairininko paieškos didžiausias galvos skausmas buvo Indianos klubo krepšinio operacijų prezidentui – Kevinui Pritchardui.

Pastarasis užsiminė, jog ši paieška – sunkus darbas, kuriam prireikė milžiniško informacijos kaupimo apie trenerius ir gilinimosi į kiekvieno iš kandidatų asmenybę.

„Turėjome po knygos apimties aplanką apie kiekvieną iš 12-13 kandidatų, – sakė Pritchardas. – Kartu su manimi dirbo būrys skautų, kurie „Zoom“ programėlės pagalba valandų valandas bendraudavo su kandidatais. Tai buvo labai varginantis procesas.“

Tačiau 53-ejų Indianos klubo funkcionierius džiaugėsi, jog paieškos baigėsi ir didžiavosi pasirinkimu.

„Šiandien yra ypatinga diena mūsų organizacijai ir tuo galėsite įsitikinti per ateinančias savaites, mėnesius ir sezonus. Per susitikimus su galutiniais kandidatais Nate‘as mane nustebino taip, kaip niekas kitas to nėra padaręs per visą mano gyvenimą“, – JAV žurnalistams kalbėjo K. Pritchardas.

N. Bjorkgrenas garsėja kaip treneris, kuris moka išnaudoti jaunimą, neįsprausdamas jų į griežtus rėmus ir leidžiantis žaisti laisvai. Šio trenerio vadovaujamos komandos dažnai žaidžia greitą krepšinį, paremtą kontratakomis ir žaidimu atviroje aikštėje.

Panašu, kad ir atvykus į „Pacers“ treneris savo filosofijos keisti nežada.

„Kiekvieną kartą matysite vis skirtingą žaidėją, kuris bėga į greitą ataką. Norime išvystyti kuo daugiau atakų, kuo daugiau gerų prasiveržimų, kurie pasibaigia baudų metimais ir kuo daugiau tritaškių, kad puolimas būtų efektyvus“, – aukštą žaidimo tempą akcentavo N. Bjorkgrenas.

Dažniausiai didelį rungtynių greitį palaikančios komandos naudoja žemus penketus su mobiliais ketvirtos pozicijos žaidėjais, kurie ne tik gali pataikyti iš toli, bet ir persivaryti kamuolį per aikštelę. Ne išimtis ir N. Bjorkgreno treniruotos ekipos G lygoje.

2014-2015 metų sezono metu treniruodamas Bakersfieldo „Jam“ komandą Bjorkgrenas savo penkete kaip sunkųjį krašto puolėją naudojo 201 centimetrų ūgio Jamilą Wilsoną. Jis didžiąją savo karjeros dalį rungtyniauja lengvojo krašto puolėjo pozicijoje ir gynėjui pastatęs užtvarą labiau mėgsta kilti į viršų ant tritaškio linijos, nei leistis po krepšiu.

Analizuojant tendencijas ir N. Bjorkgreno treniravimo filosofiją, gali kilti problemų žaidimo laiką paskirstant pagrindiniams Indianos klubo aukštaūgiams Mylesui Turneriui ir lietuviui Domantui Saboniui.

Jie nėra to pačio tipo aukštaūgiai, bet propaguojant itin aukštą žaidimo tempą įsivaizduoti du didelius kūnus po krepšiu yra sudėtinga.

Tiesa, kaip išnaudoti du aukštus žmones viename penkete, Bjorkgrenas turėjo išmokti iš savo kolegos Nurse'o, kuris čempioniškoje 2018-2019 metų „Raptors“ sudėtyje neretai vienu metu į aikštelę mesdavo Marcą Gasolį ir Serge'ą Ibaką, kurie yra perimetrą išplečiantys, bet pakankamai lėti žaidėjai.

Nepaisant visų tendencijų, panašu, jog naujai iškepto „Pacers“ stratego schemose M. Turnerio ir D. Sabonio duetas – matomas.

„Labai patogiai juos matau viename penkete. Jie nėra eiliniai aukštaūgiai. Domas ir Mylesas vienas kitą puikiai papildo bei yra dinamiški. Sabonis yra gerai sudėtas krepšininkas, kuris gali duoti spaudimo bet kuriam varžovų komandos centrui bei yra puikus „du prieš du“ situacijose. Domas stato puikias užtvaras ir itin greitai leidžiasi po krepšiu, kas mums suteikia didelį pranašumą“, – kalbas apie galimą dviejų aukštaūgių duetą spaudos konferencijoje patvirtino N. Bjorkgrenas.