„Manau, serbai neatlaikys lygių rungtynių su Lietuvos rinktine ir palūš. Mūsų komandai svarbiausia – gera gynyba, nes serbai ne be reikalo vadinami geriausiai puolančia komanda šiame čempionate. Be to, teks spręsti Milošo Teodosičiaus problemą. Jei pavyks, turime šansų laimėti“, – svarsto krepšinio treneris Dainius Adomaitis. 

„Prieš rungtynes su italais aš nervinausi  labiau. O prieš rungtynes su serbais mane yra apėmęs  optimistinis nerimas su intencija, kad galime juos įviekti“, – sako buvęs krepšininkas, Seimo narys Sergejus Jovaiša. Apie būsimas rungtynes su Serbijos komandą ir mūsų rinktinės žaidimą  Europos krepšinio čempionate - pokalbis su buvusiais Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėjais – Dainiumi Adomaičiu ir Sergejumi Jovaiša.

Serbijos rinktinė: 12 žaidėjų iš įvairių komandų, superlyderio neturi, puikiai puola, surenka per rungtynes apie 88 taškus. Pone Adomaiti, kaip žaisti prieš tokią komandą?

Laukia labai sudėtingos varžybos. Serbai ne be reikalo vadinami geriausiai puolančia komanda šiame čempionate. Mūsų rinktinė turi pasitikėti savo gynyba, kuri tikrai solidi. Mūsų treneriai tikrai suras planą, žaidėjus, kuriais galima pasitikėti rungtynėse su serbais. Jų komandoje vienas svarbiausių yra M. Teodosičius. Galbūt rezultatyvumu jis ir nespindi šiame čempionate, tačiau jis iš tų, kuris gali įmesti ir 25–30 taškų. Jis yra varikilis, daugiausiai prisidedantis prie gerų sprendimų. Reikia nepamiršti, kad serbai per rungtynes atlieka 25 rezultatyvius perdavimus. M. Teodosičiaus  problemą mūsiškiams teks išspręsti. Jei pasiseks, mes turime daug šansų laimėti.

Pone Jovaiša, ką Jūs manote apie Serbijos rinktinę?

Ši komanda, lyginant su italais, turi daugiau įvairesnių žaidėjų, jų žaidimas ne toks primityvus kaip tų pačių italų. Serbai turi ne tik M. Teodosičių, bet ir labai galingą jėgą po krepšiu – Miroslavą Raduljicą. Sunkiais momentais serbai sėkmingai žaidžia būtent per šį krepšininką. Jonui Valančiūnui, Robertui Javtokui po krepšiu tikrai bus problemų. Serbijos rinktinėje yra ir daugiau gerų žaidėjų, kurie lemiamais momentais imasi atsakomybės ir labai sėkmingai tai daro. Yra žaidėjų, kurie meta į krepšį po 2–3 kartus ir visus pataiko. Tai labai pavojinga. Jeigu nesiseka M. Teodosičiui, jam pamaina tikrai yra. Beje, kalbant apie M. , jo nestandartiniai, rezultatyvūs perdavimai „pjauna“ varžovų gynybą ir pridaro daug nemalonumų. Tada serbai kyla lyg ant sparnų. Tai raštinga, krepšinį gerai suprantanti komanda, su ja niekada nebūna lengva. Tai - lyg žaidimas šachmatais, o Jonas Kazlauskas mėgsta jais žaisti.

Tačiau M. Teodosičius yra ir gana nervingas, karščiuojasi. Lygi kova jam nelabai patinka. Tai taip galėtų būti lietuvių stiprybė?

D. Adomaitis: Taip. Galbūt mūsų rinktinės plano dalis ir bus išvesti jį iš kantrybės, priversti nervintis. Jis yra sužaidęs daug gerų rungtynių, tačiau buvo ir tokių, kai jis savo komandą tempė į dugną. Taip, jis Serbijos komandoje yra vienas svarbiausių, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad jį sustabdžius tikrai laimėsime.

Jūs abu puikiai prisimenate ankstesnes Serbijos rinktines. Serbai buvo laikomi provokatoriais, artistais. Pastebite tai ir dabartinėje komandoje?

S. Jovaiša: Taip, tačiau yra žaidėjų įvairiose komandose, kurie tokius dalykus daro, mūsiškiai taip pat ne iš kelmo spirti, aktorinių gebėjimų turi. Labai svarbu, ar mūsų vyrai rungtynėse su serbais sugebės išlaikyti daug kainuojančią energiją. Visose iki šiol buvusiose rungtynėse vyrai gynėsi iš širdies, jie atlaikė milžinišką fizinį krūvį. Lietuvos rinktinė čempionate žaidžia vis mažesne sudėtimi. Ar nepritrūks jėgų, nes per visas rungtynes teks demonstruoti pasiaukojančią gynybą. Jeigu žaidimas bus apylygis, mes galime turėti psichologinį pranašumą. Serbai turėtų kažkurioje vietoje palūžti. Tuo galbūt ir pasinaudosime.

Daugelis sako, kad Lietuvos komanda pusfinalyje turėtų būti geresnės psichologinės formos, nes serbai jau čempionato pradžioje ėme matuotis medalius, paėmė aukštą natą ir laimėjo visas rungtynes. Ką manote?

D. Adomaitis: Nuo varžybų su čekais, mūsų rinktinės žaidimas daugiau akcentuojamas puolime, rezultatyvumas didėja, forma gerėja. Rinktinės treneriai labai tiksliai pataikė, nes komandos forma pasiekta tada, kada reikia. Prisimenant rungtynes su italais, žaidėjų rotacija labai maža, tačiau tai logiška. J. Kazlauskas yra tiksliai visą apskaičiavęs ir žino ką daro. Žaidėjai geros fizinės formos, kai kurie žaidžia 38–40 minučių ir nesimato, kad būtų pavargę.

S. Jovaiša: Pridurčiau, kad gerėja ir mūsų žaidėjų individuali forma. J. Valančiūnas yra stabilus ramstis, išskyrus vienas rungtynes, kai jis negalėjo žaisti visa jėga dėl ligos. Jonas Mačiulis, kuris taip nustebino, kad apie jį kalbėsime dar ilgai. Mindaugo Kuzminsko akyse taip pat jau užsidegė kovotojo ugnelės. Pratęsimo metu, žaidžiant su italais, pagerėjo ir Manto Kalniečio nuotaika. Jam čempionate ne visada sekėsi,jis metė ir nepataikė, tačiau labai stengėsi ir išgyveno, kad jam niekaip nepavyksta  pasiekti jam įprastos geros formos. Mūsų žaidėjai pagaliau pajuto žaidimo skonį. Laukėm gerų rungtynių, ketvirtfinalyje su italais jos įvyko. Dabar galime tik tęsti pradėtą žygį.

Jūsų manymu, ką apie Lietuvos komandą po rungtynių su Italija, galvoja serbai? Kokias išvadas jie galėjo padaryti?

D. Adomaitis: Manau, serbai labiausiai bijo lygių varžybų. Šiame čempionate tokių varžybų lietuviai sužaidė tikrai daug. Gerai gynėsi, nepanikavo, nepalūžo psichologiškai. Manau, kad serbai lygių rungtynių neatlaikys ir palūš. Greičiausiai jie pradės dideliu tempu, norės daug greitų atakų, stengsis lietuvius įtraukti į greitą žaidimą. Manau, mūsų rinktinė to turėtų labiausiai bijoti.

S. Jovaiša: Serbai taip pat akcentuos ir gynybą prieš mūsų lyderius. J. Valančiūnas bus „masažuojamas“ visas rungtynes,  J. Mačiulis taip pat nebus paliktas. Bus visko. Serbai ir nervins, ir provokuos, bet svarbiausia – nepasiduoti provokacijoms, neužsidirbti nesportinių pražangų ir panašiai. Be to, jeigu kas nors galėtų pakilti nuo atsarginių žaidėjų suolelio ir gerai sužaisti, serbams taip pat tai būtų mįslė.

Kokius matote neišnaudotus rezervus Lietuvos rinktinėje? Kas galėtų būti staigmena serbams?

D. Adomaitis: Kad ir Deividas Gailius, galintis tapti X faktoriumi. Jei puolime komandai sektųsi prasčiau, jis tikrai galėtų imtis iniciatyvos ir nebijotų. Manau, Antanas Kavaliauskas taip pat.

S. Jovaiša: Aš vis puoselėju slaptą viltį dėl Luko Lekavičiaus. Jis vistiek išeis kelias minutes pakeisti Kalniečio. Jeigu jam seksis, galės pažaisti ir ilgiau, galbūt jis blykstelės. Tačiau rungtynių metu žaidėjų pasirinkimą diktuoja rungtynių eiga. Kada ir kokius žaidėjus leisti į aikštę, spręs tik Jonas Kazlauskas. Galime tik pasidžiaugti, kad rinktinė šiek tiek atsinaujino, kad turime jaunų žaidėjų, praėjusių  praktiką aukščiausio lygio varžybose.

Matėte ir lietuvių, ir serbų žaidimą. Kaip manote, laimėsime prieš serbus?

D. Adomaitis: Manau, kad taip.

S. Jovaiša: Labiau nerimavau prieš rungtynes su italais. Dabar mane apėmęs optimistinis nerimas su intencija, kad serbus įveiksime.